Kelmės Butų Ūkio Istorija: Nuo Sovietinės Okupacijos Iki Šių Dienų

Kelmė, nedidelis Žemaitijos miestelis, sovietinę okupaciją patyrė gana greitai. Birželio viduryje gatvių grindinį ėmė raižyti svetimų tankų vikšrai, kurie slinko Raseinių link.

Žmonių veiduose buvo galima išskaityti susirūpinimą ir nerimą. Paskui viskas lyg ir aprimo, tačiau prie įstaigų buvo keičiamos iškabos, nukabinami vieni portretai, iškeliami kiti. Turgaus aikštėje su dūdomis ir raudonais transparantais rinkosi miestelio "pažemintieji ir nuskriaustieji". Raseinių saviveiklininkai atvyko su spektakliu "Pūslėtų rankų meilė". Žodžiu, kūrėsi darbininkų valdžia.

Pirmieji Pokyčiai ir Pasipriešinimas

Laikraščiai rašė apie didžiulį žmonių džiaugsmą "išsivadavus iš išnaudotojų jungo", tačiau nepasitenkinimas jau buvo pastebimas ir vaikui - žmonės buvo susirūpinę. Sensacija miestelyje - nežinomas asmuo Malūno gatvėje prie namų peršovė milicininką ir nepagautas paspruko. Buvo kažkokia atėjūnų šventė. Mus, pradinukus, išrikiavo drauge su "darbo liaudimi", vedė į demonstraciją. Žygiavome Vytauto Didžiojo gatve. O miestelio pakraštyje jau triūsė suvargę kareivėliai, kasė jie apkasus ir priešlėktuvinių pabūklų kovavietes. Susėdę ant kranto, žiaumojo silkes, krimto didžiulius cukraus gabalus, užsigerdami vandeniu iš kariškų gertuvių. Nekaip atrodė tie mūsų išvaduotojai.

Bet tas slibinas dar suspėjo birželio 14d. sugriebti kelmiškių mokytojo S.Latkausko ir A.Liaudansko šeimas ir nutremti į Komiją, į Syktyvkarą. Prasidėjusi Lietuvos 'Vadavimo" epocha tęsėsi toliau, tik dabar atėjo kiti "išvaduotojai". Tiesa, šie buvo kiek malonesnės išvaizdos. Švariau apsirengę, atsiraitę rankoves, kaukšėdami kaustytais batais, be didesnių kautynių jie žengė į griuvėsiais ir pelenais pavirtusią Kelmę. O paskui kažkas išdalijo vyrams baltus raiščius su juodomis svastikomis, suantspauduotus vokiečių komendantūros antspaudais. Jie turėjo daryti tvarką.

Nors pogrindžio grupių, atrodo, nebuvo, bet nelegali spauda pasiekdavo ir Kelmę. Kaimynas B.Grencevičius, parvažiavęs iš Kauno, visada ištraukdavo iš bato paslėptą "Nepriklausomą Lietuvą" bei kitokius laikraštėlius, kuriuos kartu skaitydavome. Susirašinėdavome su lietuviais kariais, kovojančiais Rytų fronte, siųsdavome jiems sveikinimus per radiją. Didelį kelmiškių dvasinį pakilimą sukėlė raginimas stoti į lietuviškos kariuomenės užuomazgą - gen. P.Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę. Klastingiems vokiečiams pradėjus išformuoti rinktinę, daugeliui sėkmingai pavyko grįžti į namus.

Kelmės "išvadavimas" įvyko tik 1944m. rudenį, spalio pradžioje. Šį kartą jau nebuvo nė kalbos apie Lietuvos savarankiškumą, ji tapo TSRS provincija. Todėl ir Kelmėje kūrėsi įstaigos, kuriose kartais sunku buvo susikalbėti gimtąja kalba. Prasidėjo mobilizacija į karą, "liaudies priešų" paieškos, slaptų agentų verbavimas. Visa tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą, įvairiomis formomis prasidėjo pasipriešinimas.

Valsčiuje ir apylinkėse tuo metu formavosi dvi partizanų struktūros. Šiaurinėse-vakarinėse apylinkėse kurį laiką veikė LLA Vėgėlės grupė, pavaldi Saturno (Šiaulių) apygardai, o rytinėse-pietinėse apylinkėse veikė Žebenkšties (Raseinių) rinktinė. Suimant jis paleido šūvį sau į bumą, ir čekistams nepavyko jo prakalbinti. Tai pirmoji auka. Buvo suimtas vartotojų kooperatyvo vyr. buhalteris B.Rožauskas, bet jam pasisekė iš Raseinių areštinės pabėgti. Vėliau - jis partizanas Tauras, vadovavęs grupei.

Neramu buvo Kelmės gimnazijoje. Jaunimas skaidėsi. Kai kas, karjeros vilionių sužavėtas, stojo į komjaunuolius. Kai kas pateko į slaptą čekistų voratinklį. Štai septyniolikmetis gimnazistas 19451013 Raseinių MGB įgaliotiniui j. ltn. Bavikinui turėjo duoti pasižadėjimą raštu, kad vykdys organų užduotis išaiškinant antitarybiškai nusiteikusius asmenis. Jam buvo suteiktas agento slapyvardis Petrauskas.

Pirmosios aukos nenugąsdino. Pogrindžio veikla plėtėsi, apimdama vis platesnius gyventojų sluoksnius. Pagal Kęstučio apygardos vado pranešimą, 1947m. pradžioje Žebenkšties (Raseinių) rinktinėje buvo 525 laisvės kovotojai, iš kurių tik 73 partizanai o 452 legaliai gyvenantys asmenys, daugiausia susibūrę į OS (organizacinių skyrių) grupes.

Švietimo skyrius buvo įsikūręs Malūno gatvėje, prie pradžios mokyklos. Tame pastate buvo ir B.Andriulio butas. Skyriuje dažnai su įvairiais reikalais lankydavosi mokytojai, todėl buvo paranku, neatkreipiant dėmesio, susitikinėti ir su organizacijos nariais.

1947m. kovo mėn. į čekistų spąstus pateko Lyduvėnų geležinkelio tilto sargybinis ir keliolika Lyduvėnų-Gailių pogrindininkų, tarp jų V.Grubliauskas ir Grubliauskaitė, turėję ryšių ir su Kelmės miesto organizacija. MGB kelis kartus apklausinėja J.Kučinską, kuris nutaria pasitraukti iš darbo ir netrukus pereina į partizanų gretas.

Išdraskytą Kelmės pogrindį ėmėsi atkurti pradžios mokyklos mokytojas Kazys Navickas. Jis tampa valsčiaus OS vadovu, o miesto organizacijai vadovauja gimnazijos mokytoja B.Stumbrytė. Jos nariai, daugiausia gimnazijos moksleiviai, platina pogrindžio spaudą, pašto tarnautoja B.Gotautaitė perima MGB įstaigai siunčiamus laiškus, įspėja asmenis, kurie skundžiami čekistams.

Draugų areštas reikalavo jei ne keršto, tai bent moralinio pritarimo. Norėjosi kaip nors parodyti, kad pogrindis dar gyvas, kad laisvės viltis dar neužgesusi. Šiuo raidynu LLA vardu išspausdinome trumpą kreipimąsi į gyventojus ir išplatinome mieste.

Klasės draugas A.Stumbrys (areštuotos mokytojos brolis) nusprendė išeiti partizanauti. Jam atrodė, kad areštas arba tremtis vis tiek neišvengiami ir geriau žūti, negu vilkti vergo jungą. Čia buvo ir klasės draugas R.Urbelis-Betas. Beveik ketvertą metų A.Stumbrys-Keleivis gynė Tėvynės garbę, bet 1952m., nesulaukęs nė 23 metų amžiaus, paaukojo jai savo gyvybę...

Man buvo pavesta atkurti Kelmės pogrindį. Reikėjo susisiekti su likusiais nariais, pakeisti slapyvardžius. Buvo pakeistas ir organizacijos šifras iš "Mokytojo" į "Sodininko".

Be spaudos platinimo, aukų rinkimo, aprūpinimo spaudos reikmenimis ir medikamentais, pogrindžio grupė rinko informaciją apie tautos genocidą, okupantų organų veiklą, gyventojų reakciją, apie baudėjų kariuomenės judėjimą. Pagal OS grupės parengtą planą 1949m. vasario 25-26 naktį R.Urbelio-Drugelio vadovaujama partizanų grupė lankėsi Kelmės valstybinio ūkio kontoroje, rekvizavo rašomąją mašinėlę, iš ūkio direktoriaus A.Zotovo paėmė partinį ir karinį bilietus, karinę uniformą.

1949m. kovo mėn. buvau paskirtas valsčiaus OS vadovu. Susisiekta su jau veikusiu Gineikių apylinkės OS (vadovas V.Pluščionis-Tautmilis, pav. I.Karčiauskas-Tigras). Sąlygos pogrindžio veiklai buvo gana sunkios. MGB jau turėjo nemažą agentų tinklą.

Apie Petrausko dviveidišką elgesį mes, nors ir pavėluotai, buvome sužinoję iš kalėjimo ankstyvesnės grupės draugų slapta pasiųstų laiškučių. Iš pradžių, tiesa, Petrauskas slėpė nuo MGB savo dalyvavimą naujai atkurtoje organizacijoje, vengė susitikinėti su savo "šefais" ir buvo pradėtas įtarinėti.

Kelmės MGB skyriaus viršininkas kpt Vilemas patvirtina nutartį areštuoti mane. Nurodytas mano slapyvardis, pareigos, kai kurie mūsų veiklos epizodai. Operatyvinėje byloje "Restauratoriai", matyt, jau buvo pakankamai duomenų.

Buvau nustebęs pirmąją tardymo dieną. Paklausinėjo biografijos, su kuo draugauju, ką veikiu laisvalaikiu. Paskui pareiškė, kad esu įtariamas valstybiniais nusikaltimais ir norėtų, kad viską atvirai papasakočiau, jeigu galvoju apie savo ateitį. Galėčiau pats raštu viską išdėstyti. Kadangi pasakiau, kad nežinau kuo galėčiau būti apkaltintas, tai nežinau ir ką galėčiau papasakoti. Todėl sakė duosią laiko pagalvoti, o dabar būsiu sulaikytas. Užrakino tardymo kambaryje ir paliko, nesurašę protokolo. Galvoti nelabai sekėsi Kad aš suimtas ir neturiu jokių šansų ištrūkti, buvo aišku.

Vos tik įvedus į tardymo kabinetą, kuriame buvo trys karininkai, pasipylė keiksmai, man paskaitė arešto nutarimą ir stambokas papulkininkis plaštakos briauna ėmė tvoti per sprandą ir nutvėręs už plaukų galvą daužyti į sieną. Nežinau, ar pavargęs, ar tik parodęs pavyzdį, jis perdavė estafetę kitiems ir atsisėdo ant stalo. Tada parodė ką sugeba ir kiti. Nors šiek tiek ir apsvaigęs, sumojau, kad svarbu dabar ką galima gelbėti, nors nieko nežinojau, kas dedasi Kelmėje, ką daugiau areštavo. Todėl sukūriau versiją, kad tai seni dalykai. Jokios veiklos nebuvo.

Šių Dienų Kelmė: Žemės Ūkis ir Bendruomenė

Kelmės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Žemaičių vandenskyrinio kalvyno, kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje. Per savivaldybės teritoriją teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu - Ančia. Miškingumas 25,4 %.

Kelmės rajono savivaldybės vidurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose - smėlžemiai, rytuose ir vakaruose - išplautžemiai, pelkėse - durpžemiai. Yra Tytuvėnų regioninis parkas, Dubysos regioninis parkas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas.

Medienos apdirbimo pramonė, pieno produktų (Kelmės pieninė), durpių gavyba (Tytuvėnų durpės). Yra 5 gimnazijos, progimnazija, 5 pagrindinės, 15 pradinių, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, 2 darželiai‑mokyklos, 4 lopšeliai‑darželiai, suaugusiųjų mokymo centras. Ligoninė, visuomenės sveikatos biuras, ambulatorija, pirminės sveikatos priežiūros centrai, globos namai, socialinių paslaugų centrai.

1950 06 iš panaikintos Kelmės apskrities 21 apylinkės sudarytas Kelmės rajonas. 1995 vietoj Kelmės rajono įsteigta Kelmės rajono savivaldybė. 2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,7 %, rusai - 1,4 %.

Gyvenamųjų namų administravimas, eksploatacija, komunalinės paslaugos, butų ūkis. Gyvenamųjų namų bendro naudojimo inžinerinių tinklų: šalto, karšto vandens nuotėkų, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, remontas. Santechniko, elektriko paslaugos.

„Metų ūkis“ - ilgaamžes tradicijas turintis žemdirbių bendruomenės renginys. Šiemet konkursas surengtas jau 28 kartą, o gražios tradicijos dalimi taip pat yra ir Kelmės rajono ūkininkų sąjunga. Kelmiškiams šiemet pavyko nenutraukti tradicijos ir neįprastomis sąlygomis surengti konkursą.

Neseniai naujuoju Kelmės rajono savivaldybės meru išrinktas Ildefonsas Petkevičius - irgi ūkininkų dinastijos atstovas. Jis kalbėjo: „Malonu būti jūsų renginyje, nes žemės ūkis yra mano gyvenimas, mano šeima, mano draugai. Gyvenimą atidaviau žemės ūkiui. Kai į gerų bičiulių draugiją patenku, visada jaučiu jų šilumą, sąžiningumą, nuoširdumą. Visą laiką jais didžiuojuosi, iš jų mokausi. Matau, kaip keičiasi žemės ūkis - jaunėja, modernėja. Petkevičius pažymėjo, kad Kelmėje žemės ūkis yra labai svarbus.

Paskelbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2021“ nugalėtojai Kelmės rajone. 1-oji vieta skirta Dianai ir Arūnui Baltrušaičiams. Jų pienininkystės ūkis įsikūręs netoli Kelmės miesto, Kukečių seniūnijoje. 2-osios vietos laimėtojai - Laima ir Henrikas Minelgos. Jų pienininkystės ūkis - Liolių seniūnijoje. 3-ioji vieta atiteko Vilmai ir Romualdui Karpams iš Kražių seniūnijos. Tai vienintelis iš konkurse dalyvavusių ūkių, besiverčiančių mėsinių galvijų auginimu.

Specialusis apdovanojimas buvo skirtas Audronei ir Vahagn Ispiryan‘ams. Tai gana retos specializacijos ūkis Kelmės krašte - uogininkytės ūkis Užvenčio seniūnijoje. Erikai ir Mindaugui Skrodeniams prizas skirtas kaip jauniausiam ūkiui, įkurtam tik 2019 m. Ir patys ūkio šeimininkai - jauniausi tarp visų konkurso „Metų ūkis“ dalyvių. Specialus apdovanojimas skirtas ir Sandrai bei Rolandui Sabaliauskams. Šis augalininkystės ūkis yra Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje.

Prieš dešimt metų tos pačios Užvenčio seniūnijos Domeikių kaime liko tuščia senovinė Gražinos Jonuškienės tėvų sodyba ir 25 hektarai žemės. Kurti ūkio iš karto nesiryžo. Svarstė - gal laikyti avis. Nelengva buvo kasdien iš Girnikų važinėti prižiūrėti biteles ir namus. Tėvus padrąsino sūnus Vaidas. Informatikos studijas universitete baigęs vyras važinėja į Norvegiją dirbti statybose. Investavo per metus Norvegijoje uždirbtą savo atlyginimą. Iš Širvintų rajono ūkininko nupirko aštuonias mėsines aubrakų veislės telyčias ir veislinį jautį.

Aubrakai primena laukinius gyvūnus. Jie - nereiklūs ir gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Aubrakai - smulkesni už limuzinus, bet raumeningi, skani jų mėsa. „Jie puikiai prisitaikę gyventi gamtoje. Žiemą jiems nereikia tvarto. Užtenka pastogės. Minta tik žole ir šienu. Beveik nereikia miltų. Kartais susigundo tik gabaliuku duonos.“

Kad jaunoji ūkininkų šeima gautų paramą, jie turėjo perimti visą tėvų ūkį. Tėvai negalėjo sau pasilikti nė aro žemės. Šeima pasiskirsčiusi pareigomis. Vaidotas uždirba pinigus plėsti ūkiui, Jurgita tvarko dokumentaciją, Gražina prižiūri sodybą ir biteles, Stanislovas rūpinasi gyvuliais.

Jau ketveri metai Norvegijoje statybose plušantis Vaidotas Jonuška džiaugiasi, jog ūkis leis jam likti Tėvynėje. Tai bus pragyvenimo šaltinis jam, jo žmonai Jurgitai ir dukrelei Luknei. Vaikinas tobulins ir bitininkystės žinias. Nuo mažens atvažiuodavo į Domeikius ir padėdavo seneliui bitininkauti.

Kelmės kredito unija, kuriai 1999 m. liepos 1 d. suteikta Lietuvos Banko valdybos licencija Nr. 30, yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas.

Unijos veiklos tikslas - tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems įstatuose nurodytiems asmenims kokybiškas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinti unijos finansinį stabilumą ir patikimumą. Uniją vienija apie 2700 narių. Kelmės kredito unijos nariai aptarnaujami pagrindinėje buveinėje Kelmės mieste ir nutolusioje Tytuvėnų kasoje.

Siekiame, kad Unija būtų valdoma skaidriai bei atsakingai, tuo pačiu kuriame nariams ir Unijai ekonomiškai naudingus santykius. Norime, kad Unijos suburti nariai žinotų, jog Unija yra bendras visų mūsų - pajininkų kūrinys.

tags: #kelmes #butu #ukis