Akcija - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme. Akcijų įsigijęs asmuo tampa akcinės bendrovės bendraturčiu arba vieninteliu savininku - tai priklauso nuo įsigytų akcijų kiekio. Dažnai manoma, kad akcija - tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais. Tačiau šiais laikais, kai yra elektroninių pinigų, akcijų įsigijęs asmuo tokių popieriaus lakštų negauna - finansų maklerio įmonė (t.y. sąskaitų tvarkytojas) atidaro asmens vertybinių popierių sąskaitą ir joje pažymi, kiek ir kokių akcijų jis turi.
Šiame straipsnyje nagrinėjami nuosavo kapitalo apskaitos pokyčiai, įsigaliojus naujosioms nuostatoms. Aptariami akcijų apmokėjimo būdai, nepiniginiai įnašai, turto vertinimas ir apmokestinimo klausimai. Lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas pinigais arba padengimas nepiniginiais akcijas pasirašiusių asmenų įnašais.
Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma, o uždarojoje akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės.
Akcijų klasės ir nominali vertė
Akcinė bendrovė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės nurodomos įmonės įstatuose. Tos pačios klasės akcijų nominaliosios vertės ir suteikiamos teisės yra vienodos. Įmonės gali išleisti paprastąsias ar privilegijuotąsias akcijas.
Nominali akcijos vertė turi būti išreikšta litais be centų. Į antrinę apyvartą jos gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytinojo pelno rezervų Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas.
Nepiniginiai įnašai
Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.
Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Akcijų apmokėjimo terminas
Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.
Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.
Akcijų rinkos mokesčių paaiškinimas pradedantiesiems
Įstatinio kapitalo didinimas
Įstatinio kapitalo didinimas yra vienas iš svarbiausių nuosavo kapitalo formavimo klausimų. Klausimas ar didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų, dažniausiai iškyla eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn.
Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant akcijas už šį įnašą, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta bendrovei.
Visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendime dėl įstatinio kapitalo padidinimo, be kita ko, turi būti nurodytas kiekvienas asmuo, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), šio įnašo vertė, akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina.
Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.
Turto perkėlimo apmokestinimas
Vienas iš 2019 m. pabaigoje priimtų PMĮ pakeitimų įtvirtino visišką naujovę Lietuvos mokesčių teisėje - turto perkėlimo (ne perleidimo!) apmokestinimą. Nuo 2020 metų pradžios situacija iš esmės pasikeitė: įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą ir siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y.
Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (ar, kaip 2020 m. lapkričio 11 d. išaiškino VMI apibendrinto PMĮ komentaro pakeitime, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje).
Turto perkėlimo apmokestinimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, kurios užsienio valstybėse jau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kadangi priskyrus įmonės turimą turtą veiklos per nuolatinę buveinę vykdymui, nuo 2020 m. Tačiau pagal VMI išaiškinimą, turto perkėlimu turi būti laikomi ir atskiri atvejai, kai realiai perleidžiamas turtas ir jo savininkas pasikeičia į užsienio įmonę (galbūt tai aliuzija į mokestinio rezidavimo pasikeitimą, tačiau tai įstatyme nėra konkrečiai įvardinta) - kai užsienio subjektui perleidžiamas akcijos reorganizavimų metu arba turtas įnešamas į užsienio subjekto įstatinį kapitalą.
Kadangi turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jos turėtų būti taikomos tik tiems turto perkėlimams, kurie įvyko 2020 m. sausio 1 d.
Įmonės formos ir kapitalas
Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.
Individuali įmonė (IĮ)
Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo.
Ūkinė bendrija (ŪB)
Ūkinė bendrija (ŪB) yra antroji neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšis. Šio tipo įmonės savininkais gali būti mažiausiai 2 ir daugiausiai 20 fizinių arba juridinių asmenų. ŪB būna tikrosios ir komanditinės. Tikrąsias ŪB sudaro tik tikrieji nariai, o komanditines ŪB ir tikrieji nariai ir komanditoriai.
Akcinė bendrovė (AB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma - yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas.
Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 43443 €, o UAB - ne mažesnis nei 2500 €.
Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje.
Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas.
Jei pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno gavimas, galima steigti ir ne pelno organizacijas - viešąsias įstaigas, asociacijas ar fondus.
Praktiniai patarimai steigiant įmonę
- Gerai apgalvokite savo veiklos pobūdį, mastą, apsvarstykite savo finansavimo galimybes, potencialius darbuotojus ar partnerius.
- Nepamirškite išanalizuoti perspektyvos, jei verslas plėsis, ar priešingai, - atsidurs ties žlugimo riba.
- Pasitarkite su namiškiais, mokesčių patarėjais, teisininkais.
- Individualios įmonės privalumas - savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai.
- Derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų.
Akcijų pasiskirstymas UAB
Steigiant UAB kartu su kitais asmenimis, svarbu apgalvotai paskirstyti akcijas.
- 50%+50%: Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus.
- 33%+33%+34%: Svarbu žinoti, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus.
UAB įstatinis kapitalas
UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 €. Sprendžiant, kokį įstatinio kapitalo dydį pasirinkti, svarbu suvokti, jog šios lėšos tampa UAB nuosavybe. Įstatinio kapitalo dydis svarbus ir UAB kreditoriams (pvz., imant paskolą iš banko), nes parodo lėšų sumą, kurios akcininkai negali kada panorėję atsiimti. Tai galima padaryti tik mažinant UAB įstatinį kapitalą, tačiau šio proceso metu taip pat ginami kreditorių interesai.
Bendrovės valdymas
Esminius UAB valdymo klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o einamuosius - vadovas. Bendrovėje gali būti sudaroma valdyba ir / arba priežiūros organas stebėtojų taryba, kuriuos renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma renka ir atšaukia bendrovės vadovą (direktorių). Įstatymas numato sprendimus, kuriems priimti reikalinga 2/3 ar 3/4 balsų dauguma (pvz., pelno skirstymas ar naujų akcijų įsigijimas).
Kiti veiksmai steigiant įmonę
- Antspaudo gamyba: UAB vadovas, pageidaujantis užsakyti antspaudą (be Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbo), turi kreiptis tiesiogiai į antspaudo gamintoją.
- Vadovo įdarbinimas: UAB vadovas gali oficialiai veikti bendrovės vardu (pvz., pasirašyti sutartis) tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis.
- Einamosios sąskaitos atidarymas banke: Tai UAB kaupiamosios sąskaitos, atidarytos steigimo metu, keitimas į einamąją sąskaitą, per kurią bus galima vykdyti atsiskaitymus.
- Registravimas mokesčių mokėtoju: Naujai įsteigta UAB automatiškai užregistruojama mokesčių mokėtoju Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje.
Pavyzdys
UAB „R“ nutarė padidinti įstatinį kapitalą išplatindama naują 100 akcijų emisiją. Nominalioji akcijos vertė ir vienos akcijos emisijos kaina - 100 Eur.
Išvados
Akcijų apmokėjimas turtu yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus įstatymų laikymosi ir tinkamo turto vertinimo. Šiame straipsnyje pateikta informacija padės geriau suprasti šį procesą ir priimti pagrįstus sprendimus steigiant ar valdant įmonę.
tags: #akciju #apmokejimas #turtu