Biržų kraštas, garsėjantis savo gamtos grožiu ir turtinga istorija, kiekvienais metais pritraukia vis daugiau turistų. Leiskitės į kelionę po istoriją, kultūrą ir gamtą, kuri paliks neišdildomą įspūdį. Šiame straipsnyje kviečiame pasidomėti ne tik Alės Podėnienės sodyba, bet ir kitomis įdomiomis vietomis, kurias verta aplankyti Biržų krašte.
Alės Podėnienės Kaimo Turizmo Sodyba: Muzikos Istorijos Prisilietimas
Alės Podėnienės kaimo turizmo sodyboje galėsite išvysti naują patefonų kolekciją, kartu vyks nauja edukacinė programa „Patefonų istorijos ir muzika, prie arbatos”. Šioje programoje Jums bus pristatyta įspūdinga, iš įvairių laikmečių surinkta patefonų kolekcija. Joje daugiau nei pusšimtis patefonų.
Ši sodyba - puiki vieta ne tik pasigrožėti unikalia kolekcija, bet ir sužinoti daugiau apie muzikos istoriją bei pasimėgauti jaukiu vakaru su arbata.
Sodyba visiškai privati, skirta tik Jūsų kompanijai. Isikūrusi nuo Biržų miesto tik 7 km. Privažiuoant asfalto keliu. Sodyboje galėsite pasinerti į atpalaiduojantį poilsį, mėgaujantis komfortu, bei būti globojamiems nepaliestos gamtos.
Klijentų patvirtinta nepakartojama miego kokybė mėgaujantis pratekančios ūpės garsais. Aktyvesni poilsiautojai galės mėgautis krepšiniu bei tinkliniu. Poilsio erdvė vaikams. Taip pat siūlytume išbandyti saunos teikiamais malonumais.
Nebūsite trikdomi kitų poilsiautojų ar išorinio pasaulio garsų. Tai gerų emocijų garantas poilsiui suaugusiems ir vaikams. Esame įsikūre 7 km. Kviečiame aplankyti patefonų muziejų ir sudalyvauti nuotaikingoje-pažintinėje programoje"Patefonų pasaulyje".
Priimame lankytojų grupes,nuo 10 iki 50 asmenų! Atvykimas derinamas iš anksto. Priimame rezervacijas šventiniams renginiams !!! Pušų apsuptyje, šalia Rovėjos upelio, įsikūrusi sodyba, tai gerų emocijų garantas. Poilsiui su šeima arba dviese. Sodyba įsikūrusi 7 km nuo Biržų miesto, tad patogu apsistoti atvykus ir darbo reikalais. Sodyboje yra erdvi pokylių salė (apie 60 vietų). Nakvynė apie 30 vietų.
Kitos Lankytinos Vietos Biržų Krašte
Be Alės Podėnienės sodybos, Biržų kraštas gali pasigirti ir kitomis įdomiomis vietomis, kurios vertos Jūsų dėmesio:
- Kirkilų pramogų parkas: Lankytojus stebins iliuzijų tunelis, triušių sala, siaubo namas, šaudymas į taikinius Air Soft ginklais, keturračių trasa vaikams ir kt. Taip pat atsinaujins ir užkandinė, bus siūlomas 3 rūšių picos.
- Milišiūnų avių ūkis: Čia pamatysite įspūdingą aviukų ekspoziciją. Rasite virš 1000 eksponatų iš molio, stiklo, viskas susiję su avininkyste.
- Energetinis labirintas: Turintis aiškią pradžią ir pabaigą, o norint juo pereiti ir pajusti jo energiją, tereikia keliauti labirinto taku. Specialios formos labirinto paskirtis - leisti pabūti su savimi, pamąstyti, atsipalaiduoti, pamedituoti ir „pasikrauti“ teigiama energija. Eidami energetiniu labirintu pasigrožėsite lauko akmenų įvairove ir jų savitu grožiu. Labirinto ilgis - 307 metrai į vieną pusę.
- Žuvelių SPA studija: Pirmoji ir vienintelė žuvelių SPA studija Biržuose, siūlys atsipalaiduoti ir pasilepinti. Tai gydomoji procedūra žuvelėmis, dar kitaip vadinamomis „žuvelėmis daktarais″.
- Biržų krašto muziejus „Sėla“: Jūsų taip pat lauks naujos teminės ekskursijos: „Mirtis pilna ironijos“ (apie kunigaikščių Radvilų gyvenimus ir mirtį) bei 2 dalių ekskursija „Moters dalia istorijos kontekste“: I d. „Biržų valdytojų - Radvilų ir Tiškevičių moterys“, II d. „XX a. moterys, keitusios Biržų veidą“.
- Astravo dvaro parkas: Jūsų lauks vis gražėjanti parko aplinka ir krantinė.
- „Camino Lituano“ pėsčiųjų maršrutas: Turėsime ir naują, specialiais ženklais paženklintą „Camino Lituano“ pėsčiųjų maršrutą. Tai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta judėti. Galėsite ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai eiti pažinti pasaulio. Maršrutas Biržų rajone prasidės Germaniškyje, ir tęsis iki pat Pasvalio rajono (Germaniškis - Sodeliškiai - Kirkilai - Biržai - Likėnai - Pajiešmeniai). Jo trukmė - 3 dienos. Maršrute numatytos 2 nakvynės Sodeliškių kaime ir Biržų mieste.
- Žaidimas „Monteball“: Mėgstančius aktyvų laisvalaikį gamtoje užsukti kvies vienintelis toks Lietuvoje, žaidimas „Monteball“.
- Eko Basų kojų parkas: Norinčiųjų pasisveikatinti ir pasivaikščioti basomis su nekantrumu lauks Eko Basų kojų parkas su žirgynų šalia.
- „Levandų ūkis“: Pasimėgauti levandų romantika ir išbandyti čia gaminamą natūralią kosmetiką pakvies „Levandų ūkis“.
- Kulinarinis paveldas: Radvilų virtuvė, Tiškevičių koldūnai, Biržų duona, Žaldoko alus bei lankytini objektai, kurie yra tik Biržų krašte ir niekur kitur.
Kultūros Kelias: „Penkių Kūrėjų Pėdomis“
Keliauti po Panevėžio, Biržų ir Rokiškio kultūros objektus pakvietė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras.
Pirmoji kultūros kelio stotelė buvo Panevėžyje režisieriaus Juozo Miltinio memorialiniame bute. Toliau kultūros kelias vedė į Juozo Miltinio dramos teatrą. Kitas kelionės tikslas - Biržai. Kelio dalyviai lankė Evangelikų reformatų bažnyčią, stabtelėjo prie klebonijos, kurioje gyveno reformatų kunigas Povilas Jašinskas, Jono Meko mamos brolis.
Kultūros keliui pasukus link Mekų gimtųjų Semeniškių, čia pasitiko skrybėlėtas akmuo, įamžinęs Mekų gimtosios sodybos vietą. Semeniškių kapinaitėse aplankytas Mekų šeimos kapas, kur palaidotas ir Jonas Mekas. Toliau „Penkių kūrėjų kelio“ maršrutas vedė į Rokiškį.
Europos paveldo dienoms „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ paminėti skirtas sertifikuoto regioninio kultūros kelio „Penkių kūrėjų kelias“ vyko š.m. rugsėjo 6 d. Kultūros kelio sertifikatas suteiktas kultūros paveldo departamento prie Lietuvos kultūros ministerijos 2024 m.
Literatūrinės Kelionės po Biržų Kraštą
Iš Biržų sukame į senąjį Rinkuškių kaimą. Anapus Širvėnos ežero iškyla bažnyčių bokštai, Biržų pilies stogas. Širvėnos ežeras įkvėpė ne vieną poetą. L. Prunskienė prie Širvėnos dažniausiai prisimena biržiečiams gerai žinomą vietos literatą Joną Kuginį.
Rinkuškiai - karininko Jono Variakojo gimtinė. Tėviškėje, buvusio gyvenamojo namo vietoje, giminaičių iniciatyva pastatytas paminklas. L. Prunskienė trumpai pristato karininko biografiją. Išėjęs į atsargą, J. Variakojis 1944 metais, žinodamas kas laukia, pasitraukė į Vakarus, po kelerių metų - į JAV. J. Variakojo sūnus, taip pat Jonas, kartais atvažiuoja į Lietuvą ir tėvo tėviškę. Biržuose gyvena giminaitė, buvusi Variakojytė - Marija Dagienė.
Už 13 kilometrų - Purviškių kaimas - didžiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimtinė. J. Bielinis, sako L. Apie jo mokslus - dvilypės žinios. Susitiko su vyskupu M. Valančiumi - galbūt kreipėsi pagalbos. Šią veiklą J. Bielinis pradėjo būdamas 27 metų, po sūnaus Jono Adomo ir pirmosios žmonos mirties.
Žinoma daugybė pasakojimų, kaip J. "Kas keisčiausia, labiausiai reikėjo saugotis savo krašto žmonių. Sakydavo: pinigėlį duosi, neaišku, kur paliks, gal kokioje karčiamoje prauliavos, o knyga yra knyga, ją jei ne pats, bent jo vaikai paskaitys", - pasakoja L. Sodyboje stovinčioje skulptūroje pavaizduotas J. Bielinis, antroji jo žmona Ona, su kuria augino 5 vaikus, ir brolis Andrius.
Sodyboje tebeošia senieji medžiai. Senasis trobesys su visais rankraščiais, knygomis sudegė 1917 metais. Kai 1904 metais spaudos draudimas buvo panaikintas, J. Bielinis, 31 metus atidavęs knygnešystei, liko kaip ir be darbo. J. Bielinis labai domėjosi Lietuvos reikalais. "Jo užsibrėžtas tikslas kaip ir buvo įgyvendintas: J. Bielinis buvo pasakęs: nemirsiu tol, kol Lietuvoje nors vienas maskolis bus", - sako L.
Pievos keliukas veda J. Bielinio ąžuolo link. Ąžuolas - gamtos ir istorijos paminklas. Iš už ąžuolo žiūrėdavo, kas dedasi kieme. Prie ąžuolo akmenyje skulptorius Arnoldas Švenčionis iškalė žmogų, nešantį ugnį. Ekspozicija, skirta J. Bieliniui, yra "Sėlos" muziejuje. Kampelį garsiajam knygnešiui įrengė ir J. J. Bielinio giminė, sako L.
Kitas sustojimas - Suoste, prie Šv. J. Bielinis su žmona palaidotas šventoriaus kapinėse. 1932 metais vietos šaulių, ateitininkų rūpesčiu kapavietė buvo sutvarkyta - tokią ją matome ir šiandien. Nuo šventoriaus žvelgiame į neaprėpiamus laukus.
B. Krivickas 1919 metais gimė prie Pasvalio, Pervalkų kaime. Jau gimnazijoje pasireiškė kaip literatūros žmogus. Nuo 1935 metų B. Krivicko pavardė žinoma Lietuvoje, nes savo literatūrinius bandymus spausdino to meto periodiniuose leidiniuose. B. Krivickas, pasakoja L. Prunskienė, atsisakė trauktis į Vakarus. Tų pačių metų rudenį dar bandė mokytojauti "Saulės" gimnazijoje. Supratęs, kad yra sekamas, išėjo partizanauti.
1948 metais slapta vedė mokytoją Marytę Ziemelytę iš Smilgių. 1950 metais gimė sūnus Mindaugas, pakrikštytas toje pačioje bažnyčioje. B. Šį rudenį, lapkričio 17 dieną, bus minimas B.
Kelias suka palei Apaščios upę. 1894 metais, pasakoja L. Prunskienė, buvo įkurtas slaptas "Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas", skirtas draudžiamai lietuviškai spaudai platinti. "Kodėl toks pavadinimas? Prie Apaščios daugiau gyveno reformatai, prie Nemunėlio - katalikai, bet šioje veikloje jie draugiškai susivienijo vardan lietuvybės išsaugojimo ir kalbos", - sako L. Į susivienijimą nebuvo lengva patekti, reikėjo bent kelių rekomendacijų, kad esi patikimas, negirtuoklis, neturi ilgo liežuvio.
Prie kelio, tarp aukštų žolių - kažkada buvęs gražus, dabar - apleistas medinis namas. Gimtoji troba, rodo L. Kieme tebesiraišto apyniai. J. "Viskas apleista, nors, įsivaizduoju, kiek čia daug galėtų būti!" - sako L. J. Šernas, baigęs Nemunėlio Radviliškio pradžios mokyklą, tęsė mokslus Slucko gimnazijoje. Būdamas 6 klasėje, pašalintas už politkavimą.
1917 metais buvo vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. J. Šernas buvo du kartus vedęs. Su pirmąja žmona J. Šernas išsiskyrė. "Meilė buvo labai graži. J. Šernas palaidotas Nemunėlio Radviliškyje. Iš Kauno iki Biržų jo palaikus atvežė traukiniu, o likusius 30 kilometrų vežė arkliniu vežimu. 2004 metais pirmą kartą susitiko po pasaulį išbarstyta J. Šerno giminė.
Nemunėlio Radviliškis, sako L. Pažintį su Nemunėlio Radviliškiu pradedame mokyklos muziejuje. Kodėl verta atvažiuoti į Nemunėlio Radviliškį? Muziejuje gausūs eksponatai išdėstyti dvejose patalpose. Stendai skirti signatarui J. Šernui, jo broliui evangelikų-reformatų kunigui, superintendentantui Adomui Šernui - šiemet minimos jo 135-osios gimimo metinės. Timukas parodo maldaknygę su autentišku A. Originalių J. Unikali koklių, keramikos, monetų kolekcija mena Radvilas. Visi radiniai surinkti E.
Aštuonerius metus miestelyje kunigavo Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta (1873-1950), kanaunininkas, poetas. Jo metus Nemunėlio Radviliškyje mena XIX amžiaus lenta, kabėjusi prie kapinių. Sabaliauskui buvo apsireiškusi Marija. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kunigas Nemunėlio pakrantėje įkūrė Lurdą. Išlikusi Marija dabar įkomponuota į Švč. Mergelės Marijos bažnyčios fasadą.
Aštuoniolika metų Nemunėlio Radviliškyje gyveno antrasis Lietuvos kardinolas (tuomet vyskupas) Vincentas Sladkevičius (1920-2000), į miestelį atitremtas sovietinės valdžios. Katalikų bažnyčios viduje yra V. Sladkevičiui skirta atminimo lenta. Biržų gatvėje išlikęs 1934 metais statytas dviejų galų namas, kuriame V. "Iki XX amžiaus pirmosios pusės miestelis buvo vadinamas Radviliškiu. 1919 metais pervadintas į Nemunėlio Radviliškį, kad atsiskirtų nuo didžiojo Radviliškio", - šimtametę lentą rodo E. Šalia bažnyčios pažymėta buvusių XVIII amžiaus evangelikų reformatų kapinių teritorija.
"Žiūrint į šitą vaizdą, gimė eilėraštis", - gėrėdamasis Nemunėlio ir Apaščios santaka deklamuoja E. "Katalikų žemės - už maumedžio", - išlakų medį ir nematoma liniją tarp reformatų ir katalikų valdų rodo E. Timukas. Katalikų bažnyčia pastatyta iš klinties ir dolomito. Leidžiamės Nemunėlio link. Timukas mosteli ranka, kur tarpukariu buvo vaikų ir moterų maudykla. Ant šlaito, prie klinties sienelės prisišliejusi sodyba - buvęs varpininko namas. Mediniai pastatai stovi ant masyvių XVIII amžiaus pamatų.
Svaigina jazminai, keruoja garduolė - retai beauginamas senovinis prieskonis. Kaitrią dieną atgaivina senojo Radvilų laikų šulinio vanduo. Namo šeimininkui Petrui Vincui Degliui iki devyniasdešimtmečio trūksta dvejų metų. Deglis - A. "Petriuk, a ką kišenėj turi, žvirblį? Negražu kišenėje rankos!" - atkartotoja A. Šerno pamokymą. Kunigas mokė ne tik kultūros, bet ir taisyklingos kalbos, kirčiavimo. P. V. Deglis pasivadina vidun. Šeimininkas ištraukia brangų turtą - smuiką.
"Meiliai skambėjo tavo žodžiai, o aš klausiausi jų rimtai..." - uždainuoja smuikininko dainą. - Man buvo gal penkeri, ir tokį įspūdį paliko, kad po šiai dienai! Ilgą laiką P. V. Pasakodamas P. V. "Visokių paukštelių man prie lango, - pakelia akis. Iš Nemunėlio Radviliškio keliaujame į Dauguviečius - Dauguviėtynę.
"Nukritau į pavasario žolę, pienių žiedais užsiklojau, pamerkiau debesui akį ir svajojau, svajojau, svajojau", - svajingai savo kūrybos eiles deklamuoja L. Prunskienė. Dauguviėtynę - gamtos grožio ir ramybės oazė prie Nemunėlio. Dauguvietis (1882-1949), pasakoja gidė, buvo Panevėžio teisėjo sūnus, jo vaikystė buvo smagi, patogi.
B. Dauguvietis baigė Peterburge teatro studijas ir vienintelis iš kurso įgijo ne tik aktoriaus, bet ir režisieriaus specialybę. Kurį laiko dirbo Rusijos teatruose. Pirmojo spektaklio - Karlo Goccio "Princesė Turandot", režisuota Boriso Dauguviečio, - premjera įvyko 1931 metų rugsėjo 23 dieną. Dauguviečio širdis buvo Dauguviečių kaime, čia jis atsiigaudavo. Rasdavo kalbą ir su paprasčiausiu žmogeliu, ir su ministru.
Prisimename, kad grybautojai miškelį ant dubeniuoto akmens rasdavo pinigėlių. Sodyboje išlikęs rūsys su prie pirčiu, kur B. Dauguvietis darė ir laikė alų, kur vykdavo baliai su latvių pasieniečiu, kuris atbrisdavo per upę. Vasaras čia leisdavo ir B. Dauguviečio duktė režisierė, scenaristė, aktorė Galina Dauguvietytė. Vasara, atostogos ir sielos atgaiva. Artimieji išpildė paskutinį G. Dauguvietytės norą - urna su jos ir vyro pelenais palaidota po senuoju klevu.
Keliaudama su turistais, L. Mes sukame tiesiai į Biržus. Grįžtame per Biržų girią, dešimtą pagal dydį miškų plotą Lietuvoje. Girioje, sako L. Prunskienė, yra jau bebaigiančių išnykti a...
tags: #a #pocienes #sodyba #germaniskis