A klasės namo stogo šiltinimo mazgo techniniai reikalavimai

Šiame straipsnyje aptarsime A klasės namo stogo šiltinimo mazgo techninius reikalavimus, apžvelgsime medžiagas, įrengimo ypatumus bei kitus svarbius aspektus, užtikrinančius efektyvų ir ilgaamžį stogą.

Šiltinimo medžiagos

Polistireninis putplastis

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga, kurios tankis fasado šiltinimui siekia 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai, o gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita.

Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens: panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.

Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Stogo konstrukcija ir jos elementai

Šlaitinio stogo laikančiosioms konstrukcijoms dažniausiai naudojama mediena. Stogo konstruktyvas skaičiuojamas pagal apkrovas tenkančias stogui ir stogo nuolydį. Esant didesnėms apkrovoms, murlotas paprastai tvirtinamas prie monolitinio 15-20 cm aukščio žiedo, išlieto viso namo perimetru. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai varžtai. Ant žiedo klojama hidroizoliacija, ant jos - murlotas, kuris veržlėmis priveržamas prie žiedo.

Slenkančios gegnės dažniausiai montuojamos rąstiniuose pastatuose, o skersinės gegnės montuojamos kai pastatas neturi vienos iš galinių atraminių sienų. Stogo konstrukcijai įrengti turi būti naudojama tik išdžiūvusi mediena, be nestabilių šakų, puvinio, ji neturi turėti plyšių didesnių kaip 25 procentai gylio ar ilgio. Stogų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos.

Gegnių parametrus parenka konstruktorius. Gegnių skersmuo priklauso nuo stogo dangos ir sniego apkrovos, ilgio, atstumo tarp gegnių, šlaitinio stogo nuolydžio. Siekiant kompensuoti šlaitinį stogą veikiančias horizontalios krypties jėgas, rekomenduojama įrengti stygas arba papildomas atramas. Grebėstai montuojami statmenai gegnėms ir pagrindinė jų funkcija laikyti stogo dangą arba ištisinį paklotą. Grebėstavimas gali būti tankus, retas arba ištisinis. Ant gegnių klojama vėjo izoliacinė plėvelė, ji tvirtinama ventiliacinėmis lentelėmis (tašais), ant kurių kalami grebėstai.

Tarpai tarp gegnių projektuojami 0,4-1,2 m pločio. Gegnės ruošiamos iš masyvios arba klijuotos medienos. Gegnės yra veikiamos tokių apkrovų: nuolatinės apkrovos - stogo danga bei nuosavas svoris, kintamos - sniego apkrovos. Sniego apkrovos į horizontaliąją projekciją dydis apskaičiuojamas pagal LST EN 1991-1-3 projektavimo normas antrąjam apkrovos rajonui. Stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m². Kokių matmenų reikalingos gegnės, parenka konstruktorius skaičiuojantis stogo konstrukciją. Jų matmenys ir tarpų plotis priklauso nuo to, kokia projektuojama stogo danga, koks stogo nuolydis, koks apšiltinimo storis ir kt.

Stogo dangos ir nuolydis

Stogo nuolydis priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis 12 laipsnių. Trapecinio profilio stogo dangą, yra ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą minimalus stogo nuolydis 14 laipsnių. Beasbestinės banguotos stogo dangos reikalaujamas minimalus stogo nuolydis yra 12 laipsnių.

Stogo šiltinimo darbai

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones.

Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.

Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio tai pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti.

Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius 62 gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių.

Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas.

Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas.

Stogo ventiliacija

Tam, kad būtų prailgintas stogo konstrukcijos ilgaamžiškumas, būtina užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją, ypač virš eksploatuojamo mansardinio aukšto. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300-1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto. Jei stogo šlaitų galai apkalami medinėmis vėjalentėmis, reikia naudoti specialius perforuotus ventiliacijos elementus - sofitines juosteles. Ventiliacinių kanalų, esančių virš šiluminės izoliacijos, minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis > 20°.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai

Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.

Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio, nuolydžio suformavimo sluoksnio, termoizoliacinio sluoksnio, vėjui nelaidaus sluoksnio, vėdinamo oro sluoksnio, vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio, papildomų hidroizoliacinių sluoksnių, hidroizoliacinės stogo dangos, hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams: nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200; nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150; bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C; vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus.

Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.

Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami.

Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio tokie: kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių, arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota vienasluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stipruminėmis savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 30 kPa, o viršutinio sluoksnio turi būti ne mažesnis kaip: 50 kPa, kai viršutinis sluoksnis ne plonesnis kaip 40 mm; kitais atvejais 60 kPa.

Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai. Kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantį sluoksnį neleidžiama įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus.

Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal reikalavimus arba turi atitikti Reglamento 3 priedo reikalavimus.

Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC-30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m.

Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.

Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikos, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.

Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.

Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas; stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm; deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių; betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais; pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai.

Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai. Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.

Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu; kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį; vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius; visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.

Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm; parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje; parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °; padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses.

Energinio naudingumo reikalavimai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ klasė (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat.

Yra numatytos išimtys, pvz., 50m2 ribojimas: 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Sodų paskirties pastatai, naudojamiems tik šiltu laikotarpiu, ne ilgiau nei 4 mėnesius per metus, taip pat gali būti išimtis. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Pavyzdžiui, A++ klasės namui:

• Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U vertė turi būti 0,102 (W/(m2K)).
• Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
• Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U vertė 0,100 (W/(m2K)).
• Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
• Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
• Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
• Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius A++ klasės namo stogo ir kitų konstrukcijų šiltinimo reikalavimus:

Svarbu pažymėti, kad pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė ir kiekvienas projektas yra individualus, todėl būtina atlikti skaičiavimus konkrečiam namui.

tags: #a #klases #namo #stogo #siltinimo #mazgas