Advokato Pagalba Užliejus Butą: Kaip Apsaugoti Savo Teises Lietuvoje

Užliejimas yra nemalonus įvykis, galintis sukelti daug streso ir finansinių nuostolių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti užliejus butą, kaip įvertinti žalą, į ką kreiptis dėl kompensacijos ir kokie teisiniai aspektai svarbūs tokioje situacijoje.

Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija. Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas - pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis. Nuostolių - nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai. „Butas - nedraustas. Kaltų - nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią kompensaciją?“ - klausė Giedrė.

Atsakomybė Už Užliejimą

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.

Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. „Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas. Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, - kalbėjo A. Budnikas.

Anot jo, skaitytojos atveju yra gerai bent tai, kad vamzdžiai neužliejo nieko kito, nes tektų nuostolius padengti ir jiems, o dabar - žala tik jai. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai ir trūksta kokie nors vamzdžiai. Ir, jeigu būtų galima efektyviai gintis, kad dėl to yra kaltas kas nors kitas, tai niekas tų butų nesidraustų.

Kreipimasis Į Teismą

Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją. Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.

Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti. „Jei mano butas - nedraustas ir mane užlieja iš aukščiau esančio buto, jo savininkas ir yra kaltas. Tad teismo kelias yra tikrai efektyvus. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos, kompensuojančios žalą nukentėjusiajam, lygiai taip pat į teismą duoda tos žalos kaltininką. Juk jei tai nebūtų efektyvu, draudimo kompanijos tuo neužsiimtų. Reikia suprasti, kad išmokėdamos draudimą jos negali nueiti į minusą, jos turi tuos pinigus atgauti ir dažniausiai tą padaro prisiteisdamos juos iš kaltininko“, - įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

Kokią Sumą Galima Prisiteisti?

Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.

„Pats esu gynęs klientę nuo draudimo kompanijos. Mano klientė buvo kaltininkė. Draudimo kompanija aklai išmokėjo nukentėjusiajam pagal jo prašymus pinigus ir tą pačią sumą teisėsi iš mano klientės. Aš gyniau ją, kad negali būti ir tas baldas tiek vertas, ir ta žala išvis ne nuo to užliejimo, o nuo kažko kito yra ir pan. Tai labai tą sumą sumažino teismas, gal 40 proc.“ - dėstė A. Budnikas.

Jis pridūrė, kad ta suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą.

Dėl to, anot advokato, nelabai dažnais, tačiau nelabai ir retais atvejais žmonės turi ankstesnių buto brokų ir bando juos pritempti, prisidengdami užliejimo įvykiu: „Tikrai esu turėjęs tokių atvejų, kai atsiranda nesąžiningų žmonių, kurie nori pasinaudoti situacija ir prisiteisti daugiau.“

Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos. Visos šios išlaidos, anot pašnekovo, teikiamos teismui kaip įrodymai, kad laimėjus bylą jos būtų priteisiamos.

Išlaidos Priteisiamos Proporcingai

Tačiau A. Budnikas pažymėjo, kad išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.

„Tarkime, man užliejo butą ir padarė 100 eurų žalos. Aš dėl tiek padaviau į teismą kaimyną. Jeigu teismas iš jo priteisia tik 50 eurų, reiškia, kad aš laimėjau tik 50 proc. bylos. Reiškia, kad mano išlaidos irgi bus atlygintos tik 50 proc. O to kaimyno, kuris užliejo butą, išlaidos taip pat bus atlygintos 50 proc., nes jis taip pat laimėjo 50 proc. bylos“, - aiškino specialistas.

Dėl to, anot pašnekovo, prieš duodant į teismą reikia labai tiksliai įsivertinti butui padarytą žalą. Nes paprašius atlyginti, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, kai reali žala yra 2 tūkst. eurų, byla būtų laimėta tik 20 proc. O tai, A. Budniko teigimu, yra tas pats, kas pralaimėta byla.

A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. „Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus“, - pasakojo advokatas.

Vis tik jis pabrėžė, kad, užliejus butą, paprastai niekas taip nepalieka - visada bylinėjasi su kaltininkais.

Draudimo Bendrovių Praktika

Advokatas Julius Jasaitis pasakojo negalintis atsistebėti, kodėl draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS“ iš neįgalios vienišos senjorės didžiulę žalą reikalauja atlyginti per tokį trumpą laiką.

Pašnekovas dėstė, jog vilnietė, apliejusi kaimynus, nerimavusi, kas jos laukia, kad nepajėgs sumokėti už kaimynų bute atliktą remontą, tad kreipėsi pagalbos į jį. Advokatas paaiškino susisiekęs su draudimo bendrove, paprašęs pateikti turimą informaciją. Galiausiai jį pasiekė žinia, kad butui padaryta žala įvertinta 13 tūkst. eurų. „Turiu spalvotas nuotraukas, sunku įvertinti padaryta žalia siekia tūkstantį ar keletą, bet gauta suma - 13 tūkst. eurų, o ją apmokėti per 15 dienų. Koks žmogus galėtų sumokėti tokią sumą?“ - stebėjosi advokatas.

Klientė su advokatu pasidalijo informacija, kad kaimynės, kurios butas buvo aplietas, pažįstamas galimai dirba bendrovėje, taigi, darbų sąmata galėjo būti dirbtinai išpūsta, o kai kurie darbai, galbūt, net neatlikti. Advokato žurnalistei pateiktoje sąmatoje išties įrašyti tokie darbai kaip baldų išrinkimas, pernešimas, pakavimas, saugojimas, šiukšlių išvežimas ir pan.

Susisiekus su moterimi, kuri apliejo kaimynų butą, ši paaiškino, jog buvo apsidraudusi, tačiau vis tiek sulaukė laiško iš banko. Jos žodžiais, buvo atliktas brangus remontas, o dabar iš jos reikalaujama didžiulės sumos. „Susisiekusi su draudimo bendrove paprašiau, kad visus dokumentus siųstų mano draudimo kompanijai, tačiau darbuotoja atsisakė, paaiškino, kad siųs man. Aš esu neįgali, neturiu tokių pinigų. Mano manymu, žala nebuvo didelė. Rašo, kad už 1000 eurų pakeitė medines duris, nors jos buvo pačios paprasčiausios. Butas eilinis, paprastų žmonių, o tiek mokėti. Iš pradžių sakė, kad viskas bus gerai, o iš tiesų draudimas atsisakė susisiekti su kompanija, kurioje aš apsidraudusi, susisiekė su manimi. Išsigandau, kad pasirodys antstoliai, ką tada darysiu?“ - pasakojo vilnietė.

Paklausta, ar ji tikrai žino, kad kaimynų pažįstamas dirba draudimo bendrovėje, ji patikslino, kad tik įtarė, jog taip gali būti.

Susisiekus su moterimi, kurios butas buvo aplietas, ši paaiškino, kad padarytą žalą įvertino ekspertai. „Nieko nevertinau pati, jokios sumos nenurodžiau. Manęs tik paklausė, ar remontą atliksime patys, ar samdysime įmonę. Kadangi tai buvo trečiasis kartas, kada kaimynė mus apliejo, atsakiau, kad tegul remontą atlieka įmonė. Atvyko antrasis specialistas, fotografavo, atsiuntė sąmatą, paaiškino, kad darbus atliks įmonė, taigi, suma visai kitokia nei remontą atliekant pačiam“, - kalbėjo moteris.

Anot pašnekovės, ji sutiko, kad bendrovė ne išmokėtų žalą, bet atliktų remontą, kaimynė tą žinojo, nes pati to klausė. Moteris pasakojo paaiškinusi, kad turi mažų vaikų, todėl pati buto remontuoti negalinti ir tą tegul atlieka įmonė. Remontas užtruko, butą teko palikti ir su vaikais persikelti į kaimą.

Paklausta, ar tikrai turi pažįstamų draudimo bendrovėje, moteris tokią informaciją pavadino nesąmone. „Kaimynė mus užlieja trečią kartą. Pirmą kartą užliejo naktį, nebuvo baisu, niekur nesikreipiau, nes jos buvo gaila. Antrą kartą irgi niekur nesikreipiau, atlygino žalą, sumokėjo 400 eurų, nors išleidau daug daugiau, nes patys remontavome butą. Dabar sutikau su draudimo bendrovės siūlymu atlikti remontą“, - paaiškino moteris.

Jei nebūtų turėję, kur gyventi, nes vasaros metu persikėlė į kaimą, šeimai būtų suteiktas laikinas būstas, kas taip pat būtų kainavę.

Draudimo Bendrovių Komentarai

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius priminė negalintis komentuoti konkrečių klientų atvejų. „Reikėtų patikslinti, apie kokį draudimą kalbama - savo paties turto ar asmens civilinės atsakomybės draudimą. Jei žalą sukėlęs asmuo yra sudaręs asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tai tuomet toks ieškinys gali būti nukreiptas tiesiogiai asmens atsakomybės draudikui. Pastarasis civiline tvarka kompensuoja turto draudiko patirtus nuostolius.

Žalos padengimo terminas gali būti sutartas ir kitoks. Visuomet atsižvelgiame į kitos šalies materialinę ir socialinę padėtį, finansinį pajėgumą, norą bendradarbiauti.

Mūsų siūlomos draudimo paslaugos apima didžiąją dalį patirtų kliento išlaidų. Yra atlyginamos visos pagrįstos ir teisėtos turto atstatymo ir gelbėjimo išlaidos, laikantis įstatyminių reikalavimų. Tokia draudimo paslaugos esmė. Jei kyla įtarimų dėl kompensuotų sumų pagrįstumo, tai kita šalis visada gali pateikti savo argumentus ir mes esame pasirengę konstruktyviam dialogui.

Prisitaikome prie klientų poreikių, todėl svarstomos įvairios galimybės ir galimi įvairūs faktiškai įvykusios žalos atlyginimo susitarimai, įskaitant ir piniginę kompensaciją, ką numato įstatymai. Dalis klientų remonto darbams atlikti samdo statybų / remonto įmones, kiti - turėdami žinių ir įgūdžių - remontuojasi patys.

Žala paskaičiuojama įvertinus faktiškai patirtus nuostolius, atlikus būsimų remonto darbų skaičiavimus (parengus sąmatą) arba apmokant už darbus pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas. Sąmatą įvertina patys draudimo ekspertai arba tokias paslaugas gali suteikti jų pasitelkti nepriklausomi sąmatų rengimo bei vertinimo ekspertai.

Paprastai draudimo įmonė padengia visas patirtas pagrįstas išlaidas, nebent atstatymo darbai viršytų draudimo sumą, jei tokia yra sutarta konkrečioje draudimo sutartyje.

Žalą sukėlusiam asmeniui mielai suteikiame informaciją apie žalos administravimo eigą, tačiau retas asmuo tuo domisi, dar sudėtingiau būna su kaltininkais susisiekti. Pirminė draudimo įmonės pareiga atlyginti nuostolius teisingai ir greitai turtą apdraudusiam asmeniui, t. y. savo klientui.

Ar yra tikrinama, kad į sąmatą nebūtų įrašyta realiai neatliktų darbų arba darbų, kurių kaina neatitinka rinkos kainų? Taip, žinoma, tikrinama.

Advokato Paslaugos

Advokatas Martynas Antanaitis siūlo įvairias teisines paslaugas, įskaitant atstovavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą, konsultavimą ir kt. Jis specializuojasi bylose dėl žalos atlyginimo užliejus butą, taip pat teikia pagalbą verslo ginčuose, šeimos teisės klausimais ir kt.

Kaimynų Santykiai Ir Draudimo Įvykiai

Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.

Gyventojai supranta, kad kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys - tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu. V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose.

Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Teisiniai Ginčai Ir Atsakomybė

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui. Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai.

„Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese. Jo teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus.

Žalos Fiksavimas

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai.

Statistika

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.

tags: #advokatas #uzlietas #butas