AB DnB Banko Paskolų Susigrąžinimo Ir Turto Valdymo Departamento Veikla: Teisminiai Aspektai Ir Bankroto Įtaka

Šiame straipsnyje nagrinėjama AB DnB banko paskolų susigrąžinimo ir turto valdymo departamento veikla, atsižvelgiant į teisminius ginčus ir bankroto įtaką. Straipsnyje analizuojama konkreti civilinė byla, kurioje sprendžiama dėl Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų naudojimo tvarkos, finansavimo sutarčių, finansinio užtikrinimo susitarimų ir banko garantijų.

AB DnB banko būstinė Stokholme

Ginčo Esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas, Finansavimo ir administravimo sutarties privalomumą išvestiniams sandoriams, finansinio užtikrinimo susitarimus, banko garantiją ir banko sąskaitą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą BAB banką SNORAS grąžinti 13 732 864,50 Lt (3 977 312,47 Eur) įkeistų lėšų, jas sumokant į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis, siekdamas nustatyti Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir vystymo kryptis, priemones bei galimybes, parengė galimybių studiją „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtra“ ir kaštų ir naudos analizę.

Šalys 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė garantijos suteikimo sutartį, pagal kurią, siekiant užtikrinti ieškovo įsipareigojimų pagal Finansavimo sutartį įvykdymą, atsakovas išdavė trečiajam asmeniui avanso grąžinimo garantiją.

Atsakovas 2012 m. sausio 18 d. raštu informavo ieškovą, kad, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla, sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nebus vykdomos ir nuo pranešimo įteikimo dienos yra laikomos pasibaigusiomis.

Ieškovo teigimu, įkeistos lėšos turi būti jam grąžintos nesilaikant Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nes trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo laikinai saugomos atsakovo depozitinėje sąskaitoje.

Dėl to šiuo atveju turi būti taikoma CK 6.56 straipsnio 8 dalies nuostata, kad depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos nepatenka į bendrą bankrutuojančios įmonės turtą, kuri užtikrina asmenų konstitucinio nuosavybės neliečiamybės principo įgyvendinimą.

Ieškovas pažymėjo, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos raštuose pateikti išaiškinimai patvirtina, jog bankrutavusio banko depozitinėje sąskaitoje laikomos įkeistos kitiems asmenims priklausančios lėšos neturėtų būti įtraukiamos į bankrutavusio banko turtą ir naudojamos jo prievolėms vykdyti ar kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka.

Dėl negrąžintų įkeistų lėšų ieškovas negali atsiskaityti su paslaugas suteikusiais asmenimis ir rangos darbus atlikusiais rangovais, yra sustabdytas projekto vykdymas, todėl kyla didelė grėsmė projekto įgyvendinimui, Aplinkos ministerijoje yra svarstoma galimybė nutraukti projekto finansavimą, o tai sukeltų didelę žalą ne tik ieškovui, bet ir visai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemai bei Lietuvos valstybei.

Pirmosios Ir Apeliacinės Instancijos Teismų Procesinių Sprendimų Esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad įkeisti 13 732 864,50 Lt (3 977 312,47 Eur) buvo laikomi atsakovo vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, todėl priklauso ieškovui nuosavybės teise ir nepatenka į atsakovo bendrą turto masę. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad šalys buvo susitarusios įkeičiamas lėšas laikyti ne ieškovo, o atsakovo depozitinėje sąskaitoje.

Teismas padarė išvadą, kad Garantijos sutartis, atsižvelgiant į jos turinį, yra mišraus pobūdžio, ja susitarta tiek dėl garantijos suteikimo, tiek dėl finansinio užtikrinimo, tiek ir dėl banko sąskaitos sutarties sudarymo. Todėl teismas sprendė, kad šalis sieja trejopo pobūdžio - indėlio, finansinio užtikrinimo susitarimo ir garantijos - teisiniai santykiai.

Teismas pažymėjo, kad pinigai tiek pagal teisės doktriną, tiek pagal teismų praktiką nėra laikomi daiktu, todėl daiktinės teisės gynybos priemonės jiems netaikomi (CK 4.1, 4.95 straipsniai).

Teismas sprendė, kad, pasibaigus garantijos suteikimo sutarčiai, lėšos galėjo būti grąžinamos į bet kurią kitą ieškovo sąskaitą ir reikalavimas dėl jų lygiai taip pat būtų tenkinamas ĮBĮ ir Bankų įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja, jog sutartį sudarė ne savo valia (CK 6.156, 6.158 straipsniai); įvertinusi tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, jų pobūdį, nelaikė ieškovo silpnesniąja šių santykių dalimi, kuri nesuprato ar negalėjo suprasti sudaromo sandorio pobūdžio, konkrečių jo sąlygų ir su jo sudarymu susijusių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi FUSĮ 2 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, aplinkybę, kad šalys sutartyje nenurodė, kokio pobūdžio finansinio užtikrinimo susitarimą sudaro - su nuosavybės teisės perdavimu ar be jo, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-291/2009, pateiktais išaiškinimais dėl FUSĮ ir ĮBĮ nuostatų santykio, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalys sudarė finansinio užstato susitarimą su nuosavybės teisės perdavimu (CK 6.892 straipsnio 3 dalis, 6.913 straipsnio 1, 2 dalys, 6.928 straipsniai).

Įmokėjus lėšas į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą banke, nuosavybės teisės į jas pereina bankui (atsakovui), o ieškovas įgyja prievolinio pobūdžio teisę reikalauti, kad atsakovas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų šias lėšas.

Kasacinio Skundo Ir Atsiliepimų Į Kasacinį Skundą Argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Dėl netinkamo Garantijos sutarties vertinimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį nuosavybės teisė į lėšas yra perduodama atsakovui.
3. Garantijos sutarties 3.1.2.1, 3.1.2.7, 3.1.2.9 punktuose šalys aiškiai susitarė, kad sutartis yra laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu ir kad nuosavybė teisė į lėšas (o ne reikalavimo teisė, tam tikros turtinės teisės ar kt.) atsakovui pereis tik tuo atveju, jei ieškovas neįvykdys savo prievolių pagal pagrindinę sutartį ir jeigu jo einamosios sąskaitos likučio nepakaks atsakovo reikalavimams įvykdyti.

Finansinio Užtikrinimo Susitarimai

Finansinio užtikrinimo susitarimai yra svarbi priemonė užtikrinant prievolių įvykdymą. Šie susitarimai gali būti sudaromi tiek su nuosavybės teisės perdavimu, tiek be jo. Svarbu atsižvelgti į sutarties sąlygas ir šalių susitarimus, siekiant nustatyti, ar nuosavybės teisė į finansinį užstatą pereina kreditoriui.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius finansinio užtikrinimo susitarimų aspektus:

Lietuvos Bankas

tags: #ab #dnb #banko #paskolu #susigrazinimo #ir