Šiais laikais, kaip niekad anksčiau, žmonės turi visas galimybes bendrauti: telefonas, internetas suras netgi toliausiai esantįjį. Vienas iš sudėtingiausių jausmų - vienatvės jausmas, kurį gali išgyventi žmogus.
Kaip atsikratyti vienatvės ir tapti laimingam | Olivia Remes | TEDxNewcastle
Vienatvė ar vienišumas: kur skirtumas?
Daugelis žmonių painioja vienišumą su vienatve, nors tai skirtingi dalykai. Kaip teigia gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis: „Vienatvė - fizinis buvimas tik su savimi, kai aplink nėra žmonių, su kuriais galima būtų palaikyti kontaktą, o vienišumas - jausmas“.
Vienišais žmonės kartais pasijunta galvodami, kad yra nemylimi, niekam nereikalingi, kad niekam jie nepatinka ir niekas su jais nenori bendrauti. Tačiau dažnai įsitikinimas, kad esi niekam nereikalingas ir neįdomus - klaidingas, nes aplink yra daugybė žmonių, kurie iš tikrųjų norėtų bendrauti, laiką leisti kartu.
Pasak specialisto, žmonės šiais laikais nebemoka kokybiškai būti vieni, būti vienam, tik su savimi, yra nejauku. „Šiais laikais žmonėms net sunku pastovėti parduotuvės eilėje nieko neveikiant. Išmanieji įrenginiai bei telefonai problemą tik pagilino. Žmonėms nuobodu tapo būti tik savo draugijoje, jiems per sunku išbūti ir su savo mintimis“.
Klaidingi įsitikinimai apie vienatvę
- Jeigu tu kažką veiki vienas, esi išskirtinis blogąja prasme.
- Vienam eiti į kiną, teatrą ar į kavinę yra keista.
- Vienatvė asocijuojasi su neigiamais dalykais.
Kaip priimti vienatvę ir nesijausti vienišam?
Ar galima išmokti būnant vienam nesijausti vienišam? D. Jakučionis sako, kad tai tikrai įmanoma. Jeigu žmogui sunku išbūti vienam, lengviau jam būna tarp kitų. Bet paraginčiau mokytis būti ir vienam. Po truputį. Ir tą laiką vienumoje svarbu leisti prasmingai, pavyzdžiui, medituojant, vaikštant po parką bei stebint aplinką, vakarieniaujant be spaudos, televizoriaus ar išmanaus įrenginio.
Tokiomis akimirkomis verta savęs paklausti: „O kaip aš dabar jaučiuosi?“ Kilus nemaloniems jausmams, reikėtų su jais išbūti, nevertinant jų kaip neigiamų arba teigiamų, bet tiesiog priimti. Būnant tik su savimi, gali kilti įvairiausių minčių. Ir ne visada tik gerų. Gali išlįsti ir nemažai baimių.
Savęs pažinimas yra vienas iš būdų susidraugauti su vienatve. Kai žmogus susidraugauja su vienatve, ji jam gali padovanoti daug teigiamų dalykų, pavyzdžiui, leidžia pailsėti nuo aplinkos triukšmo, kurį patiria dažnas šiuolaikinis žmogus.
Vienatvėje galima rasti nusiraminimą, suprasti apie save daug įdomių dalykų, taigi vienatvė - puikus savęs pažinimo būdas. Kai kurie žmonės tiesiog galvoja, kad vienatvė - ne jiems, bet kai pabando pabūti su savimi, dažnai atranda, kaip tai yra gera, kad tokio laiko, kai galima pamąstyti apie gyvenimą, tikslus, patinkančius dalykus, apie tai, kuria kryptimi juda jų gyvenimas, labai reikėjo.
Atostogos vienam
Gydytojas psichoterapeutas sako, kad labai svarbu išmokti tinkamai būti su savimi: „Nereikėtų pasikliauti galvoje kylančiomis neigiamomis mintimis apie save, savęs nuvertinimą, nes tokios mintys gyventi tikrai nepadeda.“ Todėl ir populiarėja atostogos po vieną, nes jų metu gali labai kokybiškai pailsėti.
Keliaudami vieni žmonės turi didesnę laisvę, pajaučia malonumą, kai gali daryti tik tai, ką patys nori. Išvykęs į kelionę vienas ir darydamas tai, ką iš tikrųjų trokšti, turi galimybę apie save sužinoti kažką naujo. Būnant tik su savimi, gali kilti įvairiausių minčių. Ir ne visada tik gerų. Gali išlįsti ir nemažai baimių.
Per tokias atostogas, kai keliaujama be kompanijos ar artimiausių žmonių, gimsta suvokimas, kad savimi pasirūpinti galiu ir pats. Gera žinoti, kad nesu priklausomas nuo aplinkinių. Tai taip pat augina savivertę.
Kaip auginti savivertę?
Jei žmogus mano, kad niekas su juo nenori bendrauti, gali pasitikrinti, ar tikrai tai yra tiesa, ar tik prisigalvojama. Verta surizikuoti ir pakviesti kelis žmones į susitikimą. Jei tikrai niekas nepanorės susimatyti, tada jau galima galvoti, kad problema - pačiame žmoguje. Bet jei bent vienas pakviestasis atsakys teigiamai, aišku, kad įsitikinimai buvo klaidingi.
Tiesa, ne visiems auginti savivertę pavyksta savarankiškai, kartais prireikia ir specialisto pagalbos. Būna, kad su klientu dirbame ne vienerius metus, kol pasiekiame teigiamų rezultatų. Dirbti su klaidingais įsitikinimais ne visada taip paprasta.
Vienišumas - viso pasaulio problema
Pasak D. Jakučionio, vienišumas visame pasaulyje didelė problema. Su kuo tai galima būtų sieti? „Su vis didėjančiu individualizmu. Gyventi grupėje yra tapę retenybe, o būrimasis į bendruomenes virtualioje erdvėje neatstos gyvo bendravimo, gyvų susitikimų, - sako pašnekovas. - Jauniems žmonėms neigiamą įtaką daro socialiniai tinklai.“
Tai rodo ir tyrimai. Tyrėjai daro išvadas, kad tie, kurie daug laiko praleidžia prie socialinių tinklų labiau yra linkę lyginti save su kitais, dažniau išgyvena depresiją, vienišumą. Visgi bene svarbiausia - priimti neigiamus vaikystės patyrimus, suprasti klaidingus modelius ir jei juos sugebėsime pakeisti, nesunkiai išsivaduosime ir iš vienišumo.
Visame pasaulyje daugėja vienišų bei po vieną gyvenančių asmenų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra antra Europoje pagal vienišų gyventojų skaičių - mūsų šalyje 33 proc. žmonių gyvena po vieną. Tuo tarpu geriausia situacija yra Maltoje, kur po vieną gyvena tik kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų.
Vienišumo tema daug tyrimų atlikusi Brigham Youngo universiteto mokslininkė Julianne Holt-Lunstad įsitikinusi, jog socialinių ryšių nebuvimas gali nulemti gerokai prastesnę žmogaus sveikatą. Tokią išvadą mokslininkė pateikė apibendrinusi beveik 150 ankstesnių tyrimų metu gautus duomenis. Pasirodo, aktyvų socialinį gyvenimą gyvenantys žmonės net 50 proc. sumažina riziką mirtį nei pasyvūs jų bendraamžiai. Be to, socialinio gyvenimo aktyvumo nebuvimas prilyginamas žalingiems įpročiams.
Meno terapijos konsultantė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė primena, nebūtina gyventi vienam, kad jaustumeisi vienišas. Priežasčių jaustis vienišam yra pačių įvairiausių. Dažnai vienišumo jausmą iššaukia atvejai, kai žmogus jaučiasi nevertinamas, neišklausomas, jo nesupranta, nepaisoma jo nuomonės. Kitaip sakant, vienišumas dažnai kyla žmonėms, kurie jaučiasi niekam nereikalingi.
Jurgita primena, tikras vienišumas negali būti tuo atveju kai aplink pilna žmonių. Svarbiausia - nestovėti vietoje, nepanikuoti, suvokti, kad gyvenimas vien čia ir dabar yra nuostabus. Juk tam pakanka jausti savo žingsnius kai pėdomis lieti žemę, jausti pilną maisto skonį kai valgai, šypsotis akimis pačiam sau ir kitiems, stebėtis nuostabiomis smulkmenomis, kaip tai daro maži vaikai.
Nebijokite bendrauti. Patys eikite prie kitų žmonių, kurkite su jais švelnius ir ramius santykius, patys tapkite žmogumi, gydančiu vienišumą. Reikia pačiam nustoti savęs gailėtis. Vietoje to, mokykitės atsiverti patys. Pradžioje galima atsiverti bent jau gamtos grožiui, tobulumui, žavesiui, išsilaisvinti iš savo paties susikaustymo.
Kai žmogus ima jaustis vienišas ir nereikalingas, ima kankinti gyvenimo prasmės klausimas, gali aplankyti beprasmybės pojūtis. Šiuo atveju būtų daug naudingiau pamąstyti apie tai, ką turi, ką gali padaryti tam, kad pagerintum savo gyvenimo kokybę su tuo ką turime dabar, su tais kurie yra šalia.
Suprantama, jog imti ir pasikeisti patiems bei pakeisti savo požiūrį į aplinkinius, nėra taip lengva. Labai dažnai darbą pradėti su savimi gali būti sunku, todėl Jums gali praversti psichologo pagalba. Psichologas gali padėti suvokti tikrąsias vienišumo priežastis, o supratimas jau yra sveikimo proceso pradžia.
Gyvenimas vienišam dažnai laikomas pereinamuoju etapu, tačiau tai gali būti puikus metas savęs pažinimui, augimui ir pasiruošimui prasmingiems santykiams. Vienišumas nereiškia, kad trūksta laimės - priešingai, tai gali būti laikas, kai atrandate tikrąjį savęs suvokimą ir išmokstate kurti pilnavertį gyvenimą.
| Patarimai, kaip būti vienišam ir jaustis gerai |
|---|
| Nustoti save lyginti su kitais. |
| Mylėti save, saugoti save ir džiaugtis savimi. |
| Eiti vienam pavakarieniauti, nueiti į koncertą, nueiti į teatrą, baseiną, išvykti savaitgaliui į SPA. |
| Baigti būti auka, rinktis viduje jausmą, kaip nori jaustis santykyje su savimi. |
Būti vienam nėra lygu būti vienišam ir jaustis blogai. Kartais galime dienų dienas vieni leisti namuose ir jaustis puikiai, o kartais ir būryje bičiulių jaučiamės nemaloniai atitolę, vieniši. Svarbu pažinti savo jausmus, suprasti, kodėl jautiesi vienišas, rasti šiame gyvenimo periode teigiamų spalvų ir pamatysi - vienatvės baimė ims trauktis.
Žmonės vieniši jaučiasi dėl daugybės priežasčių: vieni neturi draugų, su kuriais galėtų pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais, kiti - šeimos ar mylimojo, iš kurių sulauktų palaikymo. Vienatvę patiriantys žmonės teigia, kad tai - patys įvairiausi, kartais ir sumišę jausmai.
Galima būti vienam ir nesijausti vienišam. Palaikyti ryšį su artimaisiais dar niekada nebuvo taip paprasta. Technologijų pažanga, kelionių prieinamumas ir geresnės gyvenimo sąlygos padidino mūsų lankstumą ir mobilumą. Ir vis dėlto žmonės labiau nei bet kada anksčiau yra vieniši, gyvena vieni arba (nors ir apsupti žmonių) patiria vienatvę.
Vienišumo jausmas niokoja ir išsunkia jėgas, o buvimas vienam suteikia energijos ir kūrybiškumo. Ko gero, būtų galima sakyti, kad pagrindinis raktas į laimingą gyvenimą yra tvirti ryšiai su aplinkiniais žmonėmis. Kai jų nėra, jaučiamės vieniši.
Kaip sumažinti vienišumo jausmą:
- Padėti kitiems. Galite pasisiūlyti pabūti su vaikais, kad draugai pagaliau galėtų išeiti į miestą romantiškos vakarienės. Prisijunkite prie labdaringų išvykų į vaikų namus, įsigykite šunį ar kitą naminį gyvūną.
- Susisiekti su žmonėmis. Palaikykite ryšį su kolegomis - eikite kartu papietauti, pakvieskite juos kavos ir patys neatsisakykite tokių kvietimų, nepraleiskite įmonių vakarėlių. Užsiregistruokite į grupinę treniruotę, eikite į edukacinius užsiėmimus ir mokymus.
- Pakankamai miegoti. Miego sutrikimas yra kūno simptomas, kuris, kaip bebūtų keista, taip pat nubloškia mus į vienatvę.
- Būti atviriems. Vienatvė daro mus paslaptingus, įtarius ir niūrius. Vienišiems žmonėms sunkiau nei kitiems susisiekti su nauju žmogumi. Jei pastebite tokius pokyčius savyje, o kiekvieną naują pažintį iš anksto vertinate neigiamai, pasistenkite būti atviresni.
- Užduoti sau tinkamus klausimus. Neklauskite savęs: „Kas man negerai?” ar „Kada tai baigsis?”. Tinkamas klausimas, kurį reikia užduoti sau yra: „Ko tiksliai man trūksta, kad nustočiau jaustis vienišas?”.
Ar esate kada jautę alkį santykiams, žmogiškam ryšiui? Bendravimas yra pamatinis ir bazinis žmogaus poreikis. Mes kaip žmonija išlikome ne tik dėl to, kad valgėme, gėrėme, miegojome, bet būtent ir todėl, kad turėjome tą norą tarpusavyje bendrauti, burtis į skirtingas grupes.