Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra varža, kam ji reikalinga ir kaip ją teisingai apskaičiuoti bei pritaikyti įvairiose srityse. Aptarsime elektros instaliaciją, pastatų šiltinimą ir kitus svarbius aspektus.
Elektros grandinės varža
Kai du rezistoriai (R1 ir R2) sujungti nuosekliai, bendra jų varža yra:
R = R1 + R2
Kai lygiagrečiai:
1/R = 1/R1 + 1/R2
Grandinėje rezistorius, sujungtus vienu iš šių jungimų, gali pakeisti vienu rezistoriumi, kurio varžą randi iš tų dviejų lygčių.
Pavyzdys
Du galiniai rezistoriai gali būti pakeisti vienu, kurio varža R = 12 + 12 = 24 omai. Liks trys rezistoriai, du iš jų sujungti lygiagrečiai - vėl pakeiti juos vienu, kurio varža 1/R = 1/12 + 1/24 = 1/8 -> R = 8 omai. Po šio pakeitimo liko du rezistoriai sujungti nuosekliai: 12 omų ir 8 omų.
Grandinės varža 60 omų yra normalu, nes tikrinamas imtuvas (grandinės varža). Jei jos nebūtų, vadinasi, sudegęs prietaisas. Jei variklis trifazis, jos išsimėčiusios (skirtingos), tai pramuštos apvijos. Jei transformatoriaus varža sumažėtų (pvz., naujam turi būti 60 omų, o dabar rodo 40 omų), tai yra vijinis pramušimas. Rezultatas bus toks: transformatorius kais, naudos daug srovės ir galiausiai sudegs (kai sudegs, neberodys nieko). Sudegęs bus išsilydęs ir kažkur prisilies prie korpuso, izoliacijos varža bus nulis.
Jei meta nuotėkio relę, vadinasi, yra pramušimas į korpusą, žemę. Nuotėkio relės parametrus galima su prietaisu pamatuoti ir nustatyti, prie kiek mA ir per kokį laiką sudirba. Izoliacijos varža matuojama megommetru. Jeigu tau meta nuotėkį ir jis stovi ant kokių 5 automatėlių, atjunk po vieną ir žinosi, kokia linija bloga, tada belieka atjungti prietaisą nuo kabelio. Pamatuoti izoliacijos varžą kabelio, jei ji gera, matuoji prietaiso, kurį atjungėte, ir bus aišku, kas kaltas.
Įžeminimo varža
Elektros saugumas prasideda nuo tinkamo įžeminimo sistemos įrengimo. Įžeminimo kontūras atlieka kelias kritiškai svarbias funkcijas elektros sistemoje. Pirmiausia, jis užtikrina žmonių saugumą, nukreipdamas pavojingus srovės srautus į žemę gedimo atveju. Antra svarbi funkcija - elektros įrangos apsauga. Tinkamas įžeminimas padeda apsaugoti jautrią elektroniką nuo perkrovų, kurias gali sukelti žaibai ar kiti elektromagnetiniai trukdžiai.
Įžeminimo kontūras veikia pagal paprastą principą - jis sukuria mažos varžos kelią srovei nutekėti į žemę. Kuo mažesnė šio kelio varža, tuo efektyvesnis įžeminimas.
Žemės varža - tai pagrindinis parametras, kuris nusako įžeminimo kontūro efektyvumą.
Veiksniai, turintys įtakos žemės varžai:
- Dirvožemio sudėtis: Molio dirvožemis paprastai turi mažesnę varžą nei smėlėtas, nes geriau laiko drėgmę ir turi daugiau jonų. Uolienose varža gali būti labai didelė, todėl tokiose vietose reikia specialių sprendimų.
- Drėgmės kiekis: Sausa žemė gali turėti šimtus kartų didesnę varžą nei drėgna. Štai kodėl įžeminimo elektrodai turėtų būti įrengti žemiau šalimo gylio, kur drėgmės kiekis yra stabilesnis.
- Temperatūra: Šalčio metu varža didėja, nes sumažėja jonų judumas.
- Cheminė sudėtis: Druskų koncentracija tiesiogiai veikia elektrinį laidumą.
Įžeminimo schema
Įžeminimo varžos matavimas
Žemės varžos matavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialios įrangos ir žinių. Dažniausiai naudojamas keturių elektrodų metodas (Wenner metodas) arba trijų elektrodų metodas.
Standartai ir reikalavimai
Lietuvoje įžeminimo sistemų įrengimą reglamentuoja LST HD 60364 standartas „Žemosios įtampos elektros įrenginiai”. Gyvenamųjų namų įžeminimo kontūro varža neturi viršyti 30 omų. Pramonės objektuose reikalavimai griežtesni.
Įžeminimo kontūro įrengimas
Įžeminimo kontūro įrengimas prasideda nuo vietos parinkimo ir dirvožemio tyrimo. Geriausia vieta kontūrui - drėgnas, molingas dirvožemis, kuo toliau nuo pamatų ir komunikacijų. Paprasčiausias sprendimas mažiems objektams - vienas ar keli vertikalūs elektrodai. Sudėtingesniems objektams įrengiamas kontūrinis įžeminimas - horizontalūs laidininkai išdėstomi aplink pastatą ir sujungiami su vertikaliaisiais elektrodais.
Planuojant įžeminimą pirčiai, rekomenduojama kalti specialius plieninius elektrodus šalia namo pamato, prie skydelio, apie 6 metrus gylio, o elektrodo galą sujungti su skydeliu metaline juosta. Plieninę cinkuotą juostą, kurią suvirinimo arba specialių jungčių pagalba sujungsite su elektrodu, žemėje reikėtų naudoti 4x40 mm. Juostą rekomenduojama iškelti virš žemės paviršiaus ir panaudojant dėžutę sujungti 16 mm2 skerspjūvio ploto variniu laidu, kurio kitas galas būtų prijungiamas prie pirties skirstomojo skydelio PE kontaktų. Įžeminimo strypų kalama tiek, kol yra pasiekiama ne didesnė kaip 10 omų įžeminimo varža.
Problemos ir sprendimai
- Per didelė įžeminimo varža: Netinkama vieta, per trumpi elektrodai, prasta jungčių kokybė.
- Korozija: Metaliniai elektrodai rūdija.
- Sezoniniai svyravimai: Vasarą, išdžiūvus dirvožemiui, varža gali padidėti.
- Neteisingi matavimai: Nekvalifikuoti asmenys, netinkama įranga.
Svarbu reguliariai atlikti matavimus ir techninę priežiūrą.
Pastatų šiluminė varža
Šiluminė varža yra svarbus rodiklis, apibūdinantis pastato atitvarų gebėjimą sulaikyti šilumą. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo mažiau šilumos prarandama per atitvaras.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12 - 13. Dauguma besistatančių šiuo metu stengiasi, kad siena turėtų varžą 6; 8. Investuoti pinigai į termoizoliacinę medžiagą labai greit atsiperka.
Šiluminės varžos skaičiavimas
Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento.
Šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00.
Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W.
Medžiagos ir jų įtaka šiluminei varžai
Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W (m.K). Taigi varža R =2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4, pilkojo Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm balto polistireninio putplasčio - gausite 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25.
Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą (λ). Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo pati šiltinimo medžiaga efektyvesnė, geresnės izoliacinės savybės. Tokios šiltinimo medžiagos šiltinimo sluoksnio reikės mažesnio.
A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storiu, o jau mineraline vata (λ=0,039) sienas šiltinti reikėtų 42,9 cm storiu.
Sandarumas ir šiluminė varža
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Pasiekti kuo geresnį sandarumą, reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, kad nebūtų plyšių sandūrose. Taip pat užsandarinti langus ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius.
Išvada, negalima išskirti kažkurio vieno esminio faktoriaus, svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.
Šiltinimo medžiagų palyginimas
Pagrindinės apšiltinamos vietos
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia šiltinti perdangą, esančią virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą.
Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.
Sekantis žingsnis pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus.
Garantijos
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Aplinkos faktorių įtaka
Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl ir aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas, kitaip gali suprastėti sukibimas su paviršiumi.
Kaip pasirinkti šiltinimo medžiagą
Renkantis šiltinimo medžiagą reikia atsižvelgti į šiltinimo medžiagos laidumo koeficientą, atsparumą nusėdimui, atsparumą drėgmei bei chemikalams, atsparumą pelėsiui, taip pat atkreipti dėmesį į akustines bei ekologines savybes, degumo klasę.
Būtina atsižvelgti į tai, kur bus šiltinama, ko siekiama šiltinimu, kokia pastato paskirtis ir kokios buvo naudotos medžiagos statyboms.
Slapukų naudojimas
Šiame straipsnyje paminėta, kad svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam).
Slapukų naudojimo parinktys
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
Šiluminės varžos ir apšiltinimo medžiagų palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami skirtingų medžiagų šiluminės varžos ir apšiltinimo sluoksnio storio palyginimai, siekiant A klasės namo sienos šiluminės varžos (ne mažesnės nei 8,33 m²·K/W):
| Medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas (λ) | Sluoksnio storis A klasei (apytikslis) |
|---|---|---|
| Uždarų porų poliuretanas | 0,021 W/mK | ~23,1 cm |
| Mineralinė vata | 0,039 W/mK | ~42,9 cm |
| Akyto betono blokeliai (30 cm) | 0,14 W/mK | Varža R = 2,14 (papildomai reikia apšiltinimo) |
| Baltasis polistireninis putplastis (25 cm) | - | Varža R = 6,4 (papildomai reikia apšiltinimo su akyto betono blokeliais) |
| Pilkojo Neoporo - (25 cm) | - | Varža R = 7,81 (papildomai reikia apšiltinimo su akyto betono blokeliais) |