Adreso Suteikimo Sodo Namui Procedūra Lietuvoje

Žemės sklypo registracija yra svarbus žingsnis kiekvienam savininkui. Tačiau ką daryti, jei sklypas neturi adreso? Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo adreso suteikimo tvarką ir reikalingus dokumentus Lietuvoje. Paslauga teikiama asmenims, norintiems, kad jiems priklausančiam nekilnojamojo turto objektui (sodo sklypui, pastatui, gyvenamajam namui, patalpoms ir t. t.) būtų suteiktas adresas.

Adreso Suteikimas: Kur Kreiptis?

Adresus suteikia savivaldybė. Norint gauti adresą, savininkas turi pateikti raštišką prašymą į rajono savivaldybę, kurioje yra sklypas. Prie prašymo reikia pridėti sklypo planą su nuosavybės dokumentu arba pastato kadastrinius matavimus.

Taip pat adresą gali užsakyti matininkai, kurie atlieka šiuos darbus. Jei savivaldybė jau yra suteikusi adresą (galima patikrinti REGIA arba Maps LT žemėlapiuose), reikia nueiti į Registrų centrą (arba su elektroniniu parašu RC savitarnos skiltyje) ir pareikšti norą įregistruoti adresą.

Oficialus adresas sodo sklypui yra būtinas norint registruoti gyvenamąją vietą, gauti korespondenciją ar priduoti statomą gyvenamąjį namą. Norint, kad sodo sklypui būtų suteiktas adresas, jis turi būti tinkamai suformuotas ir įteisintas.

Pagal įstatymą, mėgėjų sodo sklypas yra žemės sklypas, kuris suformuotas pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Adresų suteikimas yra glaudžiai susijęs su bendru sodo teritorijos planavimu. Visa mėgėjų sodo teritorija yra tvarkoma pagal teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus. Būtent šiuose dokumentuose suplanuojama infrastruktūra, įskaitant kelius ir gatves, kurie yra būtini adresų sistemai funkcionuoti.

Reikalingi Dokumentai ir Procedūros

Norint įregistruoti žemės sklypą be adreso, gali prireikti šių dokumentų:

• Žemės sklypo unikalus numeris.
• Sodo namo kadastriniai matavimai (jei norite, kad adresas būtų suteiktas sodo namui).
• Namo projektas (registruojant pastatą).

Jei neturite gatvės pavadinimo, tai neturėtų būti kliūtis registruoti sklypą, nes sklypas gali turėti kadastrinį numerį. Tačiau naujo namo įteisinimas ar rekonstrukcijos įteisinimas be adreso gali būti sudėtingesnis.

Svarbu: Kreipiantis į Registrų centrą, nurodys, kokius dokumentus reikia pridėti. Taip pat galite inventorizuoti esamą statinį ir registruoti su daliniu baigtumu.

Paslaugos Gavimui Reikalingi Dokumentai ir Informacija

Norint gauti paslaugą, reikia pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

• Prašymas.
• Sklypo plano kopija.
• Valstybės įmonės Registrų centro išduotų pažymėjimų apie nekilnojamo turto (žemės sklypo ir jame esančių pastatų) įregistravimą nekilnojamo turto registre kopijos.
• Patalpų planai (pateikiama atskirais atvejais).
• Teismo sprendimai (pateikiama atskirais atvejais).
• Parengtas patalpos, buto pertvarkymo projektas, kai adresas (numeris) suteikiamas butui pertvarkomame pastate.

Jeigu taikoma, papildomai reikalingi dokumentai:

• Detaliojo plano: sprendinių brėžinys, aiškinamojo rašto, tvirtinimo įsakymo (sprendimo) kopijos, schema su naujai formuojamų sklypų centro koordinatėmis.
• Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto: sprendinių brėžinio, aiškinamojo rašto, tvirtinimo įsakymo (sprendimo) kopijos, schema su naujai formuojamų sklypų centro koordinatėmis.
• Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto: sprendinių brėžinio, aiškinamojo rašto, tvirtinimo įsakymo (sprendimo) kopijos.
• Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos 1A formos kopija, kai adresas reikalingas pastatui.

Paslaugos Teikimo Eiga

Paslaugos teikimo eiga apima šiuos žingsnius:

1. Pateiktas prašymas registruojamas.
2. Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus specialistas patikrina duomenis Lietuvos Respublikos adresų registre ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
3. Jeigu adresas jau įregistruotas, asmuo informuojamas prašyme nurodytu būdu.
4. Jeigu adresas nesuteiktas, išnagrinėjęs prašymą ir priėmęs sprendimą suteikti, pakeisti ar panaikinti adresus žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, jų kompleksams, butams, patalpoms ar korpusams, specialistas parengia mero potvarkį.
5. Mero potvarkis pateikiamas Lietuvos Respublikos adresų registrui.
6. Apie patvirtinimą adresų registras informuoja Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus specialistą.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Paslaugos Teikimą

Paslaugos teikimą reglamentuoja šie teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 “Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo”.
• Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-205 redakcija).
• Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-205 redakcija).
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2011, Nr. 11, 507).
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-10 nutarimas Nr. 725 "Dėl naudojamų teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo".

Sodo Paskirties Žemė ir Gyvenamojo Namo Statyba

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.

Gyvenamojo namo statyba sodo paskirties sklype gali būti galima ir be paskirties keitimo, jei tai leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar detalųjį planą). Visgi, jei tokios galimybės nėra - paskirtį gali tekti keisti į gyvenamąją. Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.

Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.

Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.

Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, sodo namelis iki 50 kv. m ploto laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.

Nors statant sodo namelį iki 50 kv. m leidimas nėra reikalingas, kiti apribojimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu ir aukščiu, gali būti taikomi, atsižvelgiant į vietos savivaldybės nuostatas.

Nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.

Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą.

Žemės Ūkio Valdos Registracija

Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Svarbu: Įregistruodamas valdą, valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų.

Valdos Kūrimo Sąlygos:

• Valdoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas valdytojas.
• Tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos valdos nariu (valdytoju, partneriu, valdytojo šeimos nariu).
• Kiekvienas valdos objektas gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje.
• Apribojimai dėl teisinio statuso ar profesinio pasirengimo ūkininkauti netaikomi.
• Fizinis asmuo, įregistravęs valdą Registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.
• Valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras.

Valdos centru gali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys arba patalpa), priklausantis valdos nariams nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise.

Duomenų Teikimas ir Dokumentai:

Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras. Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:

• Žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis.
• Vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis.
• Valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Kiti reikalingi dokumentai:

• Valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantis dokumentas.
• Jei duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.
• Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu.
• Nekilnojamojo daikto naudojimo sutartis, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise.
• Ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas.
• Sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.

Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia valdos valdytojo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus dokumentus, jei valdoje yra įvykę pokyčių.

Valdos Duomenų Atnaujinimas ir Išregistravimas:

Valdų duomenys atnaujinami vieną kartą kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d. Norėdamas išregistruoti valdą, valdos valdytojas ar jo įgaliotas atstovas gali kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas reikiamus dokumentus.

Valdos Valdytojo Pakeitimas:

Valdos valdytojui pakeisti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdami reikiamus dokumentus. Kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu. Jis turi nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą.

Azoto Kiekio Ribojimai Valdoje:

Nustatyta, kad valdoje į dirvožemį patekusio azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha. Šis duomuo yra svarbus asmenims, laikantiems ūkinius gyvūnus, ir pretenduojantiems į finansinę paramą.

Azoto kiekis vertinamas pagal:

• Sutartinių gyvulių skaičių.
• Nurodytų valdoje žemės ūkio naudmenų plotą.
• Žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame buvo paskleistas mėšlas ir (ar) išlaistytos srutos, parduotos pagal sutartis, jeigu sutartys buvo įtrauktos į valdos duomenis.

Įtraukiant sutartį dėl mėšlo pardavimo (perleidimo) ir (ar) dėl srutų išlaistymo, sutarties pradžios data negali būti ankstesnė, nei 1 metai nuo duomenų įtraukimo datos.

Administracinės paslaugos kodas: 01.10.2.

Administracinės paslaugos versija: 3 versija.

Administracinės paslaugos pavadinimas: Adreso numerio pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimas, keitimas ar naikinimas.

Administracinės paslaugos apibūdinimas: Suteikiami, keičiami ir naikinami pavadinimai gatvėms, numeriai žemės sklypams, pastatams, patalpoms ir butams.

Administracinės paslaugos teikėjas: Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laura Baumilė, el. +370 448 73137.

Administracinės paslaugos vadovas: Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, el. +370 448 73138.

Administracinės paslaugos suteikimo trukmė: 20 d. d.

Administracinės paslaugos suteikimo kaina: Nemokama.

Atsakingi specialistai: Skyriaus vedėja Asta Stalaučinskienė (mob. +370 602 30 478; el. p. Vyriausioji specialistė Kristina Jarunavičienė (mob. +370 609 39 891, el. p. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Laura Baumilė, el.

Dažniausiai adreso poreikis kyla statant namą. Sodo sklype be papildomų teritorijų planavimo dokumentų galima statyti arba rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą sodo bendrijoje, būtina, kad asmuo ten faktiškai gyventų, o statinys atitiktų įstatymuose numatytą paskirtį - nors sodo namas formaliai skirtas poilsiui, mėgėjų sodininkystės apibrėžimas numato galimybę susikurti ir gyvenimo sąlygas.

Sodų sklypuose - jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų. Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi.

Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams.

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.

ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Kartais jų prireikia. Šiuo atveju viskas ganėtinai paprasta. Kaip minėjome, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

tags: #adreso #suteikimas #sodo #namui