Visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - bendrovė) akcijų ar akcijų dalies įgijimas arba perleidimas yra reikšmingas žingsnis verslui gyvuojant, todėl bet kokie su tuo susiję pokyčiai yra itin svarbūs konkrečios bendrovės akcininkams.
Tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) yra būtinas siekiant užtikrinti bendrovės skaidrumą ir patikimumą. Praktikoje kyla ginčų dėl akcijų nuosavybės nustatymo ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo, kuriuos nulemia aplaidžiai ar nenuosekliai tvarkoma bendrovės vertybinių popierių apskaita.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės teisės perėjimo aspektus, atkreipiant dėmesį į tai, kaip tinkamai tvarkyti vertybinių popierių apskaitą ir kokie veiksniai lemia akcijų nuosavybės įgijimo momentą.
Vertybinių popierių apskaitos svarba ir reikalavimai
Visų pirma, Civilinis kodeksas (CK) ir Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) įtvirtina, jog UAB nematerialiosios akcijos turi būti fiksuojamos įrašais akcininkų vertybinių popierių sąskaitose. Jose turi būti pateikiama informacija apie visus bendrovėje vykstančius veiksmus, susijusius su akcijų nuosavybe, t. y. akcijų perleidimu, įkeitimu, įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir kt.
ABĮ numato, jog akcininkų vertybinių popierių sąskaitų apskaitą tvarko akcijas išleidusi bendrovė. Už vertybinių popierių sąskaitų apskaitos tvarkymą atsako bendrovės vadovas, išskyrus atvejus, kai ši apskaita perduota profesionaliems sąskaitų tvarkytojams.
Taigi, bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai gali pasirinkti, ar apskaitą tvarkyti patiems savarankiškai, ar perduoti asmeniui, kuriam teisės aktai suteikia teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas. Tuo atveju, kai bendrovės apskaitos tvarkymas yra perduodamas, sąskaitų tvarkytojas perima visą apskaitos tvarkymo procesą.
Akcijų nuosavybės įgijimo momentas
Antra, tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas turi lemiamą reikšmę nustatant akcijų nuosavybės įgijimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad nematerialiųjų akcijų nuosavybės teisė pereina tik tada, kai akcijų įgijėjo vardu atidaroma vertybinių popierių sąskaita ir fiksuojami įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose.
Atkreipiamas dėmesys, jog informacijos apie akcininkus pateikimas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) taip pat nenulemia akcijų įgijimo momento. Ši posistemė nėra prilyginama vertybinių popierių apskaitos tvarkymui, o tik atlieka tam tikrą išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją.
Kitaip sakant, kai kyla klausimų dėl nuosavybės teisių į nematerialiąsias akcijas, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties ar kitokį sandorį įrodančio dokumento originalo nepateikimas byloje nėra visa lemianti aplinkybė.
Aptariamas LAT sprendimas svarbus ir tuo, kad ankstesnė teismo praktika dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas atsiradimo turi išimčių. Ji suteikia tam tikros ramybės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalą praradusiems akcininkams, kurie gali kitais faktais pagrįsti buvimą akcininkais - tam pakanka turėti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos bei šalutinių įrodymų, pagrindžiančių naudojimąsi akcininko teisėmis.
Akcijų formos ir jų perleidimas
Atkreiptinas dėmesys, kad perleidžiamos bendrovės akcijos gali būti skirtingos formos - materialiosios (vietoj materialiųjų akcijų gali būti išduodami akcijų sertifikatai, pažymintys neribotą materialiųjų akcijų skaičių) ir nematerialiosios. Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Visų akcinių bendrovių akcijos yra nematerialiosios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti dviejų formų - tiek materialiosios, tiek nematerialiosios (CK 40 str. 9 d.).
Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse šalys kartais savarankiškai apibrėžia akcijų perleidimo momentą. Pavyzdžiui, (i) nuo sutarties pasirašymo, (ii) nuo pirkėjo piniginių lėšų pervedimo atlikimo ir pan., tačiau Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) numato, kad nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o materialiosios akcijos yra perleidžiamos padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą.
Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam perleidžiama akcija ar akcijų sertifikatas, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis asmuo ir akciją ar akcijų sertifikatą įgyjantis asmuo (ABĮ 46 str. 1 d.
Pasak M. Saveljevo, tuo atveju, jei bendrovės akcijos yra materialiosios, tačiau norima bendrovės akcijų apskaitą perduoti FMĮ ir supaprastinti jos tvarkymą, t. y. išvengti įrašų akcijoje ar akcijų sertifikate, uždaroji akcinė bendrovė akcijų formą gali pakeisti išleisdama naują įstatų redakciją, kurioje nurodoma, kad bendrovės akcijos yra nematerialiosios.
Bendrovės įstatus turi pasirašyti pagal bendrovės įstatus ar įgaliojimą bendrovei atstovauti paskirtas asmuo.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo būdai
Pabrėžtina, kad nėra vieno teisingo būdo sandorių įforminimo perleidžiant akcijas klausimu. Nematerialiųjų akcijų sandorio šalys gali savarankiškai pasirinkti, ar sandorį tvirtinti notariškai, ar naudotis FMĮ paslaugomis.
Tačiau, jei sandoris tik pasirašomas, bet tinkamai neįforminamas pagal įstatymą, tai sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str.
- Notarinė forma: Jei sandoris yra notarinės formos, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas (valstybine lietuvių kalba) yra iš anksto derinamas pas notarą. Taip pat pabrėžtina, kad notaras prašo pateikti tam tikrus bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, bei pirkėjo ir pardavėjo dokumentus, kurių sąrašas nėra baigtinis. Asmenys, kurie atstovauja pirkėjui ir pardavėjui (jei pirkėjas ir pardavėjas yra juridiniai asmenys), arba pats pirkėjas ir pardavėjas notariškai tvirtinant sandorį turi dalyvauti ir atvykti pas notarą. Jei pirkėjas ir pardavėjas ar jų atstovai to padaryti negali, tokiu atveju jie privalo išduoti notarinės formos įgaliojimą kitam asmeniui pasirašyti sandorį dalyvaujant notarui. Jei įgaliojimas išduotas užsienyje, dažnu atveju reikalinga apostilė ar legalizavimas. Notaras užtikrina laisvą sandorį sudarančių šalių valią, o tai užtikrina sandorio sudarymo skaidrumą ir atitiktį LR teisės aktams.
- Finansų maklerio įmonės (FMĮ) paslaugos: FMĮ yra Lietuvos banko (toliau - LB) licencijuotas rinkos dalyvis, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas. Vadovaudamosi LB pateiktais duomenimis LR veikia 11 FMĮ, tačiau faktiškai vertybinių popierių apskaita užsiima tik dalis jų. FMĮ taip pat reikia pateikti tam tikrus dokumentus iš bendrovės akcijų pirkėjo ir pardavėjo. Pabrėžtina, kad notariškai tvirtinant sandorį visada yra būtinas fizinis pirkėjo, pardavėjo ar jų notariškai įgaliotų atstovų dalyvavimas, o FMĮ priima kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, naudojantis kvalifikuotais elektroniniais parašais ir sudarant sandorį per FMĮ, sandorį pasirašančiam asmeniui niekur nereikia vykti. Sandoriai, naudojantis FMĮ paslaugomis, gali būti sudaryti ir dalyvaujant FMĮ atstovui, pasirašant sandorį ranka.
Sutarties formos reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau - LR) civiliniu kodeksu (CK) (1.74 str. 1 d. kai parduodama 25 proc. Tame pačiame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kai notarinė forma nereikalinga.
Finansinių priemonių asmenines sąskaitas LR gali tvarkyti finansų maklerio įmonė (FMĮ). FMĮ yra Lietuvos banko (toliau - LB) licencijuotas rinkos dalyvis, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas.
Vadovaudamosi LB pateiktais duomenimis LR veikia 11 FMĮ, tačiau faktiškai vertybinių popierių apskaita užsiima tik dalis jų.
Vertybinių popierių apskaitos perdavimas profesionalams
Visų pirma, nematerialiųjų akcijų apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems tvarkytojams padeda užtikrinti laiku atliekamą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertybinių popierių apskaitos tvarkymą. Kartu sąskaitų tvarkytojas prisiima pareigą tikrinti bendrovės būsimus sandorius, kad šie atitiktų jau įregistruotus susitarimus ir (ar) apribojimus.
Tai padeda išvengti potencialių ginčų ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo ateityje. Esminis vertybinių popierių apskaitos perdavimo profesionaliems tvarkytojams trūkumas - papildomos išlaidos bendrovei ir (ar) jos akcininkams.
CK įtvirtina, jog UAB akcijų pirkimo-padavimo sutartys turi būti sudaromos notarine forma, kai parduodama 25 % ar daugiau bendrovės akcijų arba jų kaina didesnė nei 14 500 Eur. Tokiu atveju sutarties šalims pakanka akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pateikti sąskaitų tvarkytojui, kuris sandorį įregistruoja ir atlieka atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose.
Kartu sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkciją ir tikrina asmenų tapatybės duomenų tikrumą bei sandorio sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Sąskaitų tvarkytojas, įregistravęs sandorį, pateikia bendrovei ir (ar) jos akcininkams išrašus ir naują akcininkų sąrašą.
Be to, sandorių tvirtinimas per sąskaitų tvarkytoją tam tikrais atvejais gali kainuoti mažiau nei sudarant sandorį notarine forma. Tvirtinant sandorį per notarą taikomas procentinis įkainis. Pagal galiojantį reguliavimą, vertybinių popierių perleidimo sandoriams taikomas 0,26 proc. mokestis nuo vertybinių popierių perleidimo kainos, bet ne mažiau kaip 24 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur.
Tvirtinant sandorį per profesionalius sąskaitų tvarkytojus sandorių registravimo mokestis dažniausiai yra fiksuotas.
Bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems sąskaitų tvarkytojams turi privalumų, tačiau reikalauja ir papildomų išlaidų. Siekiant tinkamai pasirinkti apskaitos tvarkymo būdą svarbu įvertinti, ar bendrovės akcininkų struktūra yra sudėtinga, ar vyksta daug akcijų perleidimo sandorių ir kitų akcijų nuosavybės pokyčių. Jeigu šie veiksmai bendrovėje atliekami dažnai, profesionalūs sąskaitų tvarkytojai gali ženkliai palengvinti bendrovės veiklą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis
Gruodžio viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė nutartį visiems nematerialiųjų akcijų turintiems asmenims svarbioje byloje. Joje buvo sprendžiama, ar tai, kad asmuo neturi akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, gali tapti pagrindu pripažinti, jog toks akcininkas nėra įgijęs akcijų nuosavybės teisės.
Minėtas ginčas kilo dviem įmonėms nepripažinus, kad į teismą kreipęsis ieškovas yra jų akcininkas. Tokį elgesį atsakovėmis tapusių įmonių vadovai aiškino tuo, kad jie neturėjo duomenų, jog ieškovas sumokėjo už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais.
Taip pat ieškovas nepateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, kuris įrodytų akcijų įsigijimo ar sumokėjimo už jas faktą. Ieškovas teigė, kad sutarties originalą jis turėjo, tačiau prarado.
Anksčiau LAT suformavo praktiką, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas įgyjama tik tada, kai sudaroma rašytinė sutartis ir akcijų perleidimas fiksuojamas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdęs šias sąlygas ir turėdamas tai įrodančią sutartį akcininkas gali būti laikomas turinčiu nuosavybės teises į akcijas.
Visgi pastarojoje situacijoje LAT aiškiai pasisakė, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas įgyjama ne nuo sandorio dėl akcijų pirkimo-pardavimo sudarymo momento, bet nuo akcijų perdavimo įgijėjui - tai yra vertybinių popierių sąskaitos atidarymo.
Taip pat tai siunčia kelias itin svarbias žinias investuotojams ir akcijų pardavėjams. Visų pirma, akcininku tapęs ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaręs asmuo privalo reikalauti išduoti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Gavęs šį dokumentą jis galės įrodyti, kad yra akcijų savininkas.
Minėtas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos svarbus ir tuo, kad jis įrodo, jog investuotojas atliko sutartas prievoles, suteikiančias akcijų nuosavybės teises, pavyzdžiui, sumokėjo akcijų kainą.
Kita vertus, akcijų pardavėjai turi įsisąmoninti, kad kol investuotojas nėra įvykdęs prievolių dėl akcijų perleidimo, jam neturėtų būti išduodamas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos ir taip perleidžiama nuosavybė. Jei investuotojas per anksti gautų išrašą, jis gali bandyti laikytis pozicijos, kad prievoles įvykdė, nors iš tiesų taip nėra.
Galiausiai, investuotojui rekomenduotina prieš perkant akcijas reikalauti iš akcijų pardavėjo pateikti peržiūrai vertybinių popierių sąskaitą. Turėdamas sąskaitos duomenis jis turėtų matyti, kas iš tiesų yra akcijų savininkas.
Išvados
Apibendrinant, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir nuosavybės teisės perėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus vertybinių popierių apskaitos tvarkymo ir tinkamo sandorio įforminimo. Svarbu atsižvelgti į akcijų formą, pasirinkti tinkamą apskaitos tvarkymo būdą ir užtikrinti, kad visi veiksmai atitiktų galiojančius teisės aktus. Laiku atlikti ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis vertybinių popierių apskaitos tvarkymas padeda išvengti potencialių ginčų ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo ateityje.
tags: #akciju #pirkimo #pardavimo #sutartis #nuosavybes #teises