A Kategorijos Namo Stogas: Reikalavimai, Šiltinimas ir Teisiniai Aspektai

Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio, stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui.

Stogo Tipai ir Jų Ypatumai

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai.

Šlaitinių Stogų Šiltinimas

Apšiltinti šlaitiniai stogai Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių.

Šlaitinio stogo šiltinimo etapai:

• Minimalus šilumos izoliacijos storis tarp gegnių yra 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės.
• Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
• Prie gegnės apačios ant pritvirtintos polietileno plėvelės yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ar pan.).
• Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija.

Šlaitiniuose stoguose, kai vandens garams naudojama mažai laidi vandens garams hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui.

Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos).

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,2 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje.

Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis - ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.

Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių ir banguotų lakštų dangos.

Šalto Stogo su Nenaudojama Palėpe Įrengimas

Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas ant perdangos.

Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes perdengiant dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių.

Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.

Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv.

Energinio Naudingumo Klasės ir Reikalavimai

Nuo 2016 metų visose ES šalyse nauji pastatai ir jų dalys turi atitikti energinio naudingumo A klasės pastatams keliamus reikalavimus, o jau nuo 2018 metų visi nauji pastatai ir jų dalys turi atitikti energinio naudingumo A+ klasės reikalavimus (LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) str. ir 24, 43 (1), 51 str. 2 priedo pakeitimo ir papildymo įst.

Pastato energinis naudingumas - energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį. Išreiškiamas pastato energijos vartojimo rodikliu ir žymimas raide C.

Remiantis statinių energinio naudingumo klasių skirstymo duomenimis, A klasės namas yra statinys, kurio C < 0,5, o A+ klasės namas yra statinys, kurio C < 0,375. A ir A+ energinio naudingumo klasės namai naudoja labai mažai energijos.

Pagrindiniai reikalavimai, keliami A ir A+ klasei:

1. Šilumos laidumo koeficientas, kad statinys yra tinkamai priskirtas energinio naudingumo klasei.
2. Sandarumas (oro apsikeitimas)
3. Atsinaujinantys energijos šaltiniai
4. Mechaninė vėdinimo sistema

Nuo 2021 m. visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus (LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) str. ir 24, 43 (1), 51 str. 2 priedo pakeitimo ir papildymo įst.

Namas, priskiriamas energinio naudingumo A++ klasei, yra pastatas, beveik nenaudojantis šiluminės energijos.

Pagrindiniai reikalavimai, keliami A++ klasei:

1. Sandarumas (oro apsikeitimas)
2. Atsinaujinantys energijos šaltiniai
3. Mechaninė vėdinimo sistema

A++ Klasės Namo Stogas: Techniniai Sprendimai ir Medžiagos

Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą.

Pavyzdys:

• Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
• Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
• Iš vidinės pusės apšiltinimui parinkta 5cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinius tašus, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
• Iš išorinės pusės apšiltinimui parinkta 3 cm priešvėjinė akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,034W/mK.
• Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W.

Stogo šiltinimo medžiagos:

• Akmens vata: Ji turi geras šilumines savybes ir yra labai efektyvi kaip termoizoliacija.
• Atvirų porų purškiamasis poliuretanas: Ši medžiaga taip pat turi labai gerą šiluminę varžą.

Atsižvelgiant į jūsų planus kartu su poliuretanu naudoti vatos sluoksnį, jūs sumažinsite abiejų medžiagų trūkumus ir pagerinsite bendrai izoliaciją. Tai gali būti labai efektyvu tiek šilumos, tiek garso izoliacijos požiūriu.

Teisiniai Aspektai ir Sertifikavimas

Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė, privalomas visiems naujai statomiems pastatams. Pastatas turi būti sertifikuojamas prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras.

Lietuvoje esančių statinių energijos vartojimo efektyvumas apskaičiuojamas remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Energetinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių - nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G - mažiausiai efektyvia energine klase.

Energinės klasės pagal STR 2.01.02:2016:

• A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 £ 0,70).Toks pastatas priskiriamas pasyviam, nes beveik nenaudoja šiluminės energijos.
• A+ (0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 £ 0,80) ir A (0,375 £ C1 < 0,5 ir C2 £ 0,85) energinės klasės. Tokiepastatai pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, geru sandarumu, turi įmontuotus kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, kruopščiai užsandarintus šalčio tiltelius, įdiegtą patikimą mechaninę vėdinimo sistemą.
• B (0,5 £ C1 < 1 ir C2 £ 0,99) ir C (1 £ C1< 1,5) energinės klasės. Tai nėra pirkėjams labai patrauklūs pastatai, nes jiems netaikomi griežti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.
• D (1,5 £ C1< 2) ir E (2 £ C1< 2,5) energinės klasės. Tokie pastatai sunaudoja labai daug energijos, tačiau vienas didžiausių tokių statinių trūkumų - šiluma gali pasišalinti per išorines atitvaras (duris ir langus), sienas, stogus ar grindis.
• F (2,5 £ C1< 3) ir G (C1 ³ 3) energinės klasės. Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys.

Energetinio naudingumo sertifikatas, kuriame nustatyta statinio energinė klasė, išduodamas tada, kai įvertinami užsakovo pateikti reikalingi dokumentai (kuriuose yra duomenys apie statinį) ir atliekami visi skaičiavimai. Suteiktas serfitikatas galioja 10 metų.

Stogo Renovacija

„Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė sako, kad stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal norėtumėte įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Juk dangų pasirinkimo spektras labai platus.

Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. Ypač įdėmiai apžiūrėkite gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais.

Pirma, šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Šlaitinio stogo vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus.

Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, o gerokai vėliau. Kartais tik po žiemos ar net ir po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo.

tags: #a #kategorijos #namo #stogas