Kauno miestas per šešis šimtmečius nuolatos plėtėsi, į jo teritoriją pateko įvairūs pakaunės dvarai ir dvareliai. Dvarai kaip ūkiniai-ekonominiai vienetai funkcionavo iki 1940 m.
Kauno miesto žemėlapis
Daugelis mūsų dienas pasiekusių Kauno dvarų ir dvarelių gerokai nukentėjo nuo laiko ir žmonių (pvz., Linkuvos, Romainių dvarai). Kai kuriems dvarams labiau pasisekė, juose daugmaž išsaugota pastatų visuma (Aukštosios Fredos dvaras), o nedaugelis sulaukė tikro „renesanso“ (pvz., Miesto dvarelis).
Aukštosios Fredos dvaras
Adresas: Ž. E. Žilibero g. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovo Aleksandro dovanotoje žemėje XVI a. pradžioje Aukštosios Fredos dvarą įkūrė LDK iždo raštininkas Henrikas Šliageris.
Aukštosios Fredos dvaras
Vėliau dvarą nusipirko kunigaikštis Mykolas Glinskis, bet 1508 m. jį pardavė Kauno miestui. XVIII a. Kauno miesto magistratas, stokodamas pinigų skoloms padengti, Fredą ne kartą buvo įkeitęs įvairiems asmenims. 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Freda (kairysis Nemuno krantas) atsidūrė Prūsijos valstybės teritorijoje.
1799 m. Aukštosios Fredos dvarą įsigijus Juozapui Godlevskiui, prasidėjo jo „aukso amžius“: pastatyti puošnūs klasicistinio stiliaus rūmai (dab. Ž. E. Žilibero g. 6), perplanuotas peizažinis parkas, iškasti tvenkiniai, sudarantys naujojo savininko inicialų J G kompoziciją. XIX a. II pusėje Aukštosios Fredos dvaras priklausė Stanislovui Govronskui.
1883 m. dvaras nusavintas kuriamai Kauno tvirtovei, greta jo išaugo centriniai įtvirtinimai, buvo suformuoti pylimai, iškasti grioviai, dvaro kompleksą papildė keletas naujų statinių (tarp jų stačiatikių cerkvė). 1887 m. 1915-1919 m. Aukštosios Fredos dvare šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė kariuomenė. 1920 m. dvare įsteigta Žemesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1923 m. dalis dvaro žemių atiteko kuriamam Botanikos sodui.
Buvusį dvaro parką botanikos sodo reikmėms perplanavo vokiečių architektas Karolis Rauthas. 1923-1940 m. botanikos sodui vadovavo žymus botanikų giminės atstovas, profesorius Konstantinas Regelis, jo iniciatyva pastatytos oranžerijos. Sovietiniais metais dvaro komplekso pastatais naudojosi Lietuvos TSR mokslų akademijos botanikos sodas ir I. Mičiurino sodininkystės-daržininkystės technikumas.
1992 m. botanikos sodas atiteko atkurtam Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). Dvaro parke galima aplankyti didžiausią Lietuvoje oranžeriją, išvysti vertingas egzotiškų augalų kolekcijas. 2001 m. parkas įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Kiti Fredos dvarai ir dvareliai
- Tirkiliškių dvarelis: Kalvarijos g.
- Marvos dvaras: Marvelės g.
- Romainių dvaras: Romainių g.
- Linkuvos dvaras: Mosėdžio g.
- Vytėnų dvaras: Vytėnų g.
- Sargėnų dvaras: Panerių g.
- Dvarelio kompleksas: L. Zamenhofo g.
- Frykų (Idalinos) dvarelis: K. Būgos g.
- Legeckių dvarelis: K. Būgos g.
- Aukštosios Panemunės dvaras: Perlojos g.
Fredos miestelio plėtra
Unikalioje Kauno Aukštosios Fredos teritorijoje pastatytas gyvenamasis kompleksas - jaukus miestelis mieste - geriausiojo prizą iškovojo 2008 metais už laiką pralenkusį urbanistinį progresą. Jame yra viskas, ko reikia, norint patogaus šių dienų gyvenimo: ypatinga ir išskirtinė vieta, esanti netoli miesto centro ir skendinti žalumoje, gerai organizuota infrastruktūra bei progresyvaus architektūrinio stiliaus daugiabučiai ir individualieji namai.
Fredos miestelis
Skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus atliepiantys būstai, pasak jų statytojų, yra demokratiškos gyvensenos atspindys. Fredos miestelyje plėtojamas miesto mieste principas ir bendruomeninė organizacija.
Gyvenamųjų namų kvartalas „Fredos miestelis“ buvo įgyvendinamas 8 ha teritorijoje, kurioje sovietų laikais veikęs šiltnamių ūkis visiškai sunyko ir virto dykyne. „Fredos miestelis“ smarkiai pakeitė šios miesto dalies veidą - per 4 metus (2003 - 2007 m.) čia buvo pastatytas modernus gyvenamasis kvartalas su pilnai įrengta infrastruktūra.
Kurdami šią gyvenvietę, vystytojai ir architektai rėmėsi miestelio mieste koncepcija bei demokratiškos gyvensenos idėja - pastatyta 400 būstų, atliepiančių skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus. Gyvenvietė yra ramioje, gamtos apsuptoje miesto vietoje, greta Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo.
Tuo pačiu susisiekimas su miesto centru - itin patogus ir greitas, netoliese naujai nutiesto Europos prospekto dėka, efektyviai perkeliančio transporto srautus į kitapus Nemuno upės esantį Kauno centrą. Tai pirmasis gyvenamasis kvartalas Kaune po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo suprojektuotas ir pastatytas pagal vientisą urbanistinę-architektūrinę idėją.
Skirtingų tipų - daugiabučiai, blokuoti „angliško tipo“ kotedžai ir individualūs namai pasižymi vienoda stilistika. Šiuolaikiškas charakteris sukurtas naudojant olandiškai architektūrai būdingas santūrias lakoniškas formas, kokybiškas statybines medžiagas - raudoną klinkerį, atsisakant nefunkcionalaus dekoratyvumo.
Kvartalas inovatyvus dėl tuomet dar neeksploatuotos Lietuvoje būsto sampratos, kuriose suderintas tankus, miestui būdingas užstatymas bei individualaus būsto su sava lauko erdve tipas; taip pat dėl užprogramuoto kaimyniškumą skatinančio gyvenimo būdo, kuriame svarbų vaidmenį atlieka bendrosios aptarnavimo bei rekreacinės erdvės su tvenkiniais, želdiniais ir skulptūromis.
Projektas buvo sėkmingas bei išliko aktualus iki šių dienų dėl gero komandinio darbo bei vystytojų ir architektų tarpusavio supratimo.
Žvelgiant atgal, kalbėsime apie tai, kas miestą daro patrauklų ir patogų gyventi, kokie NT projektai verti vadintis geriausiais ir kokių miestuose dar trūksta.
Dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, teigia, kad gyvenamoji statyba yra paklausiausias objektas nekilnojamojo turto rinkoje bei pagrindinis variklis keičiant ir sparčiai vystant didžiųjų miestų teritorijas.
Atsižvelgiant į paminėtus gyvenamųjų projektų vertinimo kriterijus, galima teigti, kad visi galutiniam vertinimui pateikti objektai yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, turintys savitą istoriją dėl skirtingos statybos vietos ir laiko, tačiau kiekvienas iš jų užtikrina aukštą gyvenimo kokybę juose įsikūrusiems.
Pasak D.Bardauskienės, iš kitų objektų išsiskiria „Fredos miestelis“ Kaune. Tai buvo pirmas, didelės apimties objektas, gimęs pertvarkant buvusią šiltnamių ūkio teritoriją.
Projekto įgyvendinimui prireikė didelio vystytojų įdirbio apjungiant urbanistinės plėtros, architektūrinės estetikos bei finansų valdymo elementus ir per trumpą laiką radikaliai pertvarkant šią teritoriją.
Šios komisijos vizitas vyksta po gero dešimtmečio, 2020 metais, tačiau emocija ta pati - susižavėjimas teritorijos ansambliškumu, puikia priežiūra, viešąsias erdves puošiančiais meno kūriniais, įspūdingais želdiniais, raibuliuojančio vandens intarpais.
Nors daugiaaukštis ir mažaaukštis pastatų kompleksas apima net 8 ha, jame gyvena daugybė skirtingų galimybių žmonių, - viskas čia (ir privačios, ir viešos erdvės) veikia taip, kad jautiesi gyvenantis bendruomenėje.
Čia pakliuvęs į jaukius namus, greta kurių vyksta kultūriniais renginiai, tu lieki bendruomenės dalimi, nes renginiai skirti ir miesto gyventojams, mat vietą patogu pasiekti v...
Naujas projektas Fredos miestelyje
2025 liepos 24 d. Kaune, kairiajame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje, sparčiai besivystančioje teritorijoje tarp H. ir O. Minkovskių gatvės bei Nemuno upės, planuojamas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas. Teritorija aktyviai vystoma remiantis dar 2019 m. vykusių kūrybinių dirbtuvių urbanistine vizija „Newman: ateities žmogus sujungia tai, kas šiandien yra atskirta“.
Apie KAPVIA konferencijos rezoliuciją ir programą „Kanapės 2035“.
Tolimesni urbanistiniai sprendimai buvo detalizuoti 2022 m. Projektuojamas pastatas adresu H. ir O. Minkovskių g. 41F susideda iš dviejų antžeminių korpusų - 8 aukštų A korpuso pietinėje dalyje ir 6 aukštų B korpuso šiaurės rytinėje. Jie tarpusavyje sujungti 2 aukštų požemine automobilių saugykla.
Antžeminiai tūriai terasuojami - aukštesni aukštai atsitraukia nuo apatinių bei sklypo ribų, taip formuodami erdvės pojūtį ir vizualinį lengvumą. Fasadų apdailai numatytos kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos: stiklo-aliuminio vitrinos, pakabinamos metalinės plokštės, betono arba natūralaus akmens danga.
Pastate numatyti 42 gyvenamieji butai ir 3 komercinės paskirties patalpos (2 prekybinės, 1 maitinimo). A korpuse pirmame aukšte be komercijos numatyta ir bendruomeninė erdvė - susirinkimų salė, papildanti rajono socialinę infrastruktūrą. Kiekvienas korpusas turi atskirą įėjimą, vestibiulį, liftą ir patogų ryšį su požemine automobilių saugykla.
Požeminėje dalyje, be automobilių saugojimo vietų, suprojektuoti inžinerinių sistemų mazgai, siurblinė, gaisrinės saugos rezervuaras. Sklypo teritorija suskirstyta į dvi zonas: viršutinė - gyventojų kiemas, su vaikų žaidimų aikštele (~52 m²), dviračių laikymo vietomis, pirmo aukšto terasomis bei želdynais (~550 m²), atribota nuo viešos erdvės tvora ir varteliais.
B korpuso stogas apželdinamas (apie 230 m²), taip kuriant papildomą ekologinę vertę ir vizualinį ryšį su šalia tekančiu Nemunu. Projektuotojas: UAB Miesto planas ir UAB Architektų biuras G.
Kontroversijos ir skandalai
G. Fredos miestelyje, kurį Lietuvoje išgarsino už Kauno savivaldybės pinigus išasfaltuotos gatvės, įsikurs miesto merui Arvydui Garbaravičiui ir jo broliui Seimo nariui Ramūnui Garbaravičiui artimi žmonės. Su Garbaravičių pavarde siejamas jau ne vienas, o keli nekilnojamojo turto objektai. Įkurtuvėms trijų kambarių bute rengiasi mero brolio R.Garbaravičiaus sūnus. Vilų alėjoje dviejų sklypų savininkė yra R.Garbaravičiaus žmonos sesuo.
Kauną pernai sukrėtė skandalas, kai paaiškėjo, kad privačiame gyvenamajame Fredos kvartale už 2,6 mln. litų iš valstybės biudžeto buvo išasfaltuotos Saulėgrąžų ir Gebenių gatvės. Kvartalą pastatė UAB Beržolė, kurios akcininkų įgaliotas asmuo yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Žilevičius. Jis yra Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus bendraklasis ir partijos bendražygis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad A.Žilevičius pažeidė viešuosius ir privačius interesus, nes 2005-2006 metais nenusišalino nuo sprendimų Taryboje dėl Fredos miestelio gatvių asfaltavimo. Mėgindamas sudaryti kovotojo su negerovėmis įspūdį, pats Kauno meras kreipėsi į VTEK, Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Tačiau, atrodo, A.Garbaravičiui jau nelieka prasmės vaizduoti kovotojo. Kauno diena gavo įrodymų, kad artimi merui asmenys Fredoje itin palankiomis kainomis apsirūpino nekilnojamuoju turtu. Iki šiol sklandė tik gandai, kad už Beržolei palankius sprendimus suinteresuotiems asmenims buvo atsilyginta šešiais nekilnojamojo turto objektais.
Nei politikai, nei specialiosios tarnybos, į kurias kreipėsi meras, neaptiko įrodymų, keliančių bent jau įtarimų dėl tokio galimo sandėrio. Tačiau vėliau pradėjo aiškėti, kad turtą Gebenių ir Saulėgrąžų gatvėse įsigijo su Garbaravičiais siejami žmonės.
2006 metais trijų kambarių butą Saulėgrąžų gatvėje už 94 tūkst. litų nusipirko Kauno mero brolio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus Saulius, nors 71 kvadratinio metro ploto būstas toje vietoje vertas maždaug 200-250 tūkst. Lt. Iškilus viešumon šiam faktui, parlamentaras tikino, kad kažkas nori dirbtinai sukelti skandalą prieš savivaldybių tarybų rinkimus, nors pats juose nedalyvavo.
2004 metų pradžioje, kai Savivaldybė už vieną litą įsigijo neasfaltuotas Fredos miestelio gatves, o vėliau joms sutvarkyti skyrė 2,6 mln. litų, dabartinis Seimo narys R.Garbaravičius vadovavo tuometinei valdančiajai koalicijai priklausiusiai miesto Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijai. Būtent po to Seimo nario sūnus nusipirko butą.
Tačiau Kauno diena išsiaiškino, kad ir parlamentaro žmonos Birutės Garbaravičienės sesuo Gebenių gatvėje 2005 metų pabaigoje įsigijo net du sklypus. Kauno dienai nepavyko paklausti Kauno klinikose medike dirbančios moters, kam jai reikalingi sklypai dviem namams statyti. Indeksuota 10,6 ir 14,5 aro sklypų vertė yra 132 tūkst. litų arba tik maždaug 5 tūkst. Lt už arą.
Šiuo metu ji su vyru yra išvykusi į labai tolimą kelionę, bet jos įsigyto turto nesieju su Fredos gatvių istorija, - gynėsi Seimo narys R.Garbaravičius. B.Garbaravičienės sesers sklypuose šiuo metu statybos dar neprasidėjo.
Tačiau iš abiejų Gebenių gatvės galų beveik vienodus namus stato bendrovė Virmalda. Tai labiausiai vertinama vieta Fredos miestelyje. Ji vadinama Vilų alėja. Statybininkai negalėjo pasakyti, kada pradės statybas B.Garbaravičienės sesers sklypuose.
Tada, kai užbaigsime šiuos namus, - kalbėjo darbininkas. Gali būti, kad B.Garbaravičienės sesuo yra tik statytinė. Juolab kad abu Garbaravičiai neatmetė galimybės ateityje įsikurti Fredos miestelyje.
Geresnės vietos apsigyventi Kaune neįmanoma rasti. Gali būti, kad ir aš čia apsigyvensiu, - sakė R.Garbaravičius. Panašiai kalbėjo ir Kauno miesto meras, kuris visuomenę anksčiau mėgino įtikinti Fredos miestelyje neturintis jokių interesų.
Iškilus viešumon Fredos miestelio skandalui paaiškėjo, kad ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas 2005 metais įsigijo kotedžą Fredos miestelyje.
Tiesa, daugiausia sprendimų yra priimta Savivaldybėje dirbant Giedriui Buinevičiui. Pastarajam vadovaujant, tarp Savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir įmonės Kauno keliai 2004 metų kovo 16 d. buvo pasirašyti net trys skirtingi gatvių remonto finansavimo sutarties priedai.
Prieduose skiriasi gatvėms skirtų lėšų dydžiai, nors galutinė suma sutampa, - teigiama Seimo Antikorupcijos komisijos pažymoje. Būtent Savivaldybei pavyko kažkokiu būdu susitarti su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kad būtų remontuojamas ne Europos prospektas, kaip buvo numatyta iš pradžių, o Fredos miestelio gatvės.
Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto Jono Dagio, po truputį pasitvirtina įtarimai, kad Fredos miestelyje yra giliai pakasti politikų interesai. Procesas nuo pat pradžių buvo neskaidrus ir susijęs su asmeniniais interesais, - sakė R.J.Dagys.
Antikorupcijos komisija tik šią savaitę iš Kauno miesto savivaldybės gavo duomenų, kokį nekilnojamąjį turtą valdo administracijos darbuotojai. Tiriama, ar dalis jų nėra įsigiję turto Fredos miestelyje.
Medžiagai peržiūrėti prireiks laiko, todėl išvadas pateiksime po kelių savaičių, - sakė R.J.Dagys. Savivaldybėje dirba per 900 tarnautojų. Kai kurie jų iš pradžių nesutiko pateikti asmens kodų.
Komisiją labiausiai domina Komunalinio ūkio skyriaus ir Savivaldybės administracijos vadovybės turimas turtas. Kauno miesto apylinkės prokuratūra dar nebaigė tirti, ar teisėtai buvo panaudotos Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšos tvarkant Gebenių ir Saulėgrąžų gatves.
Tyrimas užtruks dar maždaug du mėnesius, - sakė prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius. Pasak J.Bagdonavičiaus, prokurorai tiria tik lėšų panaudojimo teisėtumą.
Politikų kol kas nekabiname, kaip ir galbūt jų įsigyto nekilnojamojo turto, - teigė J.Bagdonavičius. Kauno dienos žiniomis, dalį dar neištirtos medžiagos prokurorai vis dėlto turi, bet neaišku, ar jie ryšis tikrinti politikus.
Kauno miesto mero A.Garbaravičiaus žodžiais, skandalas yra politizuotas nuo pradžių iki pabaigos. Kauno miesto tarybos narys A.Žilevičius tikino, kad jam jau atsibodo Fredos miestelio skandalas.
Menamas skandalas dar labiau atgrasė verslininkus nuo investicijų į Kauną, - kalbėjo A.Žilevičius. - Projektu, kuris buvo iškoneveiktas, iš tikrųjų siekta tik gero miestui. Savivaldybė, kaip ir visame pasaulyje, turėjo padėti, nesvarbu, ar tai buvo Beržolė, ar ne Beržolė.
A.Žilevičiaus žodžiais, Kaune investuoti pasidarė lygiai taip pat rizikinga kaip ir Baltarusijoje. Vis dėlto Fredos miestelio istorijoje visi taškai dar nesudėti. Už įstatymų pažeidimus papeikimais yra nubausti keli Komunalinio ūkio skyriaus tarnautojai.
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas R.J.Dagys įsitikinęs, kad jei politikai net ir dalyvavo neskaidrioje veikloje, juos nubausti nėra jokios galimybės. Tačiau priesaikos institutui labai daug kas priešinasi, - reziumavo R.J.Dagys.
Architektūros tendencijos ir iššūkiai
Kad ir kaip būtų, architektų Algimanto Kančo, Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Gintauto Natkevičiaus profesinėje veikloje šviesių dienų gerokai daugiau nei nesėkmių ruožų. Tačiau nepatogių temų jie nevengia, o patirtį įvardija kaip vertingas pamokas.
Architektūros nelaime jis vadina ir viešųjų pirkimų konkursus, kai laimi mažiausios kainos pasiūlymai, o mieste savo ruožtu dygsta menkaverčiai objektai. Pasak p. Algimanto, Kaunui, kaip ir kitiems Lietuvos miestams, vis dar nepavyksta atsikratyti vadinamojo tėviškės stiliaus pastatų (standartiniai šlaitiniai stogai, rąstai).
Architektė ne tik projektuoja, ji yra Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentė. Pasak p. Gražinos, darbas su jaunimu atgaivina: „Labai vertinu patirtį, įgyjamą keičiantis su jaunimu idėjomis ir nuomonėmis, - mūsų darbe svarbu neužmigti. Beje, pastebėjau, kad architektūrą studijuojantys jaunuoliai turi problemų su piešimo įgūdžiais, bet greičiau „įsikerta“ į projektavimo programas“, - šypsosi p. Gražina.
Paklausta, kaip vertina dabartinį Kauno architektūros veidą, ji susimąsto. Kaune, jos teigimu, trūksta aiškaus plano, nėra dokumento, kaip turėtų būti plėtojamos tam tikros miesto dalys. Architektės nuomone, niekuo neišsiskiriančio stiliaus prekybos centrai užkariauja miestus grobdami vis naujas teritorijas, tai neigiamai atsiliepia miesto bruožams.
„Tai nekilnojamojo turto plėtros verslas, o miestai nuolaidžiauja verslui. Blogai, kad neturime jokio aiškaus dokumento, kaip turėtų būti plėtojamas Kaunas“, - žeria kritikos savivaldai p.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat kintanti, todėl svarbu nuolat sekti naujienas ir projektus. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto situaciją Kaune, atkreipiant dėmesį į "Vytautas statytojas" projektus ir klientų atsiliepimus.
Dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, teigia, kad gyvenamoji statyba yra paklausiausias objektas nekilnojamojo turto rinkoje bei pagrindinis variklis keičiant ir sparčiai vystant didžiųjų miestų teritorijas.
Atsižvelgiant į paminėtus gyvenamųjų projektų vertinimo kriterijus, galima teigti, kad visi galutiniam vertinimui pateikti objektai: „Fredos miestelis“, „Basanavičiaus 9A“, „Verkių slėnis“, „Kražių namai“, apartamentai „Eglė“ yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, turintys savitą istoriją dėl skirtingos statybos vietos ir laiko, tačiau kiekvienas iš jų užtikrina aukštą gyvenimo kokybę juose įsikūrusiems“, - įsitikinusi ji.
Kiti NT Projektai
Aptarsime ir kitus nekilnojamojo turto projektus, kurie išsiskiria savo privalumais ir trūkumais:
- "Basanavičiaus 9A": Gyvenimas šalia žaliuojančio parko miesto centre.
- "Verkių slėnis": Mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietė šalia Neries vingio.
Anot D.Bardauskienės, kalbant apie miestų darnią plėtrą, reikia pabrėžti, kad nežiūrint urbanistų pastangų, būsto plėtra dar nesuvaldyta. Dažnai ji vyksta neprioritetinėse teritorijose, o ten, kur tiesiog įsigyjami sklypai, atkuriamos teisės į žemę, saugomose teritorijose, dėl ko savivaldybėms sunku suspėti visus gyventojus aprūpinti socialine ir inžinerine infrastruktūra, prieigomis prie viešojo transporto.
Atsiliepimai Apie Nekilnojamojo Turto Brokerius Kaune
Renkantis nekilnojamąjį turtą, svarbu atsižvelgti ne tik į projekto kokybę, bet ir į patikimus brokerius, kurie gali padėti jums priimti teisingą sprendimą.
Štai keletas atsiliepimų apie nekilnojamojo turto brokerius Kaune:
- Jolita: "Labai džiaugiuosi, kad mano NT pakliuvo būtent į Gyčio rankas. Viskas vyko labai sklandžiai, greitai ir aiškiai."
- Gintarė: "Jeigu ieškote nuoširdaus, savo darbą išmanančio NT brokerio, rekomenduoju Gyti! Ačiū už pagalbą parduodant NT!"
- Gabrielė: "Žmogus negali visko mokėti, džiaugiuosi, kad turėjau garbę bedradarbiauti su Gyčiu. Profesionalus, kantrus, dėmesingas detalėms."
Šie atsiliepimai rodo, kad patikimas brokeris gali padėti jums rasti geriausią nekilnojamojo turto variantą ir užtikrinti sklandų sandorio procesą.
Rizikos Ir Sunkumai Nekilnojamojo Turto Rinkoje
Visgi, sėkmingai sumanytas projektas gali susidurti su sunkumais, jei netoliese yra gyventojus bauginanti kaimynystė. "Reon" brokeris Albertas Grajevskis patvirtina, kad dabar susidomėjimas prabangiu NT yra išaugęs, bet kai kurie prabangūs būstai dar laukia savo pirkėjų.
„Be abejo, kad kaimynystė veikia. Esu turėjęs parduodamų objektų šalia kapinių, gal tai nėra baisu, nes kapinės paprastai yra aptvertos, apaugusios medžiais, bet esu turėjęs objektą, kurio langai išėjo į Antakalnio morgą: patikėkite, žmonių emocija buvo prasta." - pasakoja "ReSolution" Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis.