Siekiant užtikrinti geresnę garso kokybę patalpoje, reikia pasiekti tam tikras akustines sąlygas.
Akustiniai reikalavimai labai priklauso nuo patalpos paskirties (garso įrašų studija, repeticijų studija, namų klausymo studija, namų kino studija ir pan.), taip pat nuo patalpos dimensijų ir geometrijos.
Skirtingos paskirties patalpoms akustinius reikalavimus aprašo skirtingi standartai, kuriais ir reiktų vadovautis.
Priklausomai nuo triukšmo stiprumo, garso dažnių, poveikio trukmės gali išsivystyti įvairūs žmogaus sveikatos sutrikimai.
Visiškai įprastas, ausies nedirginantis, tačiau nuolatinis aplinkos triukšmas ne tik skatina nepasitenkinimą ar agresiją, bet gali sukelti ir daug rimtesnių ligų.
Sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad triukšmas yra vienas iš kenksmingų aplinkos faktorių ir vienas didesnių lėtinių stresorių.
Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą.
Labiausiai pažeidžiama nervų sistema - atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai.
Beje, nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje išsivysto pripratimas ir net priklausomybė nuo triukšmo.
Žmogus komfortiškai jaučiasi tik tada, jei girdi triukšmą, tačiau ilgainiui komfortą keičia minėti sveikatos sutrikimai.
Yra ir profesinės ligos, susijusios su triukšmu.
Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja.
Gyvenamojoje ir darbo aplinkoje priimtini triukšmo lygiai nustatyti Lietuvos higienos normoje neturi viršyti 80 dB.
Pagal tą pačią normą leidžiamas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. turi būti iki 50 dB, nuo 18 iki 22 val. - iki 45 dB, nuo 22 iki 6 val. - 40 dB.
Įvairių triukšmo šaltinių pastatuose visiškai pašalinti neįmanoma, todėl tenka sumažinti sveikatai žalingą triukšmą, priimant atitinkamus konstrukcinius sprendimus ir naudojant akustines medžiagas.
Gerų akustinių sprendimų pastatuose poreikis greitai didėja, nes planuojamas vis didesnis teritorijų užstatymo tankis ir pastatai statomi arčiau transporto srautų.
Akustinio komforto poreikis praaugo akustinio STR reikalavimus.
Tačiau vartotojai, anot Viktoro Meko, įmonės „Akustika plius“ akustiko, dar nelabai suvokia, kas tai yra - painioja su pastato energinio naudingumo klase arba neskiria patalpų akustikos nuo garso izoliacijos.
O statybų specialistams, kurie turėtų padėti užtikrinti garso izoliavimą, trūksta specialiųjų žinių.
Garso izoliacija mineraline vata
Mineralinė vata pati savaime garso neizoliuoja, bet puikiai tinka patalpos aidėjimo trukmei mažinti.
Turbūt painiojate garso izoliaciją su garso sugertimi (aidėjimo mažinimu).
Pagal klausimą sunku suprasti, ar jūs darote akustiką ar garso izoliaciją.
Bet pabandysime pakomentuoti abiem atvejais: Garso izoliacija - tuomet priekį vatos privalo atsirasti kažkokia plokštė (masė), nes vata pati iš savęs nėra labai geras garso izoliatorius (atskirai pastačius 300mm vatos ~ 1 sluoksnis gipsokartono), bet vata yra labai geras pagalbininkas kai atsiduria tarp masės ir masės.
Jei bus plokštė, tuomet bus ir karkasas - prie kurio tvirtinsis vata (įsistatys, prisišaudys smeigėmis ar užsitvirtins viela).
Bet kuriuo atveju, vatą galite klijuoti, tik ne cementiniais klijais ar panašiu kietu sluoksniu.
Jei vatą naudosite tarp konstrukcijų, jos negali būti per daug, nes perspausta prastina rezultatą.
Akustika - jei 30cm vatos naudojate kuo efektyviau sugerti garsą, tuomet klausimas kaip žadate tą vatą uždengi iš vidaus (didelės perforacijos plokštės, lamelės audinys ar kt.).
Vatą galima klijuoti tarpusavyje, bet tai neturėtų būti ištisinis ir orui nelaidus sluoksnis - taškais ok.
Bet be karkaso ji pati iš savęs nestovės, todėl prie sienų galima tvirtinti su plona viela ar storu valu, zigzagais suformuojant atramą.
Kas geriau ar klijuoti ar dėti į profilius vatą, kad geriau garsą sugertu negaliu pasakyti, tačiau vienu ar kitu atveju lemia ne tai, kaip ta vata pritvirtinta, o vertėtų atkreipti dėmesį koks yra tos vatos tankis.
Kuo didesnis vatos tankis tuo geriau sugers garsą.
Jis gali būti kaip pvz. 35 kg/m3 pas mus yra vata, kuri turi tankį 60 kg/m3 ir ši vata sugeria 0,95 NRC, man atrodo į tai jums reiktų atkreipti dėmesį.
Įspūdis, jog kiek perlenkta (geriau naudoti mažiau vatos + membraninės konstrukcijos), bet jei tai žemų dažnių gaudyklės tai ok.
Kitaip sakant, prikrovus daug vatos ant sienų ir lubų, nebūtinai pagerinsite akustines sąlygas, bet galima ir pabloginti.
Garso įrašų studijoms paprastai vien mineralinės vatos sprendimai netinka, nes ji labai prastai sugeria žemo dažnio garsą.
Rekomenduočiau kreiptis į akustikos specialistus, kad pakonsultuotų.
Tokiu būdų racionaliau investuosite savo lėšas į akustikos gerinimo sprendimus.
Akustinės plokštės naudojamos garso sugerties gerinimui
Akustikos matavimai ir norminiai reikalavimai
Akustinio komforto arba garso izoliacijos matavimas - tai pastato atskiriančių konstrukcijų (sienų, lubų, grindų, fasado) gebėjimo slopinti garso perdavimą iš vienos patalpos į kitą nustatymas.
Atliekant matavimus, į vieną patalpą “pučiamas” kontroliuojamo spektrinio garsinio signalo lygis, o kitoje - matuojamas perduoto garso lygių skirtumas.
Taip gaunamas garso izoliacijos rodiklis (Rw) LST EN ISO 16283-1 ir fasado Dls LST EN ISO 16283-3, išreiškiamas decibelais (dB).
Panašiu principu, naudojant specialų atsitiktinių smūgių (tapping) aparatą, vertinamas smūginio triukšmo izoliacijos rodiklis (Ln,w) LST EN ISP 16283-2 per perdangos konstrukcijas.
Pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ gyvenamosios paskirties pastatuose privalomi šie minimalaus garso izoliacijos rodikliai:
| Patalpų pora | Rw ≥ (dB) | Ln,w ≤ (dB) |
|---|---|---|
| Butas ↔ butas | 53 | 53 |
| Butas ↔ koridorius | 50 | - |
| Butas ↔ lauko erdvė | 38 | - |
Matavimai yra privalomi daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose: 1)gyvenamosiose patalpose (butuose, kambariuose); 2)viešosiose erdvėse (mokymo įstaigose, gydymo įstaigose, biuruose); 3)komercinėse patalpose (restoranuose, parduotuvėse).
Matavimo eiga:
- Paruošimas: Patalpos turi būti uždarytos ne trumpiau kaip 1 val. prieš pradedant matavimus, kad išsilygintų garso lygiai. Visi baigiamieji apdailos darbai turi būti atlikti (durys, langai, lubos, grindys).
- Matavimas ore sklindančio garso perdavimui (ISO 16283-1): Garso šaltinis (plius garsiakalbis) statomas šaltinio patalpoje. Matuojamas trisdešimties-penkiasdešimties oktavinių juostų spektrų garso slėgio lygis šaltinio ir girdimosios patalpos taškuose. Apskaičiuojamas faktinis Rw rodiklis, palyginant lygio skirtumus ir koreguojant pagal standartizuotą kreivę
- Matavimas smūginio triukšmo perdavimui (ISO 16283-2): Girdimojoje patalpoje matuojamas garso slėgio lygis po kiekvieno smūgio serijos. Apskaičiuojama Ln,w vertė, atsižvelgiant į vidutinį smūgio triukšmo lygį ir patalpos garso sugertį. Naudojamas ISO tinklu reguliuojamas tapping machine ant šaltinio patalpos grindų.
Matavimus patartina planuoti iš karto po visų statybos ir apdailos darbų, bet prieš pastato priėmimą.
Tarp akustinio matavimo ir statinio eksploatacijos priėmimo neturėtų praeiti daugiau kaip 1 metai.
Jei rezultatai nebeatitinka normų, būtina koreguoti konstrukcijas arba įrengti papildomas akustines medžiagas dar prieš išduodant galutinį statybos leidimą.
Tokiu būdu akustinio komforto matavimas užtikrina, kad pastatas atitinka tiek teisės aktų, tiek gyventojų ar naudotojų poreikius.
Garso klasės
Kaip namo patalpos yra apsaugotos nuo triukšmo, galima spręsti pagal jo garso klasę.
Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė išreiškiama penkių garso klasių sistema - A, B, C, D ir E.
Šioms garso klasėms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės.
Garso klasė - tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška.
Pagal klases galima tinkamai pasirinkti apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus ir jas susieti su numatoma statinio paskirtimi.
- A garso klasė - ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė - tai reiškia, kad apie 90 proc. gyventojų akustinį komfortą įvardija kaip gerą arba labai gerą.
- Pagerinto akustinio komforto sąlygų klasės B atveju 75-85 proc. gyventojų komfortą laiko geru, o iki 10 proc. - nepatenkinamu.
- Priimtino akustinio komforto sąlygų C klasės atveju iki 50 proc. gyventojų komfortą laiku geru arba labai geru, o 30 proc. yra nepatenkinti.
- D garso klasė - nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė; čia tikėtina, kad nuo 30 proc. iki 45 proc. gyventojų akustines sąlygas įvertins kaip geras arba labai geras, o nuo 25 proc. iki 50 proc. gyventojų - kaip blogas.
- E garso klasė - ribinio akustinio komforto sąlygų klasė. Patikimų duomenų nėra.
tags: #akustikos #minimalus #reikalavimai #patalpoms