Buto nuoma - tai lankstus sprendimas, tinkantis tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam laikotarpiui. Miestuose, kur vyrauja plati pasiūla - nuo 1 kambario butų iki erdvių apartamentų - galima pasirinkti pagal poreikius: ar tai būtų gyvenimas sostinėje, laikino būsto paieškos studentams, ar ramesnis būstas šeimai regionuose.
Nuomojami butai visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje ir kitur. Platus nuomojamų naujų butų pasirinkimas: nuomojami kokybiški naujos statybos butai. Nauji butai nuomojami su baldais arba be baldų. Taip pat nuomojami senos statybos butai: nuomojami suremontuoti ir tvarkingi butai.
Buto nuomai paieška gali užtrukti nuo 1 iki 3 mėnesių. Nuomojami butai miesto centre, miegamuosiuose rajonuose, mikrorajonuose, užmiestyje. Nuomojami butai šeimoms, studentams, poroms, vienam asmeniui, įmonėms, ambasadoms. Nuomojami butai pagal kainą skirstomi į: ekonominis, pigus butas, vidutinės klasės butas, prabangus, prestižinis butas. Populiariausi nuomojami butai: 1 kambario butas, 2 kambarių butai, 3 kambarių butai.
Butų nuoma Vilniuje populiari tarp žmonių, ieškančių dinamiško sostinės gyvenimo su plačiomis darbo ir pramogų galimybėmis. O butų nuoma Kaune traukia tiek studentus, tiek šeimas, norinčias patogiai gyventi mieste, kuriame dera istorija ir modernūs kvartalai. Ne tik didmiesčiai, bet ir mažesni miestai siūlo patogias gyvenimo galimybes. Pavyzdžiui, butų nuoma Panevėžyje dažnai pasirenkama dėl patrauklesnių kainų ir ramesnės aplinkos. Pasirinkimas „butų nuoma Šiauliai“ taip pat suteikia galimybę rinktis tarp naujos statybos būstų ir senamiesčio butų, pritaikytų tiek studentams, tiek šeimoms.
Vilniaus nuomos rinka per pastaruosius penkerius metus patyrė vienus iš dramatiškiausių pokyčių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Remiantis NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė vieno-trijų kambarių buto nuomos kaina, kuri 2020 m. pradžioje siekė 450 eurų per mėnesį, 2024 m. gegužę pasiekė 725 eurus. Tai 61 proc. šuolis vos per pusę dešimtmečio. Šį kainų kilimą lėmė trys susipynę globalūs veiksniai: pandemijos sukelta migracija, Rusijos karas Ukrainoje ir centrinių bankų reakcija į rekordinę infliaciją.
Prieš penkerius metus Vilniaus nuomos rinka buvo stabilus mechanizmas, veikiantis nuspėjamais ciklais. Investicijos į butus nuomai generavo solidžią, bet ne išskirtinę grąžą. Jauni profesionalai, studentai ir šeimos iš regionų lėtai, bet stabiliai kėlėsi į sostinę, tačiau kainų augimas išliko saikingas, pelningumas siekė 5-7 proc., o nuomos rinkos prieinamumas vis dar buvo miesto konkurencinis pranašumas.
Pandemijos poveikis nuomos rinkai
Pandemijos pradžia šį stabilumą kuriam laikui sustabdė. 2020 m. pavasarį būsto rinka sustingo. Studentai liko regionuose, biurai išsikėlė į virtualią erdvę, o miesto centrinėse vietose liko daugiau laisvų butų nei bet kada anksčiau. Tačiau per mažiau nei metus viskas apsivertė. Nuomos kainos pradėjo kilti, bet pokytis vis dar buvo valdomas. 2021 m. viduryje vieno-trijų kambarių buto nuoma pasiekė 500 eurų per mėnesį.
Karo Ukrainoje įtaka
2022 m. vasario 24 d. buvo lūžis mūsų visų gyvenimuose, taip pat ir būsto rinkoje. Rusijos karas Ukrainoje tapo ne tik geopolitine, bet ir socialine-ekonomine krize, kurios poveikis buvo jaučiamas kiekviename sektoriuje. Per kelis mėnesius į miestą atvyko dešimtys tūkstančių pabėgėlių, būsto paklausa išaugo staiga ir beprecedente apimtimi. Nuomos skelbimai išnyko, nuomotojai pradėjo diktuoti sąlygas, o kainos augo savaime. Jei 2022 m. balandį buto vidutinė nuoma siekė 550 eurų, tai liepą ji šoktelėjo iki 650 eurų, o rugpjūtį - jau 700 eurų.
Tai buvo momentas, kai investuotojai pasidalijo į dvi stovyklas. Tie, kurie jau turėjo būsto nuomai portfelį, išlošė - jų pajamos iš nuomos kilo kartu su paklausa, užimtumas buvo garantuotas, o nuomininkai retai derėjosi dėl kainos. Tačiau tie, kurie svarstė įsigyti naują būstą investicijai, susidūrė su visai kita realybe - tapo akivaizdu, kad pirkimas nebus toks paprastas.
Šiandieninė situacija Vilniaus nuomos rinkoje
Šiandieninė Vilniaus rinka yra kitokia nei prieš penkerius metus. Klasikinė butų nuoma vis dar pelninga, bet jau nebe vienintelė pelningumo strategija. „Co-living“ modelis išaugo iš būsto trūkumo problemai spręsti - tokie projektai kaip „Youston“ per pastaruosius dvejus metus dirbo 98-100 proc. pajėgumu. Būsto nuoma studentams ir jaunoms šeimoms Vilniuje tampa vis didesniu iššūkiu, o tai kuria naujas galimybes investuotojams.
Vilnius jau eina tuo pačiu keliu kaip Varšuva, kur vieno kambario buto nuoma šiandien siekia 850-950 eurų per mėnesį. Lietuva tampa vis patrauklesne kryptimi tarptautiniams talentams. Tai lemia ne tik geopolitinės aplinkybės, bet ir valstybės institucijų pastangos pritraukti šalyje dirbti bei mokytis jaunus žmones iš viso pasaulio.
Tačiau atvykę į Vilnių jie susiduria su vis aštrėjančia problema - įkandamo būsto trūkumu. Besitęsianti nepakankama pasiūla jau ne vienus metus kelia ir nuomos kainas. Vilniaus būsto rinka pasiekė kritinį tašką. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mieste išsinuomoti buvo galima vieną iš vos 1800 butų, o vien užsieniečių čia gyveno 70 tūkst., ką jau kalbėti apie į Vilnių iš kitų miestų persikeliančius lietuvius.
Visa tai - idealios sąlygos nestabilioms, neprognozuojamoms ir drastiškai augančioms nuomos kainoms.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas vienareikšmiškai pabrėžia, kad žvelgiant į ilgojo laikotarpio situaciją iš finansinės pusės visada labiau apsimoka pirkti, nes tuomet yra užfiksuojama NT kaina, o pinigai (tiksliau - jų dalis), sumokama kaip paskolos įmoka, turi išliekamąją vertę - kažkada galiausiai išpirktas turtas tampa nuosavybe.
„Dabar grįžta laikai, kai paskolos mėnesinė įmoka mažėja ir net tampa mažesnė už nuomos kainą. Tad per mėnesį paskolos galite sumokėti mažiau nei už nuomą. Žinoma, svarbi yra sąlyga, kad turite lėšų pradiniam įnašui. Tačiau jei jį jau turite ir tik svarstote, kas labiau apsimoka - pirkti ar nuomotis, šiuo metu atsakymas yra pirkti“.
Tačiau, pasak jo, dar neseniai, pastaruosius porą metų, nuomotis apsimokėjo labiau.
„Kai Euribor buvo pakilęs, vien palūkanų dalis galėdavo būti didesnė už nuomos kainą, o dar susumavus su grąžinamu kreditu, mėnesinės išlaidos su paskola įsigytam būstui buvo gerokai didesnės nei galima nuoma. Šiuo metu situacija keičiasi iš esmės“, - tikino ekspertas.
NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys pastebi, kad pastaraisiais metais būsto nuomos kainos augo drastiškai: kaip rašoma pranešime spaudai, Vilniuje jos padidėjo trečdaliu vos per kelis mėnesius: vidutinė ilgalaikės būsto nuomos kaina pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 550 Eur, prieš metus vidutinį būstą buvo galima išsinuomoti 10 proc. pigiau - už 500 Eur.
Portalo „Rentu.lt“ analitikų vertinimu, kainų svyravimas labai priklauso tiek nuo būsto dydžio, tiek nuo jo lokacijos, todėl yra butų, kurie per metus pabrango ir penktadaliu. Pavyzdžiui, trijų kambarių buto vidutinė kaina šiuo metu jau siekia 900 Eur.
U. Latvio vertinimu, panašią nuoseklaus, nuolatinio nuomos kainų augimo tendenciją stebėsime ir toliau, kol pasiūla bent iš dalies patenkins augančią paklausą. „Nors 2024 m. stebėtas pasiūlos trūkumas, šiemet pasiūla kiek padidėjo, tačiau paklausa vis dar išlieka aukšta - populiariausi butai išnuomojami per kelias dienas. Šiemet rinkoje atsirado daugiau naujos statybos butų, kurie papildė ilgalaikės nuomos pasiūlą, nors dalis jų vis dar koncentruojama trumpalaikei nuomai“, - teigia „Rentu.lt“ platformos atstovai.
Trumpalaikės nuomos segmente taip pat prasideda brangimo sezonas: ekspertų vertinimu, kai kur būstas brangs dvigubai.
„Žiemos mėnesiais (sausį-kovą) kainos buvo kiek nuosaikesnės, tačiau jau dabar rezervacijų skaičius vasarai sparčiai auga, kartu kils ir kainos. Didmiesčiuose jos išlieka gana pastovios visus metus, tuo tarpu pajūryje ar kurortiniuose miesteliuose sezono metu kainos gali būti net dvigubai didesnės nei ne sezono metu. Bendrai, palyginus su praėjusiais metais, trumpalaikės nuomos kainos pakilo apie 10 proc.“, - sako ekspertai.
Per pastaruosius metus nuomojamas būstas ir toliau nuosekliai brango: ilgalaikės nuomos kaina didmiesčiuose vidutiniškai ūgtelėjo 10 proc.
„Pastaraisiais metais dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių ilgalaikės tiek naujos, tiek ir senesnės statybos būsto nuomos kainos augo drastiškai: Vilniuje - net trečdaliu vos per kelis mėnesius. Remiantis trumpalaikės bei ilgalaikės būsto nuomos visoje Lietuvoje platformos „Rentu.lt“ duomenimis, vidutinė ilgalaikės būsto nuomos kaina pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 550 Eur, prieš metus vidutinį būstą buvo galima išsinuomoti 10 proc. pigiau - už 500 Eur.
Portalo analitikų vertinimu, kainų svyravimas labai priklauso tiek nuo būsto dydžio, tiek nuo jo lokacijos, todėl yra butų, kurie per metus pabrango ir penktadaliu. „Nestojantį kainų augimą stebime ir vertindami tik naujos statybos būstą, kuris, kaip ir visais laikais, sulaukia itin didelio naujakurių susidomėjimo. Pavyzdžiui, vertinant jauniems profesionalams ir studentams skirtus „co-living“ projektus Vilniuje, matome, kad per metus jų nuomos kaina vidutiniškai paaugo 8 proc., nuo 600 iki 650 Eur“, - sako U.Latvys.
Eksperto teigimu, tai - dar vienas ryškus pasiūlos trūkumo pavyzdys. Skaičiuojama, kad, kai „co-living” būsto pasiūla pasiekia maždaug 5 proc. „Lietuvoje šiuo metu yra apie 300 tūkst. žmonių, kurie patenka į „co-living” tikslinę auditoriją: tai apie 250 tūkst. jaunų profesionalų, kurie gyvena ir dirba didmiesčiuose, ir dar maždaug 65 tūkst. studentų - tiek vietinių, tiek tarptautinių.
Pagal minėtą 5 proc. logiką, rinka galėtų absorbuoti apie 15 tūkst. Vietų. Šiandien, sujungus mūsų „Youston“ ir kitų plėtotojų projektus, mieste turime viso labo apie 2 tūkst.
U. Latvio vertinimu, panašią nuoseklaus, tačiau nuolatinio nuomos kainų augimo tendenciją stebėsime ir toliau, kol pasiūla bent iš dalies patenkins augančią paklausą. „Nors 2024 m. stebėtas pasiūlos trūkumas, šiemet pasiūla kiek padidėjo, tačiau paklausa vis dar išlieka aukšta - populiariausi butai išnuomojami per kelias dienas.
Būsto nuomos kainos, pasak NT ekspertų, labiausiai išauga rugpjūtį-spalį, tačiau šios tendencijos ryškios sostinėje, o kituose miestuose jų beveik arba visai nejusti.
„Liepos pabaigoje, rugpjūtį, rugsėjo pradžioje, kai paaiškėja stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai, į Vilnių atvažiuoja nemažai studentų. Nors dalis žmonių studentams būsto nėra linkę nuomoti, pasiūla sumažėja, kainos išauga. Kainų skirtumas yra aiškiai pastebimas, jos gali didėti maždaug iki 15 proc.“, - teigia „NT ekspertai“ brokeris Tomas Lenartas.
Savo ruožu NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pažymi, kad rugpjūčio-spalio mėnesiais sudaroma daugiau nei pusė visų metų nuomos sandorių. Tai laikas, kai sąlygas diktuoja nuomininkas - jis gali rinktis, kam nuomoti būstą.
Tačiau, pasak M. Čiulados, situacija rinkoje tampa tokia ne tik dėl į sostinę atvykstančių studentų. „Kainos išauga ne vien dėl studentų srauto. Mes visiems savo klientams patariame sudaryti nuomos sutartis taip, kad jos baigtųsi rugpjūčio-spalio mėnesiais. Tokio cikliškumo laikosi ir patys savininkai“, - sako NT ekspertas.
Vasarą, anot T. Lenarto, kai šilta, paklausiausi būna tie butai, kuriuose yra šiek tiek vėsiau (su langais į rytus, šiaurę). Kai žmonės būstą nuomojasi žiemą, ieško tokio, kuriame būtų daug saulės, šilumos ir nepagalvoja, kad vasarą tokiame bute gali tekti „kepti“.
Kada pigiausia nuomotis?
Mažiausios kainos, NT ekspertų teigimu, yra rudens pabaigoje, žiemą. Taip, pasak T. Lenarto bei M. Čiulados, yra dėl sumažėjusio studentų srauto bei prasidėjusio šildymo sezono.
„Tai reiškia padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas, ypač senesnės statybos namuose. Tie, kurie turi senos statybos butus ir neišnuomojo jų rugsėjį, stengiasi būstą išnuomoti bet kokiomis priemonėmis tam, kad kažkas jame gyventų ir padengtų komunalinių mokesčių išlaidas“, - sako T. Lenartas.
M. Čiulada būsto nuomos rinką žiemos laikotarpiu vadina „nuomininkų rinka“. Nors sandorių tuomet nėra daug, o nuomininkai neturi itin didelio pasirinkimo, tačiau jie turi daugiau derybinių svertų.
„Nuomotojui svarbu, kas nuomosis. Jei parduoti būstą gali bet kam, nes tai yra vienkartinis sandoris, nuomodamas savo turtą ir leisdamas juo naudotis, nuomotojas ieško patikimo nuomininko. Paprastai būsto nuoma nėra pagrindinės nuomotojo pajamos, tad, turėdamas kitą pajamų šaltinį, nuomotojas yra linkęs verčiau sumažinti būsto nuomos kainą ir išnuomoti jį patikimam, ramiam žmogui“, - kalba M. Čiulada.
Arčiau centro - nebūtinai brangiau
Nors nuomotojai už būstą senamiestyje, arčiau centro yra linkę prašyti didesnio nuomos mokesčio, kai kurie nuomininkai už tokią kainą mieliau rinktųsi geriau įrengtą butą tolėliau nuo miesto centro. Be to, kai kurių gerai įrengtų butų kainos miegamuosiuose rajonuose gali būti didesnės, nei prasčiau įrengtų senamiestyje.
„Nuomos kaina labiausiai priklauso nuo būsto įrengimo ir to, kur jis yra. Arčiau centro kainos visuomet bus aukštesnės, tačiau miegamajame rajone puikiai įrengto buto nuoma gali atsieiti brangiau, nei prasčiau įrengto buto senamiestyje. Nors atrodytų, kad galėtų gerokai skirtis naujos ir senos statybos butų kainos, tačiau, jei senos statybos name esantis butas yra gerai įrengtas, o namas yra patogioje susisiekimo atžvilgiu vietoje, kainos, palyginti su naujos statybos butu, skirsis labai mažai“, - aiškina T. Lenartas.
