Kupiškis - miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Tai Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestas pavadintas pagal Kupos upę, kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis.
Kupiškio vieta Lietuvos žemėlapyje
Šiaurės vakariniu miesto pakraštyje prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis, yra Kupiškio geležinkelio stotis. Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 km. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas Daugpilis-Radviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias 122 Daugpilis-Kupiškis-Panevėžys, per vakarinį aplinkkelį 124 Kupiškis-Vabalninkas-Biržai.
Kupiškio Istorijos Bruožai
Miestas įėjo į sėlių genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad ant piliakalnio medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a. 1240 m. Kupiškio seniūnija (XVI-XIX a.) buvo viena stambiausių LDK karališkųjų valdų, kuriai pradžią davė Kupiškio karališkasis dvaras. Istoriniuose šaltiniuose - kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis - Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m.
ATR Laikotarpis (1569-1795 m.)
1554-1560 m. Kupiškio krašte vyko Valakų reforma. Reformos metu buvo sudarytas atskiras Kupiškio valsčius, priklausęs Pienionių mažajam pavietui. 1561-1565 m. buvo valsčiaus centras. 1565-1566 m. LDK administracinės ir teismo reformos metu Pienionių mažasis pavietas buvo įtrauktas į naujai sudaryto Ukmergės pavieto sudėtį. Į ją pateko ir Kupiškio valsčius.
Naruševičių Valdymas (1568-1610 m.)
1568-1575 m. Kupiškio seniūniją valdė Mikalojus Jonas Naruševičius. Po jo mirties, nuo 1575 m. iki 1603 m. valdė jo sūnus Mikalojus Naruševičius. 1596 m. dokumentuose minimas Kupiškio dvaras, miestelis ir 40 seniūnijos kaimų, miestelio turgus ir kalvė, keturios smuklės. 1603-1610 m. Kupiškio seniūniją valdė Mikalojaus Naruševičiaus sūnus Andrius Naruševičius. Naruševičiai Kupiškį valdė 42 metus (1568-1610 m.).
Tyzenhauzų Valdymas (1636-1760 m.)
1636 m. rugpjūčio 3 d. karaliaus Vladislavo Vazos nurodymu Kupiškio seniūnija perduota Vilhelmui Tyzenhauzui. Taip prasidėjo Tyzenhauzų giminės valdymas, trukęs iki 1760 m. 1667 m. Kupiškio seniūnijoje liko 500 dūmų. 1690 m. Vilniaus vaivadijos dūmų registre nurodoma, kad Kupiškio seniūnijoje buvo jau 4 vaitijos ir 662 dūmai.
Manytina, kad žydai Kupiškyje įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo Mikalojaus Paco leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas 1682 m. Po 1690 m. Kupiškio seniūnija atiteko Jonui Steponui Tyzenhauzui. Jam valdant 1704 m. sudarytas naujas Kupiškio seniūnijos inventorius. 1710 m. kraštą nuniokojo didysis badas ir Didžiojo Šiaurės karo maras. Kaimai sunyko ir ištuštėjo. XVIII a. pradžioje Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės.
Čartoriskių Valdymas (1760-1835 m.)
1760 m. karalius Augustas III Kupiškio seniūniją pavedė valdyti LDK etmonui Mykolui Kazimierui Oginskiui, kuris vedė didiko Mykolo Frederiko Čartoriskio dukterį Aleksandrą. Nuo 1768 m. 1771 m. Kupiškio seniūniją karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio dekretu atiduota valdyti LDK kancleriui Mykolui Frederikui Čartoriskiui. 1781 m. rugpjūčio 14 d. kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. 1789 m. 1791 m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Tarnavo iki 1903 m. kol buvo nugriauta.
Rusijos Imperijos Laikotarpis (1795-1918 m.)
Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos imperijos, 1797 m. balandžio 5 d. Iš 1811 m. atliktos Kupiškio seniūnijoje vyrų revizijos matyti, kad 43 kaimuose, 13 užusienių ir Kupiškio miestelyje buvo 2 093 vyrai. Nors Napoleono žygio į Rusiją metu 1812 m. Kupiškio seniūnijos teritorijoje kariniai veiksmai nevyko, gyventojams nuostolių pridarė žygiuojančios kariuomenės daliniai. 1823 m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurtas Kupiškio etnografijos muziejus).
Prasidėjus 1831 m. sukilimui Daugpilio tvirtovės karinis gubernatorius Danilovas atsiuntė į Kupiškio dvarą pasipriešinimui malšinti specialųjį valdininką bajorą Bžezinskį, lydimą rusų kariuomenės bataliono. Adomas Jurgis Čartoriskis po sukilimo pasitraukė į Prancūziją. Caro valdžia 1834 m. konfiskavo visą jo turtą. Kupiškio ir Pienionių seniūnijas laikinai valdyti įgaliojo Adomo Jurgio motiną Izabelę Fleming.
Jai mirus, 1835 m. liepos 30 d. caro Nikolajaus I įsakymu Kupiškio seniūnija perimta valstybės iždo žinion. Kupiškio seniūnijai administruoti Vilniaus generalgubernatorius Nikolajus Dolgorukovas 1837 m. paskyrė valstybės patarėją Aleksiejų Puzirevskį. 1843 m. spalio 29 d. Kauno gubernijos valstybės turtų rūmų II departamento sprendimu 277 metus gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, jos teritorija padalinta į Kupiškio bei Virbališkių valstybinius dvarus. 1863 m. įsteigta Kupiškio valsčiaus mokykla. Kupiškio augimą paskatino Daugpilio-Panevėžio-Radviliškio geležinkelis, nutiestas 1873 m. greta miesto. 1903 m. prasidėjo naujosios pseudogotikinės (neogotikinės) mūrinės Kupiškio bažnyčios statybos, apstatant senąją medinę. Statybos užtruko iki 1914 m.
Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Laikotarpis (1918-1940 m.)
1919 m. gegužės 27 d. - birželio 1 d. vyko Kupiškio kautynės. 1919 m. gegužės 24 d. vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas Panevėžio rinktinei įsakė užimti Kupiškį ir Subačių. Gegužės 31 d. prasidėjo Kupiškio puolimas. Kupiškio kapinėse vykstant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms, įrengtos Lietuvos karių kapinės. 1920 m. Kupiškio valsčiaus viršaičiu išrenkamas Domas Vaitkūnas. Jam vadovaujant sutvarkyti valsčiaus keliai, išplėstas švietimo įstaigų tinklas, išgrįsta Kupiškio turgaus aikštė ir kai kurios gatvės, jos apsodintos medžiais, įrengtas apšvietimas.
1922 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Kupiškio miesto pradžios mokykla. Mokykla nuosavų patalpų neturėjo. Dalis patalpų buvo Kupiškio valsčiaus patalpose, dalį patalpų nuomota iš privačių savininkų. 1931 m. gegužės 5 d. po tėvų kreipimosi abi mokyklos sujungtos į vieną. 1937 m. įsteigti V ir VI skyriai. 1922 m. liepos 22 d. Jonas Apšega (dab. Vilniaus g.) pastatė ir atidarė kino salę „Aušra“. 1921 m. Chonelis Šmidtas, kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) malūnų, pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1925 m. įkurtas Smulkaus kredito bankas, kuriam 1937-1939 m. Kupiškio centre pastatytas trijų aukštų modernus pastatas. 1927 m. Kupiškyje lankėsi prezidentas Antanas Smetona. 1931 m. buvo pastatyti nauji Kupiškio geležinkelio stoties rūmai.
Kupiškio Architektūra
Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, statytų XVIII-XIX a., tarp jų seniausias linų sandėlis, esantis prie pat Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės. Miesto centre Kupą kerta senasis Gedimino tiltas. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, trykšta Akmenytės šaltinis, driekiasi Kupiškio marios. Per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 skirti pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms. Aukštupėnų piliakalnis yra reikšmingas kultūros paveldo objektas.
Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia
1903 m. prasidėjo naujosios pseudogotikinės mūrinės Kupiškio bažnyčios statybos, apstatant senąją medinę. Statybos užtruko iki 1914 m. Kilus Pirmajam pasauliniui karui, apdailos darbai nutrūko, o 1915 m. rusų valdžia išsivežė tris bažnyčios varpus. 1915 m. rugpjūčio 27 d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, 7 sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo.
Daugiabučiai
Informacijos apie konkrečius daugiabučių statybos projektus ir istoriją Kupiškyje šiame tekste nėra.
tags: #agirdo #g #utena #daugiabuciai