Gyvenamųjų Namų Apšiltinimas: Informacija, Parama ir Efektyvūs Sprendimai

Jeigu planuojate nuosavo individualaus namo renovaciją, yra galimybė atgauti dalį modernizavimui išleistų pinigų. Nuo 2025 metų kovo mėn. gyventojai galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama individualiam gyvenamajam namui atnaujinti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Parama individualaus namo atnaujinimui teikiama nuo 2014 m., ją jau gavo daugiau kaip 5,4 tūkst. Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų. Dėl šių kompensacinių išmokų gali kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namo statyba turi būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas 100 proc. pastato baigtumas.

Parama bus išmokama, kai atnaujinus gyvenamąjį namą pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo. Projekto registracijos formas - paraiškas APVA priima 30 kalendorinių dienų po kvietimo paskelbimo datos.

Svarbu Žinoti Prieš Kreipiantis Dėl Paramos

Minėtame apraše nurodytos sąlygos, kai parama namo atnaujinimui negali būti suteikta. Taip pat paramos negausite, jei gyvenamajam namui iki paraiškos registracijos pateikimo dienos, nebuvo nustatyta energinio naudingumo klasė (išduotas energinio naudingumo sertifikatas). Žinotina, kad prie paraiškos reikalaujama pridėti namo nuotraukas.

Nuotraukose reikia užfiksuoti namo konstrukcijas iki renovacijos, pavyzdžiui, stogo, grindų konstrukciją, įvairius nesandarumus, vėliau fiksuoti atliekamus darbus ir rezultatą. Jeigu planuojate atnaujinti namą ir gauti dalinę kompensaciją, jau dabar galima pirkti medžiagas ir išsaugoti išlaidas pagrindžiančius čekius, sąskaitas.

Reikalaujami Dokumentai:

• Pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažyma (skaičiavimai), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo).
• Planuojamo atnaujinti (modernizuoti) namo nuotraukos.

Namo Konstrukcijų Šiltinimo Būdai

Stogo Šiltinimas

Jeigu nekeičiama stogo danga, šlaitinį stogą galima apšiltinti tik iš vidaus. Stogo apšiltinimui galima rinktis bet kurią termoizoliacinę medžiagą: purškiamas poliuretano putas, mineralinę vatą, polistireninio putplasčio plokštes. Šlaitinis stogas iš vidaus šiltinamas tarp gegnių klojant putplasčio plokštes. Kadangi senesniuose namuose toks stogo šiltinimas nebuvo naudojamas, gegnės greičiausiai bus per žemos šiltinimo medžiagos sluoksniui ir jas reikės paaukštinti.

Jei su apšiltinimo darbais keičiama ir stogo danga, papildomo polistireninio putplasčio sluoksnis gali būti klojamas virš gegnių. Konkretaus namo, kuris turi stogo dangą ir vienoką ir kitokią stogo konstrukciją, šiltinimo schemą geriausiai gali nurodyti konstruktorius projektuotojas, energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas.

Svarbu tarp stogo dangos ir difūzinės plėvelės palikti vėdinimo tarpą, tinkamai pakloti difuzinę bei garo izoliacijos plėveles. Norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą, reikia gerai apšiltinti kraigą, perdangos ir šlaitų sandūras. Šių konstrukcijų mazgai kiekviename name yra unikalūs, vis kitokie, ir sudarant šiltinimo schemą, reikia į tai atsižvelgti.

Palėpės Šiltinimas

Jei po šlaitiniu stogu neįrengiamos šildomos patalpos, pigiau yra apšiltinti šaltos palėpės grindis - perdangą. Toks sprendimas ne mažiau efektyvus nei stogo apšiltinimas, be to, yra paprastesnis ir reikalaujantis mažiau medžiagų. Kadangi senesniuose namuose perdangos buvo montuojamos iš medinių sijų, geriausia apšiltinimui naudoti kietas polistireninio putplasčio plokštes, prieš tai pašalinus seną termoizoliaciją - keramzitą, spalius ar kt.

Putplasčio plokštes galima sukloti tarp perdangos sijų, nelygumus užpildant atraižomis, montažinėmis putomis, galima tarp sijų naudoti birią termoizoliacinę medžiagą, ją uždengiant EPS plokštėmis ir OSB. Itin efektyvus šiltinimas su EPS plokštėmis, jas sandariai uždengiant OSB plokštėmis, taip apsaugant galimą griaužikų prieigą prie EPS.

Variantų yra ne vienas, kokį naudoti, patars konstruktorius arba energinio naudingumo ekspertas. Svarbu nepamiršti ant palėpės grindų tarp sijų pakloti garo izoliacinę plėvelę, apšiltinti palėpėje esančias laikančiąsias sienas.

Fasado Šiltinimas

Fasado apšiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema - labai efektyvus energinio naudingumo sprendimas, kuris prisideda prie 30-40 proc. šilumos sutaupymo. Informacijos apie lauko sienų šiltinimą yra labai daug, svarbu pasirinkti racionaliausią šiltinimo sluoksnio storį, tinkamiausią tinko rūšį. Pastaruoju metu neretai sudėtinės termoizoliacinės sistemos išorinis apdailinis sluoksnis keičiamas klinkerinėmis apdailos plytelėmis.

Renovuojant individualius namus, sutinkami 1996 - 2006 metų laikotarpiu apšiltinti fasadai su 5 ar 10 cm storio storio polistireninio putplasčio plokštėmis, kurie netenkina B klasės reikalavimų. Sakoma, kad namas, kaip ir žmogus, turi būti aprengtas iš išorės.

Papildomai apšiltinti sieną iš vidaus nėra labai dėkingas variantas - sumažėja kambario plotas, tenka perstumti baldus. Tačiau, jei pasirenkama toks lauko sienų renovacijos būdas, norint palikti rasos tašką išorėje, reikia parinkti tokį polistireninio putplasčio plokštės storį, kad kondensatas nesikauptų sienos viduje.

Pamatų Šiltinimas

Daugumos senesnės statybos pastatų pamatai neapšiltinti, todėl pirmiausia teks atkasti visu perimetru pamatą ir paruošti jį apšiltinimui. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad gerai veikia drenažo sistema, esant problemoms - jas pašalinti.

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Jei pastate yra rūsys, pamatas apšiltinamas per visą jo aukštį. Pamatų šiltinimui naudotinas Šilioporas Geo EPS 100, kuris turi reikalingas atsparumo gniuždymui savybes ir pasižymi mažu vandena įgeriamumu.

Grindų Šiltinimas

Jei rūsys šaltas, neišvengiamai reikia spręsti pirmo aukšto grindų apšiltinimo klausimą. Bene pigiausias ir lengviausias kelias - rūsio perdangos apšiltinimas iš apačios, smeigiuojant ir klijuojant EPS plokštes prie perdangos. Renovuojamame pastate gali tekti imtis ir labai nemalonių darbų - plėšti parketlentes, keraminių plytelių dangą ir pan. Tačiau grindis apšiltinti būtina tinkamai.

Gyvenamuosiuose pastatuose grindų šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 70, šildomoms grindims - Šiloporas EPS 80, garažo grindims galima panaudoti ir Šiloporas EPS 100.

Daugiabučių Namų Renovacija

Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją (atnaujinimą), dažnai pirmiausia pagalvojama apie pastato inžinerinių sistemų remontą: susidėvėjusių vamzdynų keitimą, apskaitos prietaisų įrengimą, lifto įrangos remontą arba pakeitimą, bendrojo naudojimo patalpų dažymą ir pan.

Dauguma Lietuvos gyventojų (66 procentai) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais, kurių šilumos išsaugojimo lygis gerokai mažesnis ir ženkliai skiriasi, palyginti su dabartiniais normatyviniais reikalavimais, kurie keliami namų konstrukcijoms. Atliktų tyrimų duomenimis, senos statybos nešiltintų gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dažnai 20-30 proc. ar daugiau viršija net ankstesnes projektines reikšmes. Taigi veltui eikvojama didelė pastatui tiekiamos šilumos dalis.

Pastatų gaisrinė sauga yra vienas svarbiausių aspektų. Atliekant renovaciją reikėtų rinktis nedegias medžiagas. Pagal statistinius duomenis daugiausia aukų gaisras pasiglemžia pirmomis minutėmis, kilus panikai, o jeigu bus naudojamos degios medžiagos (ar neatsparios ugniai konstrukcijos), kilus gaisrui jos dar pablogins situaciją, kliudydamos evakuoti žmones.

Medžiagų ilgaamžiškumas irgi yra vienas lemiamų veiksnių, nes dažnai išorinės termoizoliacinės šiltinimos sistemos gali būti eksploatuojamos net ir 50 metų. Tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu įprastuose pastatuose. O kaip rodo praktika, renovuotose ir tinkamai apšiltituose namuose sumažėja santykinis oro drėgumas iki optimalaus 40-60 proc. lygio.

Apytiksliai vien per metus ROCKWOOL pagamintos izoliacijos kiekis per 50 metų į atmosferą patenkančio CO2 kiekį padės sumažinti 100 mln. Šilumos izoliacija iš akmens vatos padeda pagerinti patalpų akustinį komfortą. Apšiltinus pastato išorines atitvarines konstrukcijas ROCKWOOL šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, taip pat pagerinsite pastato akustines savybes.

Teisės aktai nenustato privalomumo apšiltinti daugiabučių gyvenamųjų namų sienas iš vidaus. Tai galėtų būti vienas iš sprendimų, kai kaimynai nesutaria dėl viso daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo). Patalpas šiltinti iš vidinės pusės gana komplikuota, kai norima smarkiai pagerinti izoliacines išorinės sienos ypatybes - šiluminę varžą. Tam reikia storo termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, pavyzdžiui, 10 - 15 centimetrų mineralinės vatos ar putų polistireno.

Dėl to gali kauptis kondensatas, įsiveisti pelėsis, gali būti apgadinta apdaila. Norint išvengti neigiamo efekto, reikėtų įrengti sandarų garų izoliacijos sluoksnį, riboti maksimalų termoizoliacijos sluoksnį (ne didesnis kaip 4 - 5 centimetrų termoizoliacijos sluoksnis nesukelia skaudžių kondensato kaupimosi problemų), užtikrinti efektyvų patalpų vėdinimą, neužstatyti apšiltintų sienų baldais.

Daugiabučio namo fasadas ir išorinės sienos yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl bet kokiems jų pakeitimams ar remontui būtinas daugumos savininkų pritarimas, o savavališki darbai be bendro sprendimo yra neteisėti. Kadangi fasadas yra bendras turtas, sprendimai dėl jo keitimo, remonto ar atnaujinimo (šiltinimo) negali būti priimami vienašališkai. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Tai reiškia, kad norint šiltinti sienas tik ties savo butu, Jums vis tiek reikalingas butų savininkų susirinkimo arba balsavimo raštu daugumos pritarimas. Butų savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas atitiktų bendrąsias savininkų teises ir teisėtus interesus.

Sienų Šiltinimas Iš Vidaus: Privalumai

Kokiais privalumais pasižymi sienų šiltinimas iš vidaus?

• Apšiltinę sienas iš vidaus ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
• Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
• Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
• Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
• Taip pat, apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Jeigu turite klausimų ir norite pasikonsultuoti su specialistais, kviečiame jus susisiekti su grindu-sildymas.lt komanda. Visi norime gyventi šiltuose ir jaukiuose namuose. Tam, kad namuose žiemos metu šiluma išsilaikytų kuo ilgiau, o vasarą patalpos neperkaistų, labai svarbus tinkamas išorės sienų šiltinimas.

Efektyviausia sulaikyti šilumą patalpose izoliavus išorines atitvaras ir eliminavus šalčio tiltus, o, kaip rodo tyrimai, didžiausias šilumos praradimas įprastai vyksta per sienas ir gali siekti net 30-40 proc. Kokybiškai apšiltintos sienos padės sutaupyti energijos net ir naudojant seno tipo katilus namuose. Idealu yra suderinti abu sprendimus.

Tuomet galime pasiekti, kad efektyviai naudojant nedaug šilumos, užtikrinsime tinkamą temperatūrą ir šiluma ilgai laikysis namuose. Didžiausias šilumos praradimas įprastai vyksta per sienas ir gali siekti net 30-40 proc.

Nemažai žmonių įsigyja jau pastatytus namus ir susiduria su dideliais šilumos nuostoliais, tačiau mano, kad išorės sienų šiltinimas jau neįmanomas. Labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad renovacija yra procesas, kai vienu metu vyksta daug darbų ir pastatas kone perstatomas naujai. Bet tai gali būti daroma ir etapais.

Štai Lietuvoje matėme, kaip masiškai buvo keičiami seni nesandarūs langai. Tai padėjo pagerinti šilumos išlaikymą namuose ir butuose, bet tam nereikėjo griovimo ar kitų darbų. Galų gale, ir pačius langus žmonės keitėsi etapais: vienu metu viename kambaryje, kitame kambaryje vėliau. Lygiai taip pat yra su pastato šiltinimu. Variantų yra labai daug. Pirmiausia reikėtų šiltinti tas vietas, kurios yra blogiausiai izoliuotos.

Kaip minėjau, dažniausiai didžiausias „šilumos praradėjas“ yra sienos, nes būtent jos sudaro didžiausią atitvarų plotą, besiribojantį su išore. Tad daugeliu atveju pirmiausia ir reikalingas sienų šiltinimas iš išorės, kitu etapu galima pereiti prie stogo ar perdangos šiltinimo darbų.

Šiltinant nuosavus namus galimi keli variantai, tačiau vienas paprasčiausių ir populiariausių pasirinkimų - ventiliuojamo fasado įrengimas. Tai šiltinimo sprendimas, kai atliekamas šiltinimas akmens vata, suformuojant tarpą oro judėjimui tarp šiltinimo ir apdailos. Tokiam sprendimui rekomenduočiau rinktis universalias pusiau kietas SUPERROCK PREMIUM akmens vatos plokštes arba VENTIROCK SUPER plokštes, kurios tarnauja ir kaip vėjo izoliacija.

Didžiausias tokio šiltinimo privalumas - galimybė pasirinkti fasado apdailą iš įvairių variantų: nuo modernių plokščių iki tradicinių dailylenčių. Būtent tokio tipo - medinių dailylenčių apdaila ir yra dažniausiai sutinkama daugelyje Lietuvoje jau pastatytų namų. Tai labai efektyvus ir paprastas šiltinimo sprendimas, kuriame nėra šlapių procesų, tinkavimo ir kitų darbų.

Išorės sienų šiltinimas nėra sudėtingas darbas, tačiau kartais pasitaiko klaidų, kai medžiagos panaudojamos netinkamai. Pavyzdžiui, vietomis sumaišomos garų ir vėjo izoliacinės plėvelės, difuzinės plėvelės montuojamos ne ta puse ar panaudojamos tam netinkamos termoizoliacinės medžiagos.

Specialistas pataria, kad šiltinimo sistemos bus efektyvesnės, jeigu naudosime panašios kilmės statybines medžiagas. Karkasinėse konstrukcijose akmens vata kaip šiltinimas yra populiariausias pasirinkimas. Ši vata dažniausiai pasirenkama namų šiltinimui, nes yra ilgaamžiška, laidi vandens garams, atspari ugniai, sugeria triukšmą ir, žinoma, apsaugo nuo šalčio ir karščio. Svarbu žinoti, kad akmens vata - tai gamtinės kilmės medžiaga, todėl ji labai gerai dera su medžiu. Visuomet paprasčiau dirbti su aukšto suderinamumo medžiagomis.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando taupyti dabar ir mano, kad išorės sienų šiltinimas bus pigesnis, jeigu pirma šiltins sienas mažesniu (vos kelių centimetrų) storiu, o po kurio laiko sluoksnį padidins. Tačiau vėliau tam vėl reikės ardyti fasado apdailą. Gali būti, kad reikės keisti šiltinimo medžiagą, tad nebūtinai sutaupysite.

Nereikia bijoti kreiptis konsultacijos į specialistus, gamintojus ir pardavėjus, kurie noriai paaiškins, kaip naudoti jų siūlomas medžiagas, kokius sprendimus kada geriau pritaikyti.

Paramos Individualių Namų Atnaujinimui Sumos

Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. 8.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. 17.00 val. Kompensacinėms išmokoms kvietimui skirta 26 mln. Kompensacinė išmoka skirta individualių žemesnės negu B energinės klasės gyvenamosios paskirties namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimui. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m.

SVARBU! Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur. Pagal priemonę kompensacinė išmoka gali būti mokama vieną kartą (įskaitant ir anksčiau gautas paramas). Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).

Jeigu pareiškėjas neturi galimybės pateikti paraiškos per APVIS (tais atvejais, kai nesinaudoja elektroninėmis identifikavimo priemonėmis bei negali suteikti įgaliojimo pildyti paraišką per APVIS kitam asmeniui), jis gali registruotu laišku, el. paštu arba atvykęs į Agentūrą raštu pateikti laisvos formos motyvuotą prašymą sudaryti sąlygas teikti paraišką ne per APVIS sistemą.

SVARBU! Gyvenamajam namui iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. paraiškos pateikimo dieną namo energinio naudingumo sertifikatas yra galiojantis ir užregistruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.

Paraiškos Pateikimui Reikalingi Dokumentai:

1. Galiojanti namo energinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo.
2. Nuotraukas, kuriose turi būti užfiksuota iki namo atnaujinimo sertifikavimo pažymoje nurodytos šiluminės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės.

Jeigu paraiškų bus gauta daugiau nei kvietime numatytai 26 mln., projektai reitinguojami pagal:

1. Projektai, surinkę vienodą balų skaičių pagal 1 punktą, reitinguojami pagal planuojamų atnaujinti namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudų dydį tenkantį 1 kv. m. namo naudingo ploto.

Jeigu paraiškų bus gauta mažesnei nei kvietime skirta suma - vertinamos visos per kvietimo laiką pateiktos paraiškos, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo laiko, t. y. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m.

SVARBU! Projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. Atnaujinto pastato energinio naudingumo sertifikato pateikti nereikia. Jis turi būti užregistruotas Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.

tags: #gyvenamuju #namu #apsiltinimas