Akcijų Nuosavybės Pajamingumas: Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai

Akcijos yra populiariausias ir vienas iš geriausių kada nors sugalvotų investicinių instrumentų. Beveik nė vienas investicinis portfelis neapsieina be akcijų, todėl žinios apie akcijų biržą jums yra tiesiog būtinos. Šis straipsnis apie akcijų biržą pradedantiesiems padės atsakyti nuo ko pradėti investuoti į akcijas.

Modernių technologijų dėka akcijos nėra vien tik turtingųjų investicinis instrumentas. Akcijos labai išpopuliarėjo po to, kai akcijų birža tapo prieinama visiems norintiems investuoti. Šiais laikais akcijomis galima prekiauti net ir turint kelis šimtus eurų.

Akcijas paprasčiausia apibūdinti kaip vertybinius popierius, suteikiančius teisę į kompanijos turtą bei pelną. Kitaip tariant, turėdamas akcijų, jūs esate kompanijos bendrasavininkas. Kaip supratote, jūs nesate vienintelis įmonės savininkas. Jūs esate vienas iš daugelio įmonės savininkų, kuriems priklauso įmonė. Be jūsų, dar yra dar tūkstančiai, milijonai ar net milijardai investuotojų, turinčių tos pačios įmonės akcijų.

Jūsų nuosavybės dalis įmonėje priklauso nuo turimų akcijų kiekio. Tarkim Jūs turite 100 XXX įmonės akcijų. Kaip pavyzdį paimkime, kad kompanija XXX iš viso yra išleidusi 100 000 vienetų akcijų. Vadinasi, jums priklauso 100/100 000*100%=0,1 procento įmonės.

Jeigu privačioje kompanijoje pagrindinis savininkas priima sprendimus, tai sveiku proto atrodo nesuvokiama kaip milijonas kompanijos akcininkų gali vadovauti akcinei bendrovei. Atsakymas paprastas - sprendimai akcinėse bendrovėse priimami taip pat kaip ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Kiekvienas lietuvis turi teisę balsuoti ir išsirinkti valdžią, kuri jo nuomone atrodo geriausia ir labiausiai atitinkanti jo poreikius. Panašiai yra ir įmonėse.

Pagrindinis skirtumas, kad valstybėje kiekvienas turtingas ir vargšas turi vienodas galimybes pareikšti savo politinę valią, o įmonėje įtaka kompanijos sprendimams priklauso nuo to kiek įmonės akcijų Jūs turite. Kiekviena akcija skaičiuojama kaip vienas balsas. Todėl turėdami vieną XXX akciją, jūs galėsite daryti 0.001 proc. įtakos įmonės strateginiams sprendimams. Pagrindiniai akcininkai dažniausiai ne patys valdo įmonę, bet išrenka įmonės valdybą, kuri ir vadovauja kompanijos veiklai. Pagrindinis valdybos tikslas yra padidinti kompanijos vertę.

Akcijų Tipai

Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t. y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.). Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose. Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos. Jei lieka turto su jais atsiskaičius, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) - tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų mokėjimas - privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

Darbuotojų Akcijos

Akcinės bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgiau kaip 3 metai, o jam pasibaigus šios akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis.

Akcijų Kainų Svyravimai ir Rizika

Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Tarkime vienerių metų bėgyje bendrai šalies akcijų indeksas gali susvyruoti nuo -50% iki +100% ar dar daugiau, tuo tarpu atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna didesni.

Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan.

Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių. Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma.

Vertės Investavimas

Vertybinis investavimas - tai menas pirkti akcijas, kuriomis prekiaujama su didele nuolaida, palyginti su jų vidine verte. Vertės investuotojai tai pasiekia ieškodami bendrovių, kurių vertinimo rodikliai yra pigūs, paprastai tai būna maži jų pelno ar turto daugikliai, dėl priežasčių, kurios nepateisinamos ilguoju laikotarpiu. Šiam požiūriui reikia priešingo mąstymo ir ilgalaikio investavimo horizonto.

Yra daug priežasčių, dėl kurių akcijos gali būti parduodamos su nuolaida, palyginti su jų tikrąja verte, tačiau dažniausiai pasitaikanti priežastis yra nusivylimas trumpalaikiu pelnu, dėl kurio akcijų kaina dažnai labai sumažėja. Dažnai toks nusivylimas gali sukelti stiprią emocinę reakciją akcininkams, kurie parduoda savo akcijas, bijodami tolesnių neigiamų pokyčių.

Pirma, dauguma įmonių yra ilgalaikės, todėl trumpalaikio pelno sumažėjimo poveikis ilgalaikei įmonės vertei dažnai būna nedidelis. Antra, jie pripažįsta, kad vidutiniškai daugumos įmonių pelnas laikui bėgant yra vidutiniškai grįžtantis, t. y. Tai nepaprastai svarbus faktas, kuriuo dažnai nelengva patikėti. Priežastis ta, kad yra tiek daug garsių pavyzdžių, kai jis neatitinka tikrovės! Enron”, „Worldcom” ir „Lehman Brothers” pelnas sumažėjo ir neatsigavo (taip pat neatsigavo ir jų akcijų kainos). Priešingai, „Microsoft” ir „Amazon” yra dvi įmonės, kurių pelnas nuo pat jų veiklos pradžios nuolat didėjo ir nerodo jokių ženklų, kad artimiausiu metu vėl sumažės iki vidurkio.

Investuojant į vertę siekiama pasinaudoti iracionaliu emocingų investuotojų elgesiu. Laikui bėgant emocijos yra nuolatinis investicijų rinkų bruožas, ir nors investuotojams į vertybinių popierių rinką prieinamos bendrovės keičiasi kas dešimtmetį, pačių investuotojų žmogiškoji prigimtis nesikeičia. Baimė ir godumas išlieka nuolatiniai ir dažnai lemia prastus investicinius sprendimus, pagrįstus suvokimu ir emocijomis, o ne realybe. Periodiškai šie klaidingi vertinimai gali tapti ekstremalūs (1990-ųjų technologijų burbulas arba, atvirkščiai, 1930-ųjų didžioji depresija), tačiau didesniu ar mažesniu mastu jie egzistuoja daugumoje rinkų. Tai suteikia galimybę nešališkiems, ilgalaikiams vertės investuotojams.

Nors ši koncepcija atrodo paprasta, protinga ir, tikėkimės, patraukli, ją daug lengviau pasakyti nei praktiškai įgyvendinti. Vertybinis investavimas ne visada yra palankus ir ne visada duoda geresnius rezultatus trumpesniais laikotarpiais. Trumpuoju laikotarpiu rinka yra balsavimo mašina, o ilgesniuoju laikotarpiu - svėrimo mašina. Per pastaruosius 100 metų buvo daug laikotarpių, kai pigių akcijų pirkimas nebuvo trumpalaikis balsavimo laimėtojas, o kitos investicijos buvo dienos favoritai. Tokie laikotarpiai gali trukti kelerius metus, per kuriuos vertės investuotojai atrodo kvailai ir yra atmetami kaip nesusipratėliai. Tai psichologiškai sunku tiek fondų valdytojams, tiek jų klientams ir reikalauja nuolankumo bei tvirtumo pusiausvyros.

Vertybiniai Popieriai: Akcijos ir Obligacijos

Vertybiniai popieriai - tai finansiniai dokumentai, kurie patvirtina asmens teises į tam tikrą turtą ar įsipareigojimą. Dažniausiai vertybiniai popieriai yra skirstomi į nuosavybės ir skolos. Trumpai tariant, nuosavybės vertybiniai popieriai - tai akcijos. Tuo tarpu, skolos vertybiniai popieriai - tai obligacijos.

• Obligacijos.
• Akcijos.
• Indėlių sertifikatai.
• Investiciniai fondai.
• Taupymo lakštai.
• Čekiai.

Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį leidžia įvairios bendrovės. Trumpai tariant, įsigiję nors vieną tam tikros įmonės akciją, jūs tampate pastarosios dalininku. Tai reiškia, kad galite uždirbti dalį bendrovės pelno. Be to, neretai įgyjate tam tikrų teisių, susijusių su įmonės valdymu. Visgi, manoma, kad akcijos yra vienas iš rizikingiausių vertybinių popierių. Kita vertus, neretai pastarosios tampa ir pačiomis pelningiausiomis. Be jokios abejonės, reikėtų atsiminti, jog tai ilgalaikis investavimo būdas.

Obligacijos dažnai yra skiriamos ne tik valstybei, bet ir įvairioms įmonėms. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, tai - skolos vertybinis popierius. Iš esmės, suėjus tam tikram terminui, leidėjas pasiskolintus pinigus su palūkanomis turi grąžinti gavėjui. Kaip tikriausiai supratote, obligacijos nėra ilgalaikės. Kita vertus, lyginant su anksčiau paminėtomis akcijomis, tai yra kiek saugesnis variantas. Valstybės obligacijos pasitaiko bene dažniausiai.

Nors obligacijos ir akcijos išlieka vienais iš populiariausių pasirinkimų, vertybinių popierių egzistuoja gerokai daugiau. Pavyzdžiui, dažnas asmuo taip pat susidomi investiciniais fondais. Pastarieji yra itin puiki priemonė tiems, kurie nenori arba neturi laiko pasigilinti į investavimo aktualijas. Anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra dar vienas ganėtinai dažnas pasirinkimas. Tai - vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei.

Investavimo Rizikos ir Privalumai

Investavimas į vertybinius popierius įprastai užtikrina gerokai didesnę grąžą nei banko indėliai. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, investuoti į akcijas yra ganėtinai rizikinga. Kita vertus, dažniausiai pastarosios taip pat atneša didelę grąžą. Visgi, šiuo atveju, svarbu turėti nemažai žinių apie investavimą. Įmonių akcijos nuolat kinta, todėl reikia sekti visas su bendrove susijusias naujienas. Be to, kartais tenka imtis itin ryžtingų sprendimų ir rizikuoti. Dar vienas ganėtinai didelis akcijų privalumas - tai likvidumas.

Obligacijos yra ganėtinai patrauklios tuo, kad jų kaina svyruoja gerokai mažiau, negu akcijų. Pastarosios taip pat pasižymi fiksuota grąža, kurią gausite tuomet, jei turimus vertybinius popierius išlaikysite iki sutartos datos. Dažniausiai obligacijų platinimu užsiima bankai bei finansų maklerių įmonės.

Kaip jau minėjome kiek anksčiau, nemažai asmenų nusprendžia investuoti į fondus. Be jokios abejonės, pastarieji skiriasi tiek savo strategijomis, tiek galimomis rizikomis bei duodama grąža. Iš esmės, profesionalūs fondo valdytojai Jūsų lėšas investuos savo nuožiūra. Tad, tai idealus variantas tiems, kurie neturi laiko bei noro domėtis šios srities ypatumais. Investiciniai fondai pasižymi tiek keliais privalumais, tiek trūkumais. Pavyzdžiui, pastaruosius dažniausiai valdo profesionalai, šioje srityje sukaupę nemažai žinių. Be to, tai diversikuota priemonė, išskaidanti lėšas į skirtingus instrumentus. Tuo tarpu, anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra ganėtinai saugus sprendimas. Be jokios abejonės, tai taip pat reiškia, kad gaunama metinė grąža nebus itin didelė.

Praktiniai Patarimai Pradedantiesiems Investuotojams

Jeigu tik pradedate investuoti į vertybinius popierius, reikėtų atsiminti kelis svarbius aspektus. Pirmiausiai, norint apskaičiuoti pasirinkto varianto grąžą, derėtų atsižvelgti į infliaciją bei įvairius mokesčius. Be to, kiekvienam naujokui vertėtų atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai galite padaryti tiesiog savo banke. Į vertybinius popierius gali investuoti visi pilnamečiai asmenys, turintys tam pakankamai pinigų.

Visgi, nepamirškite apgalvoti įmanomų rizikų. Pavyzdžiui, kas nutiktų tuomet, jeigu prarastumėte investuotus pinigus? Ar išties turite stabilias pajamas ir patikimą darbovietę? Investuoti rekomenduojama tik tuos pinigus, kurie Jums nėra būtini pragyvenimui. Be to, svarbu turėti finansinę pagalvę, kuri pagelbėtų atsitikus nelaimei. Kitu atveju, atsiėmę investicijas anksčiau arba netinkamu metu, galite prarasti nemažai pinigų.

Pirminė ir Antrinė Vertybinių Popierių Apyvarta

Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta akcijų platinimas ir kaip galima jų įsigyti?

Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas akcijas platinti viešai, t. y. visiems jų pageidaujantiems asmenims, bendrovė per biržą (jei biržoje prekiaujama jos akcijomis) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę paskelbia informaciją apie akcijų platinimą. Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia jų įsigyti, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai, įsigyjamas akcijų kiekis. Pasibaigus platinimo terminui ar akcijas išplatinus pirma laiko, akcinė bendrovė Įmonių registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidėjimą. Įstatinio kapitalo įregistravimo data laikoma akcijų atsiradimo data, ji yra ir pirminės akcijų apyvartos pabaiga.

Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų kiekį bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą - akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas priežiūros institucijos. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį. Jame turi būti nurodomi su akcijų išleidimu ir bendrovės veikla susiję rizikos veiksniai ir kita informacija.

Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis jų pirkimas ar pardavimas vyksta antrinėje vertybinių popierių rinkoje. Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti reguliuojamojoje rinkoje, t. y. išleistos akcijos gali būti įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, arba sandoriai gali būti sudaromi nereguliuojamojoje rinkoje, t. y. už šios biržos ribų.

Asmuo, nusprendęs pirkti ar parduoti biržinių bendrovių vertybinių popierių, tai gali atlikti tik per biržos narį - finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis pirkti ar parduoti vertybinių popierių, teikia atitinkamą pavedimą finansų makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą biržos prekybos sistemą. Pavedime nurodomas norimas pirkti ar parduoti vertybinių popierių kiekis ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama juos parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią vertybinių popierių perkantis asmuo sutinka sumokėti.

Vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti į viešąją apyvartą, bet nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, vadinami nebiržiniais vertybiniais popieriais. Prekyba jais biržos centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai biržoje arba nebiržiniai sandoriai. Nebiržinių sandorių objektas gali būti vertybiniai popieriai, kurie pirminėje rinkoje buvo platinami tiek viešai, tiek neviešai.

Prekiauti vertybiniais popieriais biržoje galima tik per tarpininkus, turinčius leidimą prekiauti biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas tvarkyti irgi gali tik tarpininkai, todėl labai svarbu žinoti, kur kreiptis dėl tarpininkavimo, kurią finansų maklerio įmonę ar komercinį banką pasirinkti. Tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas, privalo turėti priežiūros institucijos išduotą licenciją verstis tokia veikla.

tags: #akciju #nuosavybes #pajamingumas