Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 135 straipsnyje yra nustatyti ieškinio turinio reikalavimai. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalimi, be bendrųjų reikalavimų, keliamiems visiems procesiniams dokumentams, šios dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys - ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas - vadinamos ieškinio elementais. Jau XX amžiaus pradžioje žymus rusų mokslininkas V. M. Gordonas rašė, kad klausimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo yra vienas labiausiai diskutuotinų civilinio proceso teisėje. Tai liudija ir šiuolaikinė civilinio proceso doktrina.
Šiame straipsnyje nagrinėjami ieškinio elementai, jų samprata ir reikšmė individualizuojant ieškinį, remiantis Lietuvos ir užsienio teisės mokslininkų darbais bei teismų praktika. Ieškinio elementų analizė yra svarbi tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, nes nuo jų priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis, tyrimo eiga ir teismo sprendimo pagrįstumas.
Baigiamajam darbui pasirinktos temos mokslinį naujumą ir aktualumą sąlygoja tai, kad ieškinio elementų sampratos suformulavimas turi ne tik teorinę, bet ir didžiulę praktinę reikšmę. Pirmiausiai nuo ieškinio elementų dažniausiai priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis ir tyrimo eiga. Ieškinyje minimi reikalavimai svarbūs ir atsakovui, kuris turi žinoti, ko ir kokiu pagrindu ieškovas iš jo reikalauja. Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, žinant sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. Šiuo atveju pagrindas sujungti arba išskirti kelis ieškinio reikalavimus. Ieškininis reikalavimas turi remtis ieškinio pagrindu. Šiam ieškinio elementui, kaip ir ieškinio dalykui, priklauso svarbus vaidmuo individualizuojant ieškinį ir sprendžiant klausimą dėl dviejų ieškinių tapatumo.
Lietuvoje su ieškinio elementais susiję klausimai detaliai nebuvo analizuojami. Ieškinio elementai paprastai buvo nagrinėjami mokomuosiuose leidiniuose, skirtuose civilinio proceso teisei, kiek tai reikalinga civilinio proceso studijoms, detaliau nesigilinant į požiūrių įvairovę.
Ieškinio Elementų Samprata
Ieškinys, kaip ir bet kuris objektyvios realybės reiškinys, turi vidinę struktūrą, savo turinį. Ieškinio teisinę prigimtį atskleidžia ne tik jo išoriniai požymiai, bet ir vidinė struktūra, t. y. jos turinys. Ieškinio vidinei struktūrai, jos turiniui apibūdinti procesinėje literatūroje naudojamas terminas "ieškinio elementai". "Ieškinio elementai tai jo vidinės dalys, kurios visumoje nustato jo turinį, sąlygoja savarankiškumą bei individualizuoja ieškinį". Civilinio proceso literatūroje pabrėžiama, kad klausimas dėl ieškinio elementų yra labiausiai diskutuotinas.
Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, išskyrus sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. Todėl svarbu nustatyti ieškinio elementus. Ginčijamasi kaip dėl kiekybinės sudėties, taip ir dėl kokybinės ieškinio elementų sąvokos apibrėžimo. Vieni autoriai tvirtina, kad ieškinį sudaro trys ieškinio elementai: dalykas, pagrindas, turinys arba dalykas, pagrindas ir šalys. Kiti tvirtina, jog egzistuoja dviejų ieškinio elementų struktūra, tai dalykas bei pagrindas. Šios nuomonės laikosi ir Lietuvos mokslininkai E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius, A. Drūkas, V. Štus, T. V. Šys savo civilinio proceso paskaitose skaitytose Vytauto Didžiojo universitete Teisės fakultete, taip pat laikėsi dar Carinės Rusijos civilinio proceso teisės teorijoje pareikštos trijų ieškinio elementų koncepcijos. Jis rašė, kad "kiekvienas ieškinys susideda iš trijų dalių: a) turinio; b) objekto; c) pagrindo. Jis tvirtina, jog ieškinio turinys yra tarsi teismo veiksmas, kurio reikalauja ieškovas; reikalauja ieškovas, kad teismas ašitaip ar taip išspręstų bylą, antai, atiteistų kurią pinigų sumą, kurį daiktą, pripažintų nuosavybės teisę nekilnojamam turtui".
M. K. Treušnikovas teigia, jog ieškinys susideda iš dviejų elementų: dalyko ir pagrindo. Įstatymas ir teismų praktika ašiais elementais nustato ieškinio kaip vieningos sąvokos turinį. Šias reikšmes bylai aplinkybes ir pasirengti gynybai nuo ieškinio. Nagrinėjamas pagal jo dalyką ir pagrindą. Šie elementai turi reikšmės nustatant ieškininės gynybos pagal pareikštą reikalavimą apimtį. Jie nustato kryptis, eigą ir teisminio nagrinėjimo ypatumus. Tokiu būdu, klausimas dėl ieškinio elementų turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ginčijamą teisę, o gynybos priemonės yra nurodytos įstatyme. Ieškinio turinys nustatomas jo sudėtinėmis dalimis dalyku ir pagrindu ir negali būti laikomas ieškinio elementu.
Ieškinio elementų struktūros problema
G. Ąžuolas, kaip ir V. K. Ąžuolynas, siūlo išskirti ieškinyje greta dalyko bei pagrindo gynybos būdą (arba gynybos rūšį). G. L. Osokina rašo, jog pagrindą būtina sieti ne tik su teisės normos hipoteze, kurioje yra sąlygos, esant kurioms veikia dispozicija, bet ir su dispozicija, kuri nurodo į teisės normos adresatų teises ir pareigas. Mokslininkai tvirtina, kad ieškinio pagrindas tai teisiniai faktai ir įstatymas, kuris nustato, su kuriais realios tikrovės faktais, numatytais teisės normos hipotezėje, susijęs teisinio santykio subjekto teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Šiuo teismas prieš patenkindamas reikalavimą dėl subjektinės teisės arba įstatymo saugomo intereso gynimo, turi nustatyti, ar yra aši teisė ar interesas, o taip pat jos priklausomybė tam tikram asmeniui. Tokiu būdu, pagrindas kaip ieškinio elementas sąlygojamas teisės normos hipotezės ir dispozicijos.
G. L. Osokina sutinka su V. K. Ąžuolu, kad gynybos būdas, kaip vienas iš ieškinio elementų, numatytas teisės normos sankcijoje. Ji išskiria šį savarankišką ieškinio elementą kartu su dalyku ir pagrindu. Jos teigimu, autoriai, tyrinėjantys ieškinio elementus, vieningai pripažįsta jų praktinę reikšmę individualizuojant ieškinį. Mokslininkai nesutinka su autoriais, kurie apriboja ieškinio turinį dviem elementais: dalyku ir pagrindu. Kaip jau minėjo G. L. Ąžuolas, ieškinio elementu laikomas šio subjekto buvimas, t. y. šalys su prieštaringu teisiniu interesu. Šiojo elemento, šalys, kaip teisių ir pareigų turėtojas. G. L. Osokina grindžia K. I. Ąžuolo teiginį, kad "ieškinys yra subjektinių teisių ir pareigų turėtojas".
Galiojanti civilinio proceso teisė, jos nuomone, šalys pripažįsta kaip ieškinio elementą ir tai tiesiogiai yra įtvirtinta Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekse. Šiojo ieškinio elemento ignoravimas gali sukelti praktines klaidas. Mokslininkės manymu, šalys kaip ieškinio elementas atskleidžia jo turinį, t. y. kas ir kieno interesų atžvilgiu ieško gynybos ir kas atsako pagal ieškinį.
Moksliniam ieškinio tyrimui nemažai laiko ir savo darbų yra skyrę rusų mokslininkai M. A. Ąžuolas, A. F. Kleinmanas. Jų nuomone, "ieškinys susideda iš trijų pagrindinių dalių (elementų): ieškinio dalyko, ieškinio pagrindo ir ieškinio turinio". Šiuooju ieškinio elementu reikėtų laikyti ieškovo nurodytą teisminės gynybos formą, ieškinio turinys turi atitikti vieną iš trijų teisės aktuose nustatytų teisminės gynybos formų. Šis ieškinio elementas suprantamas kaip "ieškovo valios išraiška dėl gynybos formos ir kaip teismo sprendimas". V. Jarkovas su ašia pozicija iš esmės sutinka, bet vis dėlto siūlo teisminės gynybos formą laikyti ieškinio elementu - dalyku. Juk ieškinio dalykas ir yra ieškovo reikalavimas atsakovui dėl priteisimo, teisės pripažinimo ir t.t.
Kiti autoriai ieškinio turinį sutapatina su ieškinio tikslu, dėl kurio yra pareiškiamas ieškinys teismui. Ieškinio tikslą nustato jo dalykas, ir jo laikymas savarankišku ieškinio elementu apsunkina ieškinio esmės supratimą. M. S. Ąžuolas kritikuoja šiuooju ieškinio elementų - ieškinio turiniu arba tikslu. Autorių, kurie išskiria tris ieškinio elementus, pozicija (dalykas, pagrindas, turinys), nėra nepriekaištinga. Teisėje literatūroje teisingai buvo pažymėta, jog įsisavinti filosofines kategorijas yra pagrindinė teisės teorijos vystimosi sąlyga, jos metodologinis pagrindas. Ąžuolas teigia, kad šis elementas yra ieškinio turinys. Tokia pozicija neatitinka filosofinio "turinio" kategorijos paaškinimo. Turiniu laikoma visuma dalis (elementų) kokio nors objekto. "...Turinys tai visumą lemianti kategorija, parodanti dalyko dalis (elementų) visetą....". Iš šio apibrėžimo mes galime spręsti, kad turinys visada atsako į klausimą, iš ko susideda ašis reiškinys ar dalykas, iš kokis sudedamsės dalis. Tokiu būdu, objekto turinys, t. y. tai kas jį sudaro, - žinoma jo dalys (elementai, komponentai), apibūdinantys jo sudėtį.
Sutinkame su M. K. Treušnikovu, jog klausimas dėl kiekvieno ieškinio elemento išskyrimo turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ąžuolas pabrėžia, kad ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys 1.138 straipsnyje nurodytas civilinis teisių gynybos būdas, suformuluotas ieškinio pareiškime, tampa ieškinio turiniu. E. V. Riabova pabrėžia, kad ieškinio elementai yra materialinio teisinio reikalavimo išraiška. Ieškovas turi nurodyti, kokia teisė turi būti apginta, ką tiksliai teismas turi priteisti ieškovui iš atsakovo ir remiantis kokiais faktais. Tai jos nuomone yra ieškinio elementai (jo dalykas ir pagrindas).
Nuo pareigos sudėties (struktūros) priklauso, kokios priemonės bus taikomos siekiant tam tikrs tiksls. Šia bylos medžiaga. Šiau teisės gynybos būdas (forma) iš esmės priklauso nuo bylos aplinkybių ir įstatymo. Ąžuolas kritikuoja šią ieškinio elementų - turinio, arba tikslo, poziciją. Ąžuolas tvirtina, kad šiuooju, ieškinio elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys 1.138 straipsnyje nurodytas civilinis teisių gynybos būdas, suformuluotas ieškinio pareiškime, tampa ieškinio turiniu. Ieškinio turinys nustatomas jo sudėtinėmis dalimis dalyku ir pagrindu ir negali būti laikomas ieškinio elementu.
Ieškinio dalykas
Ieškinio dalykas yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, kurį jis prašo teismo patenkinti. Tai gali būti reikalavimas priteisti pinigus, pripažinti nuosavybės teisę, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. Ieškinio dalykas turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluotas ieškinyje, kad atsakovas galėtų suprasti, ko iš jo reikalaujama, o teismas galėtų tinkamai išnagrinėti bylą.
Ieškinio pagrindas
Ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tai gali būti sutarties pažeidimas, žalos padarymas, neteisėtas praturtėjimas ir pan. Ieškinio pagrindas turi būti nurodytas ieškinyje, pateikiant įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi įvertinti ieškinio pagrindą ir nustatyti, ar jis yra pakankamas ieškovo reikalavimui patenkinti.
Ieškinio Elementų Reikšmė Individualizuojant Ieškinį
Ieškinio elementai (dalykas ir pagrindas) yra svarbūs individualizuojant ieškinį, t. y. atskiriant jį nuo kitų ieškinių. Ieškinys laikomas tapačiu kitam ieškiniui, jeigu sutampa jo dalykas ir pagrindas. Ieškinio tapatumo nustatymas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo, res judicata principo taikymo ir kitais atvejais.
Ieškinio (ieškinių) tapatumas: Tapatumo rysiai. Civiliniame procese ieakinio tapatumas turi didelę reikšmę. Ieakiniu ginamas subjektines teises ir /statymo saugomus interesus. Nagrinėjant tapačius ieakinius, priimamas sprendimas turi prejudicinę galią. Civiliniame procese ieakinio tapatumas turi didelę reikšmę. Ieakiniu ginamas subjektines teises ir /statymo saugomus interesus. Nagrinėjant tapačius ieakinius, priimamas sprendimas turi prejudicinę galią.
Taigi, ieškinio elementai yra esminės ieškinio sudedamosios dalys, kurios nustato jo turinį, apimtį ir individualumą. Teisingas ieškinio elementų nustatymas ir analizė yra būtina sąlyga, norint užtikrinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą civilinėje byloje.
Apibendrinant, ieškinio elementų analizė yra svarbi tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Teisingas ieškinio elementų nustatymas ir analizė yra būtina sąlyga, norint užtikrinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą civilinėje byloje.
| Ieškinio elementas | Apibrėžimas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Dalykas | Ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui | Nustato bylos nagrinėjimo ribas ir teismo sprendimo turinį |
| Pagrindas | Faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą | Suteikia teismui pagrindą įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą |
tags: #abi #salys #praso #atidalinti #turta #sprendziant