AB "Linas" investicinis turtas: ataskaitų analizė

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, norint sėkmingai konkuruoti ar bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti kitų įmonių rezultatus ir potencialą, o taip pat geriau suvokti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas. Remiantis finansinių ataskaitų analizės duomenimis, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Šio darbo objektas - įmonės AB ,,Linas‘‘ finansinių rodiklių analizavimas ir įvertinimas.

Finansinės ataskaitos labai svarbios vertinant įmonės finansinę būklę, nustatant veiklos dėsningumus, tendencijas ir perspektyvas.

Šiame darbe teoriškai nagrinėsiu tik balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą.

Balansas

Balansas yra svarbiausias finansinės atskaitomybės dokumentas, kuriame nurodomas įmonės turtas, jos skoliniai įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas. Įmonės turtas balanse nurodomas pagal jo įsigijimo kainą.

Turint žemą ilgalaikio turto atnaujinimo lygį, kai yra aukštas infliacijos lygis, balanso duomenys neatspindi realios situacijos, įmonės veiklos rezultatai iškreipiami ir todėl neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės.

Balansas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje parodomas įmonės turto dydis bei jo sudėtis, t.y. iš jos matome, kokį turtą įmonė turėjo balanso sudarymo dieną. Kitoje dalyje pateikiami turto finansavimo šaltiniai - nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Turtas - tai įmonės veikloje naudojamų ekonominių išteklių vertė. Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo trukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį.

Vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir jį išreikšti procentais. Atliekant šią analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų suma.

Balanso struktūra

Vertikali balanso analizė parodo turto ir jo finansavimo šaltinių struktūrą įmonėje. Horizontalioji balanso analizė atliekama lyginant finansinių ir praėjusių metų balanso duomenis, apskaičiuojant absoliučius jų pasikeitimo dydžius.

Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus.

Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita skirta įmonės veiklos rezultatams, pasiektiems per tam tikrą laikotarpį, parodyti. Joje pajamos lyginamos su sąnaudomis, reikalingomis toms pajamoms gauti.

Lietuvoje pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma siekiant atskirai parodyti kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas.

• Įprastinė veikla - tai tokia veikla, kuriai ir buvo sukurta įmonė. Be to, įmonė gali gauti pajamų iš kitos veiklos (ilgalaikio turto nuomos, jo pardavimo, komisinių ir pan.).
• Neįprastinė veikla - ši veikla pasitaiko retai ir nėra priklausoma nuo verslininkų valios.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą gaunamas pakoregavus veiklos pelną pridedant pagautę arba atimant netekimus.

Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno (nuostolio) lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai apskaičiuojama kiekvieną pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos.

Ši analizė suteikia duomenų apie gryno pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, galima nuspręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas. Šios analizės trūkumas: palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį, todėl analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių dinamiką, reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti pasiektą lygį.

AB "Linas": įmonės apžvalga

AB "Linas" įkurta 1957 m. S. Kerbedžio g. 23, Panevėžyje. Akcinė bendrovė „Linas“ buvo įregistruota 1993 metų kovo 8 dieną. Pirmaisiais veiklos metais buvo išausta 481 tūkst. metrų pakavimo medžiagos ir balintos drobės. 1962 metais buvo galutinai baigta kombinato statyba. Kombinato gamybiniai pajėgumai 10 mln. metrų audinių per metus.

AB „Linas“ savo veiklą pradėjo 1957 metais kaip Panevėžio linų kombinatas. 1975 metais buvo įkurtas Panevėžio linų gamybinis susivienijimas, prijungiant prie Panevėžio linų kombinato Biržų ir Plungės linų audinių fabrikus. 1990 metais susivienijimas vėl susiskaidė į atskiras įmones. Įmonė tapo Panevėžio valstybine įmone „Linas“.

1993 metais įmonė perorganizuota į akcinę bendrovę „Linas“, o 1996 metais perregistruota į BĮ, kurioje investuotas užsienio kilmės kapitalas. 2004 metais AB „„Linas“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Lino linija”, kuri 2004 metais buvo pervardinta į UAB „Lino investicinis fondas”, o 2005 metais - į UAB „Nordic investicija“.

AB „Linas“ yra didžiausia lininių tekstilės gaminių gamintoja ir eksportuotoja Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

„Linas“ yra viena didžiausių lininės medžiagos ir lininių drabužių gamintoja Lietuvoje. Lino pluoštų paruošimas ir verpimas, medvilninių bei lininių audinių audimas, tekstilės dirbinių didmeninė ir mažmeninė prekyba yra pagrindinė bendrovės veikla.

Lemiamą įtaką lininių tekstilės gaminių gamybos ir pardavimo rezultatams turėjo Azijos gamintojų konkurencija, lininių gaminių kainos ir paklausos rinkoje sumažėjimas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei didėjančios gamybos sąnaudos.

2006 metais prekyba lininiais gaminiais bei visa linų pramonė ir toliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, buvo įtakojama pigių gaminių iš Kinijos ir Rusijos pasiūlos didėjimo. Europos pramonė kūrė pasaulio lino įvaizdį ir vertę, bet Kinijos vystimasis šioje srityje daro lininių produktų pasiūlą vis labiau banalią.

Bendrovė, siekdama išsilaikyti rinkoje, stabilizina esamą padėtį bei padidina konkurentabilumą ir toliau siekia gaminamus produktus pritaikyti individualiems užsakovo reikalavimams, siekia sutrumpinti reagavimo į rinkos poreikius trukmę, pakeisti logistikos ir platinimo sistemą, išnaudoti eksporto galimybių pranašumus, siūlydama pirkėjams mažas tiekimo siuntas ir greitesnį pristatymą.

Eksporto apimtys 2006 metų I-ąjį pusmetį sudarė 26,9 milijonus litų arba 91,5 % visos realizuotos produkcijos. 2006-06-30 vidutinis sąrašinis įmonių grupės darbuotojų skaičius buvo 1551 dirbančiųjų.

Pagrindinės žaliavos - klojėtas ilgas bruktas linų pluoštas ir medvilniniai verpalai.

AB „Linas“ grupė įmonių per 2005 metus pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų už 73,4 milijonus litų. Lyginant su 2004 metais pardavimų pajamos sumažėjo 1,1%. Pagrindinės įmonių grupės pajamos gautos iš tekstilės gaminių gamybos veiklos, todėl lemiamą įtaką rezultatams turėjo bendros tendencijos pasaulio ir Europos linų pramonėje.

Dėl to 2005 labai ženkliai padidėjo Kinijos ir kitų Azijos šalių tekstilės gaminių pasiūla ir importas. Lininių siūlų importas iš Kinijos į Europos Sąjungą 2005 m., lyginant su 2004 m., net ir įvedus šiai gaminių kategorijai kvotas, padidėjo 182,3 proc., o vieneto kaina krito 5 proc. Lininių audinių 2005 metais Europos Sąjunga iš Kinijos importavo net 511 proc. daugiau negu 2004 metais, o vieneto kaina krito 17 proc. Šis ženklus konkurencijos padidėjimas įtakojo 2005 metų prastesnius rezultatus, lyginant su 2004 metais.

2004-2006 m. horizontalioji balanso analizė

Kiekvienos įmonės finansinę būklę neišvengiamai veikia įvairūs veiksniai.

Iš analizės matyti, kad savininkų nuosavybė 2004-2005 m. laikotarpiu sumažėjo 6,48%. Bendroje lėšų šaltinių apimtyje kapitalas ir rezervai nuo 2004 m. iki 2005 m. sumažėjo 2,71%, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo 12,42%, taigi įsipareigojimai mažėja sparčiau nei kapitalas ir rezervai. Labiausiai kapitalas sumažėjo 2006 m.

Kapitalo ir įsipareigojimų dinamika

Kapitalas ir rezervai 2004-2005 sumažėjo, o įsipareigojimai taip pat sumažėjo. Nagrinėjant 2005-2006 metus matyti, kad nuosavas kapitalas vėl sumažėjo, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo. Iš to matyti, kad AB ,,Linas‘‘ stabiliau kontroliuoja savo įsipareigojimus, o kapitalas ir rezervai šioje bendrovėje mažėja lėčiau.

Nagrinėjant AB ,,Linas‘‘ įsipareigojimų dinamiką, matyti, kad ilgalaikiai įsipareigojimai 2005 m. buvo didžiausi, jie išaugo 72,43%, o 2006 m. ženkliai sumažėjo, net iki 98,38%. Trumpalaikiai įsipareigojimai ženkliai sumažėjo 2005 metais, tai yra 51,50%, o 2006 m. AB ,,Linas‘‘ 2005 m. palyginti su 2004 m. ilgalaikio turto sumažėjo 21,34%, o trumpalaikio turto padidėjo 7,31%.

Ilgalaikis turtas žymia dalimi sumažėjo dėl sumažėjusio ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto dydžio bei po vienerių metų gautinų sumų, atitinkamai 26,60%, 29,15% ir 32,95 per laikotarpį. Ilgalaikis įmonės finansinis turtas įmonėje padidėjo net 40,69%.

Ilgalaikio materialaus turto sumažėjimui įtakos turėjo pastatų, transporto priemonių ir kito materialaus turto sumažėjimas, atitinkamai 8,84%, 1,66% ir 72,36%. Trumpalaikio turto padidėjimą daugiausiai lėmė išankstinių apmokėjimų padidėjimais tai yra 122,13%, taip pat per vienerius metus gautinų sumų padidėjimas.

Lyginant su 2004 metais, 2005 metų šių sumų vertė padidėjo 7,31% kas sudarė 717183 litus. Iš čia padidėjo pirkėjų įsiskolinimas 3,37% tai yra 284673 Lt, taip pat kitos gautinos sumos - 31,50%, arba 432510 Lt. Atsargos 2005 metais sumažėjo 8,57%. Absoliutus pokytis - 1398235 Lt.

AB „Linas“ 2006 m. palyginti su 2005 m. ilgalaikio turto sumažėjo 13,81%, taip pat trumpalaikis turtas sumažėjo 24,23%. Sumažėjusiam ilgalaikiam turtui neigiamos įtakos turėjo ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto sumažėjimas, tai yra 16,44% ir 12,63%.

Trumaplaikio turto sumažėjimui daugiausiai darė įtakos per vienerius metus gautinų sumų sumažėjimas, tai yra 90,12%, iš čia žymiai sumažėjo pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atitinkamai 95,01% ir 66,46%. Atsargų sumažėjimui (22,40%) darė įtaką žaliavų ir komplektavimo gaminių sumažėjimas (20,91%), nebaigtos gamybos (31,36%) ir pagamintos produkcijos (10,84%).

Trumpalaikio turto dinamika

AB ,,Linas‘‘ trumpalaikio turto daugiausia turėjo 2005 metais, tai yra daugiau nei. Ilgalaikis turtas daugiausiai sumažėjo 2006 metais, ir taip pat trumapaikio turto šiais metais buvo mažiausiai.

Atsargų ir išankstinių apmokėjimų AB „Linas“ turėjo 2006 metais, tai yra mažiau negu 2005 metais. Per vienerius metus gautinų sumų įmonė daugiausiai turėjo 2005 metais net daugiau negu 2004 metais. Pinigų ir pinigų ekvibalentų įmonė daugiausia patyrė 2006 metais - daugiau nei 2005 metais.

Atlikus šią analizę buvo nustatyta balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. Iš analizės matyti, kad 2004, 2005 ir 2006 metais didžiausią įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, atitinkamai 51,92%, 59,57% ir 52,41%. Trumapalaikį turtą palyginus 2005 su 2004 m. padidėjo 7,67%, o palyginus 2006 su 2005 metais sumažėjo 7,16%.

Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos, tai yra 2004 m. - 54,13%, 2005 m. - 47,63% ir 2006 m - 56,01%. Trumpalaikio turto struktūroje nebaigtos gamybos 2005 metais padidėjo 0,3%, o 2006 metais taip pat padidėjo 1,45%. Pagaminta produkcija 2005 m. sumažėjo 4,73%, tačiau 2006 metais ji padidėjo 6,26%.

Per vienerius metus gautinų sumų lyginamieji svoriai 2004-2005 m. liko tie patys, jie sudarė 31,79% trumpalaikio turto, tačiau 2006 metais ženkliai sumažėjo ir tik tesudarė 4,88% viso trumpalaikio turto, tai yra 26,91% mažiau nei praeitais metais.

Grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje lyginamasis svoris trumpalaikio turto sumoje 2004 m. sudarė 8,90%, 2005 m. - 2,80%, tai yra 6,10% mažiau nei praėjusiais metais, o 2006 metais - 5,42%. Trumpalaikio turto struktūros analizė rodo gamybos ir pardavimų proceso sulėtėjimą, atsiskaitymų problemas, grynųjų pinigų sumažėjimą.

Ilgalaikis turtas, nors ir sudarė mažesnę įmonės turto dalį, 2005 m., palyginti su 2004 m. buvo mažesnis 7,65%, o 2006 m. palyginus su 2005 m. padidėjo 7,16%.

Įmonės ilgalaikis nematerialus turtas sudaro mažiausią dalį viso ilgalaikio turo, tai yra 2004 m. - 1,10%, 2005 m. - 1,03% ir 2006 m. - 1,00%. Praktiškai ilgalaikis nematerialus turtas per šiuos metus labai nežymiai pakito. Įmonės ilgalaikį turtą daugiausia sudaro ilgalaikis materialus turtas, atitinkamai 2004 m. - 87,76%, 2005 m. - 79,05%, 2006 m. - 80,13%. Jo sudėtyje dominuoja pastatai ir mašinos bei įrengimai.

Per nagrinėjamą laikotarpį jų lyginamasis svoris turėjo tendenciją keistis. Pastatai 2004 m. sudarė 42,31%, 2005 m. - 49,03%, 2006 m. - 53,42% viso ilgalaikio materialaus turto. Mašinos ir įrengimai 2005 m. palyginti su 2004 m padidėjo 7,31%, o 2006 m. palyginti su 2005 m. sumažėjo 4,11%. Kitas materialus turtas turėjo tendenciją mažėti tai yra per 2004-2006 metus sumažėjo 3,18%.

Finansinis turtas ilgalaikio turto sumoje sudarė 2004 m. - 11,14%, 2005 m. - 19,93%, 2006 m. - 18,87%. Iš čia matyti kad įmonė stengėsi kuo daugiau investuoti lėšas į kitas įmones.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai 2004 m. sudarė 61,24%, 2005 m. - 63,70%, 2006 m. - 79,08%. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2005 m. palyginti su 2004 m. sumažėjo 2,46%, 2006 m. taip pat sumažėjo palyginti su 2005 m. - 15,38%.

Kapitalo ir rezervų didžiausią lyginamąjį svorį sudaro kapitalas.

tags: #akcine #bendrove #linas #investicinis #turtas