Ingrida Šimonytė ir Andriaus Kubiliaus kandidatūros visuomenės apklausose

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa užfiksavo vieną 3,1 proc. tyrimo paklaidą viršijantį pokytį.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, taikant kombinuotą apklausos metodą: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų.

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida - 3,1 proc.

Bendrai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės darbą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo 4,9 proc. punkto - nuo 69,1 proc. lapkritį iki 64,2 proc. sausį.

„Sausį, atrodo, girdėjome daugiau blogų naujienų, tačiau reitingas pagerėjo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu žmonės, kurie gauna pensijas, jau jas buvo gavę, ir pamatė, kad jos padidėjusios. Galbūt kažkam ir atlyginimai (ypač tiems, kurie gauna mažiausius atlyginimus) pakilo, nes buvo perskaičiuoti mokesčiai“, - su praktiniais gyvenimo aspektais pokyčius siejo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.

Tačiau nedideli procentų pasikeitimai lėmė tai, kad vizualiai partijų reitingų lentelėje vėl matome anksčiau buvusį įprastą status quo. Kiti pasikeitimai - su paklaidomis, todėl jų negalima tvirtai vadinti visuomenės nuomonės pokyčiu.

„Matome reitingų įšalą. Nė vienos partijos reitingas žymiau nesikeičia. Galima sakyti, kad „valstiečiai“ sugrįžta prie tradicinės savo dešimties procentų ribos, bet visi kiti turi tuos pačius reitingus, kuriuos turėjo prieš mėnesį arba dar seniau. Reitingų poslinkiai tikėtini artėjant rinkimams“, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.

Pasak partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, kitas galimas koalicijos partneris - partija Tvarka ir teisingumas. Dėl savo galimų pareigų Vyriausybėje p. Uspaskichas atsakė: "Jokio skirtumo.

Tačiau p. Uspaskichas tuo pačiu konstatuoja:„Aš būčiau geriausias premjeras, bet tai priklausys nuo prezidentės.

Jeigu gausiu rimtą pasiūlymą eiti ministro pareigas, atsisakysiu europarlamentaro mandato. Ministro pareigos domintų tik tada, jie surinktume gerą komandą ir jeigu į Vyriausybės programą būtų įtraukta Darbo partijos programa.

Tačiau niekada nebūčiau Kultūros, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos minstru. Šiose srityse visiškai nieko nesuprantu", - štabe kalbėjo p. Dėlionės

Savo ruožtu socialdemokratai ir partija "Tvarkos ir teisingumas" sekmadienį teigia besitikinčios formuoti naują valdančiąją koaliciją su Darbo partija, kuriai rinkimų dieną surengtos apklausos rezultatai prognozuoja pergalę daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Tačiau p. Uspaskichas nėra geriausias kandidatas į premjerus, sakė Vytenis Andriukaitis, p.

„Ir pagal savo gabaritus ir pozicijas, kurias jis dėsto, - deja, tai yra gana siauros verslo žmogaus pozicijos, kurios, na, premjerui, nevisai būdingos. Premjeras turi būti žymiai platesnio akiračio politikas“, - apie p. Uspaskichą kalbėjo p.

"Matant tokius apylygius trijų partijų rezultatus, turiu omeny Darbo partijos, socialdemokratų ir mūsų, tai akivaizdu, kad viską lems antras turas. Galėčiau tik priminti, kad pavyzdžiui 2008 m. antrajame ture mes laimėjome 27 vietas, tuo metu ta pati Darbo partija laimėjo tik vieną vietą papildomą", - kalbėjo p.

Trečiąją vietą, kurią konservatoriams pirmajame rinkimų rate prognozuoja apklausa, p. Užduotis"Štabui buvo suformuluota užduotis gauti 30 mandatų Seime.

"Mūsų rinkėjai kuklūs, bijo prisipažinti, kad balsavo. Tad realūs rezultatai gali būti geresni", - apklausos rezultatus komentuoja p. Gapšys.

Drąsiausiais jis įvardino partijos Tėvynės Sąjunga-Lietuvos Krikščionys demokratai rinkėjus, tad jų rezultatai, p.

Apklausos duomenimis, už konservatorius balsavo 16,7% balsavusiųjų.

Darbo partijos štabo vadovas paklaustas, ar partija ketina tęsti dabartinės valdžios politiką, atsakė: "žadame ne tik taupyti, bet ir skatinti pramonę.

Reitingų lentelėje lyderiai grįžo į įprastas vietas VDU profesorius teigė, kad dar viena aiški žinia iš šių reitingų, - pirmos penkios partijos tikrai bus Seime.

„Jų mandatų proporcijos šiek tiek skirsis nuo reitingų, kuriuos matome. Antra, trečia, ketvirta partijos tikrai turi galimybę gauti šiek tiek daugiau proporcinėje rinkimų dalyje, negu rodo dabartinis reitingas“, - sakė A. Krupavičius.

Reitingų eilutė atrodo taip: pirmieji išliko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos lapkritį rėmė 19,1 proc., o sausį - 18,1 proc. respondentų.

Į antrą vietą sugrįžo prieš tai iš jos iškritusi Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Lapkritį už ją Seimo rinkimuose būtų balsavę 7,5 proc., o sausį - 9,8 proc. respondentų.

Lietuvos socialdemokratų partiją sausį rėmė 7,7 proc., o lapkritį - 8 proc. respondentų.

Ketvirta liko Darbo partija, už kurią sausį būtų balsavę 6,7 proc., o lapkritį - 7,2 proc. apklaustųjų.

Į Seimą taip pat būtų patekęs Liberalų sąjūdis, už kurį sausį būtų balsavę 6,2 proc., o lapkritį - 6,6 proc. respondentų.

Kitos partijos liko už slenksčio 5 proc. patekimo į Seimą barjero būtų nepraėjusi Laisvės partija, už kurią sausį būtų balsavę 3,9 proc., o lapkritį - 3,4 proc. respondentų.

Už partiją Tvarka ir teisingumas sausį būtų balsavę 3,3 proc., o lapkritį - 3,1 proc. apklaustųjų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reitingas sausį buvo 3 proc., lapkritį - 3,3 procento, tačiau, VDU prof. A. Krupavičiaus nuomone, ši partija per rinkimus peržengs kartelę ir pateks į Seimą.

Už Lietuvos centro partiją „Gerovės Lietuva“ ir Lietuvos laisvės sąjungą sausį būtų balsavę po 2,5 proc. apklaustųjų. Lapkritį šių partijų palaikymas siekė atitinkamai 2,7 ir 2,3 procento.

Lietuvos socialdemokratų darbo partiją sausį palaikė 2 proc., lapkritį - 1,5 proc. respondentų.

Dar 2,2 proc. apklaustųjų sausį būtų balsavę už kitą partiją.

14,8 proc. apklaustųjų sausį būtų nebalsavę Seimo rinkimuose, o 17,3 proc. nežinojo, už ką balsuotų, arba neatsakė.

Koalicijų formavimo perspektyvos

Didžioji intriga, kuri lauks po rinkimų į Seimą, - kaip ir kam pavyks rasti pakankamai partnerių ir suformuoti valdančiąją koaliciją. VDU profesoriaus skaičiavimais, kol kas centro kairės koalicijos perspektyvos naujame Seime atrodo realesnės negu centro dešinės.

„Centro dešinės partijos, kurios užtikrintai patenka į būsimą Seimą, yra dvi - TS-LKD ir Liberalų sąjūdis. Jos turi apie 24 proc. paramos. Tokia pati yra ir centro kairės partijų (LVŽS, socialdemokratų, Darbo partijos) paramos dalis, bet jų rezervas yra LLRA ir juo dar gali tapti kažkuri trečia mažoji partija. Paprastai tokia partija būdavo Tvarka ir teisingumas“, - sakė A. Krupavičius.

Politologui nelabai įtikėtinas atrodo atvejis, kad socialdemokratai pasiryžtų vaivorykštinei koalicijai su konservatoriais. „Lyderiai gal ir pasiryžtų tam, bet ar partija, kaip organizacija, tam pasiryš, tai klausimas daug labiau atviras“, - sakė A. Krupavičius.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė J. Novagrockienė sakė, kad koaliciją dėlioti dar anksti. Tačiau politologė atkreipė dėmesį, kad prielaidas valdančiajai koalicijai reikia sudaryti dar rinkimų proceso metu.

„Didelę įtaką koalicijai formuoti gali daryti ne tai, ką dabar rodo reitingai, bet kokios taktikos prieš rinkimus, kai bus skirstomi kandidatai į vienmandates apygardas, laikysis partijos. Čia turėtų susiimti tradicinės partijos ir tartis, kad nekonkuruotų tarpusavyje vienoje arba kitoje rinkimų apygardoje, kur nujaučia, kad gali laimėti konkretus kandidatas“, - sakė J. Novagrockienė.

Politologė neatmetė, kad, jei dešiniosios partijos vykstant rinkimų procesui elgtųsi solidariai, galbūt jos turėtų galimybę suformuoti koaliciją. Kaip galimą rezervą dešiniesiems ji įžvelgė „trijų muškietininkų“ (Zuoko, Paulausko ir Žemaitaičio) partiją „Laisvė ir teisingumas“.

„Jie turi kažkokį dešinės elementą“, - sakė J. Novagrockienė.

Lyderių krizė partijose

Žvelgdamas į reitingus, kuriais vertinamos asmenybės, politologas A. Krupavičius, konstatuoja, kad Lietuvos politinės partijos patiria lyderių krizę. Jeigu partijų pirmininkai nėra vertinami kaip realūs kandidatai į ministrus pirmininkus, tai akivaizdu, kad partijos turi galvoti, ką daryti ir kaip keistis“, - sakė A. Krupavičius.

Daugumos per „Spinter tyrimų“ apklausą apklaustųjų nuomone, tinkamiausia ministro pirmininko pareigoms užimti būtų parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Taip sausį manė 14,8 proc., o lapkritį - 15,6 proc. respondentų.

Tai, kad geriausias asmuo šioms pareigoms užimti yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, sausį teigė 8,6 proc., o lapkritį - 8,9 proc. respondentų.

TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį Vyriausybės vadovu sausį norėjo matyti 6 proc., o lapkritį - 7,8 proc. respondentų.

Ketvirtoje šios lentelės vietoje buvo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, jos reitingas sausį - 5,1 proc., o lapkritį - 3,6 procento. Roko Masiulio įvertinimas šioje apklausos dalyje sausį buvo 4 proc. , o lapkritį - 5,9 procento.

Algirdą Butkevičių sausį premjeru norėjo matyti 2,4 proc., lapkritį - 3,3 proc., o Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą - abu mėnesius po 3,1 proc. apklaustųjų.

Po 2,2 proc. apklaustųjų sausį pasisakė už ministrą pirmininką Vytenį Povilą Andriukaitį, Ramūną Karbauskį arba Andrių Kubilių. Lapkritį šių politikų reitingas buvo atitinkamai 2,9, 2,2, ir 3 procentai.

Vyriausybės veiklos vertinimas

Sausį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 26,9 proc., o lapkritį - 24,7 proc. apklaustųjų. Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą sausį vertino 64,2 proc., o lapkritį - 69,1 procento respondentų. 8,9 proc. apklaustųjų sausį ir 6,2 proc. lapkritį nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą, arba neatsakė į jį.

Apibendrinant, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad politinė situacija Lietuvoje išlieka dinamiška, o partijų reitingai - gana stabilūs. Vis dėlto, artėjant rinkimams, galimi pokyčiai, ypač susiję su koalicijų formavimu ir lyderių pozicijomis.

Ingrida Šimonytė

Andrius Kubilius

tags: #a #kubilius #simonyte #butu #geriausiaskandisatas