Alaus Daryklos "Tauras" ir "Kalnapilis": Istorija ir Dabartis

"Kalnapilio-Tauro grupė" - antroji pagal dydį Lietuvos alaus gamybos bendrovė, įkurta 2003 m. susijungus bendrovėms "Kalnapilis" ir "Vilniaus Tauras". Bendrovės būstinė yra Vilniuje.

Ši grupė gamina alų su prekių ženklais "Kalnapilis", "Tauras", "Bergschlösschen", "Šopeno", taip pat sultis "Cido" ir girą. "Kalnapilio-Tauro grupė" turi alaus daryklas Panevėžyje ("Kalnapilis") ir Vilniuje ("Vilniaus Tauras"). 100 % "Kalnapilio-Tauro grupės" akcijų valdo Danijos koncernas "The Royal Unibrew" (iki 2005 m. "The Danish Brewery Group").

2015 m. "Kalnapilio-Tauro grupė" pagamino 114 mln. litrų alaus ir nealkoholinių gėrimų, iš kurių 26 % buvo eksportuota į įvairias šalis, įskaitant Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Rusiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Daniją, Latviją, Estiją ir kitas.

Apyvarta tais metais siekė 56,3 mln. eurų.

Šiandienos pasakojimą galima pradėti nuo flashback'o į 2014-tus metus, kada kažkurią vasaros dieną medinėmis ir palūžusiomis kopėčiomis perlipome per nepadoriai aukštą venerologinio dispanserio sieną nuo Užupio pusės, už nugaros kažką šūkalojant praeiviams. Viduje, be tuščių, nors ir labai gražių skliautų, suradome pora įdomių senovinių butelių - degtinės butelį J.A.Baczewski Lwow-Lemberg Maison Fondee 1782 bei alaus butelį Виленское Акцобщество пивоваренiя Шопень.

Pačiame sostinės centre, netoli Lukiškių aikštės, Neries ir G.Vilko gatvės stūkso 2 hektarų ploto teritorija su pastatais - vaiduokliais, menančiais Vilniaus miesto alaus istoriją. O šio pastato istorija prasideda XIXa. 7-ąjame dešmetyje.

Pagrindinis alaus gamyklos pastatas Lukiškėse (dabartinis adresas Aludarių g. 1 / Pakalnės g. 2) pastatytas XIX a. 7-tąjį dešimtmetį, buvusioje našlaičių kapinių vietoje. Vienas pastato architektų - Nikolajus Čiaginas - interjere panaudojo metalines kolonas. Ši detalė buvo naujiena ne tik Vilniuje.

Tai buvo Abelio Soloveičiko ir Isero Bero Volfo Lukiškėse įkurta alaus gamykla. Atsiskyrus Vilniaus ir Kauno gubernijoms, gamyklą nupirko Vilhelmas Šopenas.

1897 m. gamyklą įsigijo Morduchas Ovsiejus Epšteinas ir sujungė ją su 1872 m. įkurta Epšteino alaus darykla. 1897 m. kovo 28 d. Epšteinas įkūrė Vilniaus alaus darymo akcinę bendrovę „Šopen“.

Pradinis bendrovės kapitalas - 350 tūkst. rublių, vėliau buvo padidintas iki 500 tūkst. rublių. Tuo metu tai buvo vienas didesnių bravorų Vakarų Rusijos imperijoje. 1914 m. per metus pagamindavo 300 tūkst. kibirų (vienas kibiras - 12,99 litro).

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui alaus gamyba buvo nutraukta, įrenginiai demontuoti. Gamyba atkurta tik 1921 m.

1935 m. rudenį bendrovės pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais Iljos E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti Lipskio alaus ir spirito gamyklą, prižadėję išmokėti kompensaciją.

4-to XX a. Antrojo pasaulinio karo metu gamykla mažai nukentėjo. Tarybų valdžia gamyklą nacionalizavo. Vėliau, prijungus jungtinę vaisvandenių fabrikų įmonę „Šaltinis“, alaus darykla tapo alaus ir mineralinio vandens kombinatu „Tauras“.

6-ame XX a. dešimtmetyje kombinatas pervadintas alaus darykla „Tauras“. 7-ame to paties amžiaus dešimtmetyje baigta dešimt metų trukusi plėtra, mechanizacija ir renovacija, leidusi pasiekti 18,5 mln. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kombinatas tapo Vilniaus valstybine alaus ir nealkoholinių gėrimų įmone „Tauras“, kiek vėliau - akcine bendrove „Vilniaus Tauras“, o dešimtmečiui baigiantis, „Vilniaus Tauro“ kontrolinį akcijų paketą nupirko danų koncernas „Danish Brewery Group“.

XXI a. Dar prieš penketą metų ant bravoro vartų kabėjo skelbimas apie naujojo detaliojo plano pristatymus visuomenei ir būsimą šios teritorijos rekonstrukciją. Vėliau, prasidėjus ekonominei krizei, visi judesiai nurimo, pasklido gandas, kad objektas perleistas kitam NT vystytojui ir viskas nurimo.

Aludarių g. įsikūręs „Kilo Health“ pastatas - pramoninės architektūros pavyzdys, menantis ne vieną amžių trukusią aludarystės istoriją. Vienas iš 3 didžiausių XIX a. alaus bravorų Vilniaus mieste, žinomas kaip „Šopeno“, o vėliau - „Tauro“ alaus darykla, pradėtas statyti 1865 m. ir vėliau plėstas pristatant priestatus ir jį rekonstruojant.

Reikšmingiausias komplekso elementas - didžiuliai skliautuoti rūsiai, statyti 1869 m., kuriuose buvo laikoma alaus daryklos produkcija. Virš jų 1879 m. pagal architekto N. Čiagino rekonstrukcijos projektą pastatytas vieno aukšto gamybinis pastatas su palėpe. Charakteringumu išsiskiria rūsių centrinėje dalyje esanti erdvi patalpa, kurios erdvę į tris dalis dalina istorizmo laikotarpiui būdingos metalo kolonos, remiančios suporuotas arkas ir trijų tarpsnių cilindrinius skliautus. Tai pirmasis gamybinis pastatas Vilniaus pramoninės architektūros istorijoje, kuriame panaudotos metalo konstrukcijos.

Šiandien kompleksas pritaikytas verslo centro veiklai.

Šis Šopenas, kaip ir Šopeno gatvė netoli stoties, neturi nieko bendro su žinomu kompozitoriumi, o kilo nuo mažai kam dabar žinomo pirklio bei verslininko Vilhelmo Šopeno, perpirkusio 1860-tais Tauro kalno papėdėje įkurtą alaus gamyklą iš Abrahamo Karasiko - vieno iš pirmųjų sumaniusių gaminti alų pramoniniu būdu.

Karasikas įsigijo šią žemę 1859-tais ir 1860-tais jame jau veikė salyklinė, krosnys bei fermentavimo, maišymo, virimo katilai, kuriuos prižiūrėjo aludaris iš Prūsijos Robertas Zenišas su keturiais pameistriais.

Nupirkta Šopeno gamykla buvo ne kartą perstatyta ir plėsta: 1879-tais joje atsirado keli papildomi pastatai, 1884-tais - nauja kontora.

XIX a. pab. Vilniuje dėl vietos po saule konkuravo trys didelės alaus daryklos - minėta Šopeno, Lipskio, bei M. Epšteino, vėliau, 1894-tais, perpirkusi Šopeno gamyklą ir perėmusi jos pavadinimą, prie jo pridėjusi dar žodžius "akcinė bendrovė" senąja rusų kalba.

Kodėl dabar gamykla vadinasi "Tauro"? Nes taip ją pavadino sovietai, nacionalizavę visą pramonę 1940-tais, prijungę prie jos keletą vaisvandenių gamintojų bei taipogi lankytą Parčevskio bravorą Raudondvaryje.

Vėliau gamykla buvo ne kartą modernizuota ir perstatyta - didėjo siūlomo alaus rūšių, modernizacija leido pagaminto alaus kiekį padidinti iki 18,5 mln. litrų alaus per metus.

Privatizaciją darykla išgyveno be didesnių problemų, o 2006 metais dėl ribotos gamybos plėtros galimybės darykla iškėlė "Tauro" alaus gamybą į koncernui priklausančią "Kalnapilio" alaus daryklą Panevėžyje.

Nuo 2006-tų tos patalpos stovi tuščios, neprižiūrimos, nors ir saugomos, dėl ko, nuotraukų iš vidaus nedaug.

Kadangi komplekse prasidėjo griovimo darbai, pavyko prasmukti į naujojo korpuso patalpas, kuriose prieš tai nesame buvę.

Tauragės verslininko Antano Stankaus valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Tauropolis“ į 4 žvaigždučių viešbučio ir konferencijų centro plėtrą dalyje buvusios sostinės alaus daryklos „Vilniaus tauras“ teritorijos iki 2022 metų investuos 20 mln. eurų.

Kaip BNS sakė „Tauropolio“ vadovas Linas Stankus, darbus teritorijoje ketinama pradėti 2019 metais. Jis neatskleidė, kokio tinklo viešbutis kursis naujame pastate.

„Siekiant buvusios „Tauro“ alaus daryklos kompleksą pritaikyti viešbučio veiklai, esami pastatai bus sujungti į vientisą kompleksą, išsaugant ir pabrėžiant esamas vertingąsias savybes. Kur įmanoma atkuriant autentiškas erdves, atlaisvinant jas nuo brutalios sovietmečio statybos pasekmių. Taip pat numatoma išlikusius pastatų fasadų fragmentus išsaugoti, juos restauruoti, eksponuoti ir atverti visuomenei“, - rašoma UAB „Unitectus“ paruoštame projektiniame siūlyme.

Bus įrengta dviaukštė požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri bus įrengta išnaudojant teritorijos reljefą ir esamus istorinius inžinerinius sprendinius.

„Numatomas šiai miesto zonai būdingas perimetrinis komponentinis užstatymas. Bus sukuriamas vidinis kiemas, tarnausiantis, kaip rekreacinė erdvė komplekso naudotojams bei svečiams. Esamų pastatų fasadai bus renovuojami išsaugant jų vertingąsias savybes. Sovietiniai antstatai bus demontuojami, vietoje jų projektuojami nauji antstatai. Bus išsaugomi ir istoriniai kaminai“, - pristatoma savivaldybei pateiktame projektiniame pasiūlyme.

Šiuos 3,7 tūkst. kv. m ploto objektus „Tauropolis“ planuoja rekonstruoti.

„Administracinį, gamybinį pastatą bei salyklinę nuspręsta sujungti į vieną 4-5 kompleksą, kurio bendras plotas turėtų siekti 18,7 tūkst. kv. m. Projektas po kelių etapų visiškai turėtų būti užbaigtas 2022 metais“, - sakė L. Stankus.

Pasak jo, apie 62 arų ploto sklypo dalyje Aludarių g. 1 suplanuotame 13 tūkst. kv. m antžeminio ploto komplekse bus 200-250 kambarių viešbutis, 3 tūkst. kv. m ploto konferencijų centras, 2 tūkst. kv. m ploto bendradarbystės erdvės bei 700 kv. m ploto sporto centras bei SPA. Po pastatais planuojama dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Plėtotojas planuoja išsaugoti istorinių pastatų fasadus, kaminus, vidines erdves.

„Numatoma išlikusius pastatų fasadų fragmentus išsaugoti, juos restauruoti, eksponuoti. Sovietiniai antstatai demontuojami, vietoje jų projektuojami nauji. Išsaugomas pagrindinis komplekso akcentas - istoriniai kaminai. Atkuriamos istorinių pastatų vidinės erdvės. Sukuriamas vidinis kiemas, tarnausiantis kaip rekreacinė erdvė“, - rašoma teritorijų planavimo dokumentuose.

„Tauropolis“ 7 tūkst. kv. m ploto pastatus, kuriems priskirtas 62 arų ploto sklypas Aludarių gatvėje, įsigijo 2017-ųjų pradžioje už neskelbiamą sumą.

Greta 1,16 ha ploto teritoriją valdo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“, kuri šį kovą skelbė čia pradedanti daugiabučių kvartalo „Matau Vilnių“ plėtrą. Teritorijoje iki 2021-ųjų ketinama pastatyti 6 penkiaaukščius, kuriuose rinkai bus pasiūlyta 250 butų.

Netoliese apleisto baro „Tauro ragas“ teritorijoje šalia V. Kudirkos ir J. Jasinskio gatvių sankryžos nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Aurochs investments“ yra patvirtinusi planus 2018 metais pradėti 3 žvaigždučių viešbučio ir 3,5 tūkst. kv. m ploto biurų pastato statybas, į kurių plėtrą investuos 14 mln. eurų.

Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamykla „Vilniaus tauras“, Vilniuje veikė nuo XIX a. iki XXI a. pirmojo dešimtmečio. Pagrindinis alaus gamyklos pastatas Aludarių g. 1/Pakalnės g. 2 pastatytas XIX a. septintąjį dešimtmetį. 2008 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Projekto techniniai parametrai - Planuojamo objekto adresas - Aludarių g. Projekto viešas svarstymas numatomas trečiadienį, birželio 27 d., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3-216 kab. 1902

"Kalnapilio" istorija prasidėjo 1902 metais, kai sausio 1-ąją vokiečių kilmės dvarininkas Albertas Foightas aludarystės tradicijomis garsėjančiame Aukštaitijos centre - Panevėžyje pastatytoje „Bergschlösschen“ darykloje išvirė pirmąją partiją alaus. „Bergschlösschen“ pavadinimas daryklos įkūrėjo gimtąja kalba reiškė „Pilaitė ant kalvos“.

1940 m.

Didžiausi įmonės atnaujinimo darbai prasidėjo 1960-aisiais.

1988 m.

1970 m.

1992 m.

1996 m. kovo mėn. „Kalnapilis“ tapo pirmąja alaus darykla Lietuvoje, pradėjusia reklamuoti lietuvišką alų - ką tik pasirodžiusį „Kalnapilio Dvaro“. Per kelias nacionalines televizijas transliuotame klipe „Ieškok geriausio“ pasirodė Lietuvos džiazo žvaigždė Arina.

2003 m. Panevėžio aludariai buvo pirmieji, kurie lietuvišką alų išpilstė į skardines. Į pirmąją Lietuvoje skardinių pilstymo įrangą “Kalnapilis” investavo 3,5 mln. Lt.

1990 m. Nepriklausomoje Lietuvoje „Kalnapilis“ tapo vienu aludarystės lyderių: pasiūlė daugybę naujovių, naujų alaus rūšių, savo skaniuoju alumi garsino Lietuvą užsienyje. Už alaus skonio tobulinimą aludarių laukė pelnytas atlygis - geriausi pasaulio alaus ekspertai „Kalnapilio“ alų įvertino aukščiausiais apdovanojimais. „Kalnapilis“ tapo pirmąja visiškai modernizuota alaus darykla po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jau įprasti reljefiniai buteliai, į kuriuos alų pilsto daugelis daryklų, ir alaus skardinės taip pat buvo „Kalnapilio“ naujovė.

2002 metais savo 100 metų jubiliejų „Kalnapilis“ sutiko jau būdamas naujos šeimos narys.

2021 m.

Šio bravoro istorija prasideda nuo netoliese esančio Raudondvario dvaro - gražaus, neoklasicistinio, dabar apleisto statinio. Būtent čia, XVIII a. pabaigoje įsikūrę Parčevskiai, pradėjo verslą ir įsteigė alaus daryklą.

Anot šaltinių, I. Parčerskis gavo dvarą, kaip dovaną nuo pačios Rusijos imperatorienės Jekaterinos II-sios. Nepaisant tuo metu vykusios rimtos konkurencijos su V. Šopeno ir E. Lipskio alaus daryklomis, bravoras plėtėsi - 1902-1906 metais vyko rimti pertvarkymo darbai - statomi nauji pastatai, intensyviai modernizuojamos gamybos linijos. Po pirmo pasaulinio karo jis tapo vienu iš produktyviausiai veikiančių pramonės kompleksų XX a. pradžios rytų Lietuvoje.

1939 metais, dešimtyje Vilniaus gubernijos miestelių veikė Parčevskio įkurtos alaus krautuvės, smuklės ir alaus pilstyklos. Prie gamyklos komplekso buvo pristatyta spirito valykla, produkcijos saugyklos, alaus statinių dirbtuvės, alaus brandinimo rūsiai ir kiti gamybiniai statiniai. 1939 metais, atėjus sovietų valdžiai, bravoras buvo nacionalizuotas ir sujungtas su buvusiu konkurentu - alaus gamykla "Šopen" ir keliomis kitomis mažomis įmonėmis, gaminusiomis limonadą ir nealkoholinius gėrimus. Naujoji gamykla buvo įkudinta dideliame buvusios Parčevskių bravoro gamyklos komplekse ir pavadinta alaus ir mineralinių vandenų kombinatu "Tauras".

Sovietmečiu "Tauro" gamykla ne kartą plėtėsi ir modernizavosi - didino apyvartą, plėtė siūlomo alaus rūšis. Privatizaciją darykla išgyveno be didesnių problemų - tik nežymiai pakito daryklos pavadinimas, pasivadinęs trumpai ir paprastai - "Vilniaus Tauras".

2006 metais, dėl ribotos gamybos plėtros galimybės, darykla iškėlė "Tauro" alaus gamybą į koncernui priklausančią "Kalnapilio" alaus daryklą Panevėžyje. Nuo to laiko gigantiškos senovinės patalpos Raudondvario miestelyje buvo paliktos likimo valiai.

Dabar nemažoje teritorijoje - daugybė senovinių pastatų. Sargo namelis, sandėliai, prie kelio buvusi nedidelė alaus parduotuvėlė, brandinimo rūsiai ir įspūdingas bravoras - viskas stebina savo architektūra. Pagrindiniame komplekse - tuštokos ir daug kartų perstatinėtos gamybinės patalpos. Visur, kur pažiūrėsi - betoniniai cisternų pamatai ir grindyse išpjautos skylės.

Viena geriausių lankytų vietų.

ARCHITEKTAS - nežinomas 1860 m. ŠVIESOS INSTALIACIJOS - „Glow Factory“, 2023 m.

Kalnapilio alus

Buvusi alaus darykla Tauras

tags: #alaus #darykla #tauras #butai