Keliaukite po Rambyno regioninį parką ir atraskite Mažosios Lietuvos istoriją bei gamtos grožį. Aplankykite Bitėnų kapines, Martyno Jankaus muziejų ir pasigrožėkite Nemuno žemupio kraštovaizdžiu. O rugpjūčio mėnesį nepraleiskite progos apsilankyti šurmuliuojančiuose Alsėdžiuose!
Rambyno regioninis parkas: gamtos ir istorijos harmonija
Atkakote prie šventu laikomo Rambyno kalno (Bitėnų kaimas, Lumpėnų seniūnija). Kadaise tai buvo viena svarbiausių skalvių genties šventviečių, kurioje buvo atliekami ritualiniai aukojimai. Kalno aukštis - 45,4 metro virš jūros lygio.
Grįžus atgal pasiekus Rambyno kalną, galite aplankyti Rambyno regioniniame parke esančias vertybes. Šiame ruože visi lankytini objektai - pakeliui. Be to, čia bus proga surengti iškylą gamtoje - vaizdingose vietose įrengtos 3 poilsio/apžvalgos aikštelės su reikiamu inventoriumi. Tik iš anksto pasirūpinkite maistu. Šito verta nepamiršti išsiruošiant į kelionę, mat per visą ją nepasitaikys kavinės ar kokios kitos vietos pavalgyti.
Pažintinį turą sausuma Pagėgių krašto turizmo informacijos centras siūlo pradėti pajudėjus nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Rambyno kalno. Čia pirmasis lankytinas objektas - Rambyno regioninio parko Lankytojų centras. Lankytojų centre įkurtoje ekspozicijoje galima susipažinti su Rambyno apylinkių istorija, įžymiais žmonėmis, Mažosios Lietuvos verslais, amatais, lietuvininkų gyvenimo būdu, Vilkyškių kalvagūbrio geologine sandara, archeologiniais radiniais, pievų ir miškų turtais.
Įėjimas nemokamas, tačiau norintys gali įsigyti eurą kainuojantį regioninio parko lankytojo bilietą.
Pažintinis takas Nemuno pakrante
Vykdami toliau, atkreipkite dėmesį į dešinėje kelio pusėje esančią nuorodą „Pažintinis takas“. Nemuno pakrantėje įrengtas 1,5 km ilgio pažintinis takas. Trasoje išdėstyta 11 stotelių: „Šikšnosparniai“, „Žemyninės kopos“, „Vabzdžiai“, „Potvynis“, „Retieji augalai“ ir kt. Taku galima eiti tik pėstute.
Tako ilgis - 1 km, galutinis taškas - Bitėnų baltųjų gandrų kolonija.
Bitėnų kapinės: atminimo vieta
Kitas objektas - Rambyno kalno papėdėje įkurtos senosios Bitėnų (Užbičių) kapinės. Šios kapinės yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio-Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės-Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta. Eidami centriniu kapų taku, rasite žymiausių Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų kapavietes.
Martyno Jankaus muziejus ir Paveikslų sodas
Vykdami toliau pasieksite asfaltuotą kelią. Laikykitės dešinės pusės. Už 100 metrų pamatysite dvi nukreipiamąsias rodykles - į Baltųjų gandrų koloniją ir į Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų. Gandrai įsikūrę aukštai, todėl pastatytas specialus monoklis, vaizdą didinantis 60 kartų. Jis nemokamai prieinamas tik vasaros sezono metu. Tai - puiki pažintinė veikla vaikams.
Centrinėje Bitėnų kaimo dalyje stovi Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjo ir platintojo M.Jankaus spaustuvė-muziejus. 1999 m. į atstatytą M.Jankaus sodyboje spaustuvės pastatą perkelta ekspozicija, kurioje saugomi paties patriarcho daiktai, fotografijos, veikia plokščiaspaudė spausdinimo mašina. Muziejuje eksponuojama Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija.
Šalia muziejaus 2003 m. įkurtas Mažosios Lietuvos Paveikslų sodas - žinomų Lietuvos tapytojų darbų ekspozicija po atviru dangumi. Muziejaus ekspozicinių salių lankymas mokamas, galima užsisakyti gido paslaugą. Suaugusiam kainuoja 0,58 euro, moksleiviams, studentams, pensininkams - 0,29 euro. Nemokamai galima pasivaikščioti po Mažosios Lietuvos Paveikslų sodą, tačiau daugiau apie krašto istoriją sužinosite užsisakę muziejaus gidą.
Pramogos Nemune
Plaukdami nuo Rambyno kalno papėdes link Panemunės galėsite pasigrožėti įspūdingu Nemuno žemupio kraštovaizdžiu, jus lepins saulė, vėjas, Nemunas. Praplauksite pro garsųjį Prūsijos karalienės Luizės vardu pavadintą tiltą. Luise (1776- 1810) - Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1797-1840 m., žmona, šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų.
Prancūzijos Imperatoriaus Napoleono Bonaparto kariuomenei užėmus didžiąją Prūsijos karalystės dalį, 1807 m. ant specialiai pastatyto plausto Nemuno upėje ties Tilže, vyko trijų galingųjų Europos valstybių vadovų - Prancūzijos imperatoriaus Napoleono, Rusijos caro Aleksandro, Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, derybos.
Pramogų kainos:
- Suaugusiems ir vaikams virš 11 metų - 6 eurai
- Vaikams nuo 3 iki 11 metų - 3 eurai
- Vaikams iki 3 metų - nemokamai
Kur pavalgyti kelionės metu?
Tie, kurie kelionės metu išalko, grįždami gali užsukti į kaimo turizmo sodybą „Senasis Rambynas“ Lumpėnų kaime pavalgyti ar išgerti puodelį kavos. Porcija dienos sriubos kainuos 1,2 euro, karbonadas - 4,2 euro, lašiša - 7 eurus. Kavinė-viešbutis „Senasis Rambynas“ įsikūręs miške, netoli Barėdų kaimo važiuojant link pagrindinio kelio.
Vykstant link Klaipėdos artimiausios maitinimo įstaigos - Mikytuose „Prie Kelio“, Pagėgiuose - „Pagėgė“ (Žemaičių g. 1). „Pagėgėje“ dienos sriuba kainuoja 1,1 euro, šaltibarščiai - 2,2 euro, karštų mėsos patiekalų kainos prasideda nuo 5 eurų.
"AL SIEDU 2018" šventė Alsėdžiuose
Kasmet rugpjūčio pirmas savaitgalis Alsėdžių miestelyje kupinas gerų emocijų, muzikos ir šurmulio.
Jau nuo penktadienio šventinis šurmulys prasidėjo krepšinio varžybomis 3x3, kuriose dalyvavo 12 komandų iš visos Telšių apskrities. Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti šventės medaliais bei kitais rėmėjų įsteigtais prizais.
Pasibaigus rungtynėms šventės dalyviai buvo kviečiami rinktis Alsėdžių miestelio tvenkinio pakrantės paplūdimyje, kur pirmą kartą vyko „AL SIEDU 2018“ čempionatas. Jo metu buvo bandoma dalyvių ištvermė, sėdint netradicinėje padėtyje. Šiemet ištvermingiausios buvo moterys. Ištvermingiausia ir pirmosios vietos nugalėtoja tapo Inga Virketė, kuriai atiteko Bendruomenės įsteigtas pagrindinis prizas, didelis sėdmaišis. Antroji vieta atiteko Saulei Vilniutei, laimėjusiai UAB „Mix Idėjos“ įsteigtą prizą ormaišį, o trečioji liko Viktorija Senkuvienė, apdovanota UAB„Plungės baldai“ sėdmaišiu.
Sulaukus tokio didžiulio susidomėjimo, galvojama, kad tai galėtų tapti tradicine šventės rungtimi. Kadangi Alsėdžiai švenčia 765 metų sukaktį, tai progai paminėti penktadienį buvo rengiama gimtadienio iškyla gamtoje.
Sekančios šventinės dienos rytas prasidėjo Šv. Mišiomis už Alsėdžius ir alsėdiškius Alsėdžių bažnyčioje, po kurių skambėjo sakralinės muzikos melodijos, kurias atliko Lietuvoje gerai žinoma vargonininkė Laura Gedgaudaitė bei susirinkusiųjų sielos gelmes suvirpinusios Klaipėdos universiteto profesorės Valentinos Vadoklienės atliekamos giesmės. Projekto „SAKRA MUSICA“ koncertas buvo dedikuotas Lietuvos šimtmečiui ir signatarams.
Apsilankę šventinėje mugėje, šventės dalyviai būriavosi stebėti alsėdiškio Mindaugo Daukinčio organizuoto automobilių slalomo. Varžybose buvo pristatytas projektas „Saugus eismas bendruomenėse“, kuriame bendruomenė dalyvauja jau eilę metų. Slalomo nugalėtojams įteikti ne tik rėmėjo bei organizatoriaus įsteigti prizai bet ir projekto „Saugus eismas bendruomenėse“ perduota saugaus eismo atributika, o visiems dalyviams priminta kaip saugiai dalyvauti eisme, kaip svarbu laikytis kelių eismo taisyklių.
„AL SIEDU 2018“ šventės pagrindinė dalis prasidėjo šeštadienio pavakarę. Ši šventės dalis skirta miestelio jubiliejui bei Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Atidarymas prasidėjo koncertu „Draugų koncertas“. Čia pasirodė jungtinis Plungės rajono meno mokyklų pučiamųjų orkestras, vad. Artūro Urniežiaus ir Lino Senkaus, šokėjų grupė, vad. Sandros Jazdauskienės, Kulių kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis, vad. Giedrutės Idzelienės, Platelių meno mokyklos Alsėdžių skyriaus jaunių choras, Žlibinų moterų choras, vad. Stefos Stonienės, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro vokalinis ansamblis, Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazijos merginų tercetas, vad. Martyno Miliausko bei Alsėdžių mišrus choras „ALSĖDA“, vad. Valdos Valužienės ir Kristinos Kondratavičienės.
Kolektyvai atliko 2018 m. Lietuvos dainų šventės finalinės dalies repertuarą, siekdami populiarinti ir pristatyti Dainų šventės tradiciją bei dvasią. Koncerto tolimesnėje programoje žiūrovai džiaugėsi Pauliaus Bagdanavičiaus bei Jono Sakalausko, grupių „DAR“ ir „Husarai“, atlikėjos Gintarės Karaliūnaitės pasirodymais. Vidurnaktį šventinę Alsėdžių padangę nutvieskė įspūdingi fejerverkai, o ištvermingiausi šėlo naktinėje diskotekoje.
Alsėdiškių vardu nuoširdžiai dėkojame šventės rėmėjams, svečiams, policijos komisariato darbuotojams ir visiems prisidėjusiems prie 2018 metų šventės. Džiaugiamės, jog tūkstantinė minia šventė kartu su alsėdiškiais Alsėdžių miestelio šventę „AL SIEDU 2018“, kurioje ir kaupiamės senkantiems susitikimams.
tags: #a #kondrotavicienes #sodyba #pla