Albino Stasiukyno sodybos istorija ir apylinkės: kelionė po Kaišiadorių ir Rumšiškių kraštą

Leiskitės į įdomią kelionę po Kaišiadorių ir Rumšiškių apylinkes, aplankydami ne tik Albino Stasiukyno sodybą, bet ir daugybę kitų įdomių vietų. Šis maršrutas, kurio ilgis siekia apie 35 km, idealiai tinka tiek automobiliams, tiek dviračiams. Kelionę galite pradėti nuo Kaišiadorių arba nuo automagistralės Kaunas-Vilnius, pasukant ties Antakalniu link Dovainonių.

Albino Stasiukyno sodyba, kavinė įsikūrusi Rumšos g. 33, Rumšiškių mstl. Čia galite ne tik skaniai pavalgyti, bet ir susipažinti su vietos istorija ir kultūra. Tai puiki vieta pradėti arba užbaigti savo kelionę po šį nuostabų kraštą.

Šiame regione gausu lankytinų vietų, pradedant senais piliakalniais ir baigiant įspūdingais gamtos paminklais. Kelionės metu galėsite pasinerti į Lietuvos istoriją, susipažinti su partizanų kovomis ir pasigrožėti nepakartojama gamta.

Maršruto lankytinos vietos

1. Maisiejūnų piliakalnis: Tai keturkampė pailga kalva kairiajame Strėvos krante. 2008 m. prie piliakalnio pastatytas paminklas, skirtas Strėvos mūšiui atminti. Šalia piliakalnio vyksta šventės - Baltų kultūros šventės, Joninės ir kt.
2. Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapiai: Pilkapiai driekiasi 150 m ilgio ir 50 m pločio plote. Yra apie 40 pilkapių, išsidėsčiusių vienas arti kito, didžioji dalis apardyti.
3. Senojo kelio Antakalnis - Kruonis - Alytus ruožas: Statant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę buvo nutiestas naujas kelias.
4. I-ojo pasaulinio karo Tadaravos kapai: Tadaravos kapinės skiriasi nuo kitų karių kapinių - jose nėra tipinių kryžių. Pastatytas tik vienas paminklas.
5. Buvęs Tadaravos malūnas: 1997 m. gaisras sunaikino puikiai išlikusį XXa. vandens malūną, stovėjusį vaizdingame Strėvos slėnyje, Tadaravos kaime. Malūnas turėjo net trejas girnas.
6. Lašinių piliakalnis (vadinamas Napoleono kalnu): Piliakalnis yra Strėvos dešiniajame krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos. Piliakalnis gynybinio pobūdžio. Spėjama, jog ant šio piliakalnio stovėjo Strėvos pilis, greta kurios 1348 m. vyko garsusis Strėvos mūšis.
7. Lašinių akmuo: Tai didžiausias akmuo Rumšiškių apylinkėse. Jo ilgis - 4 m.
8. Lašinių konglomeratų atodanga: Atodanga susidarė kalkingame gargždo sluoksnyje. Pasklidus požeminiams vandenims, susidarė sąlygos konglomeratui susidaryti. Atodangos susidarymo pradžia siejama su paskutiniuoju apledėjimo ledynu. Atodangoje išlikę konglomeratų dariniai. Yra liekanų pasidengusių kalcito kristalais. Gausu konglomeratų nuolaužų.
9. Mergakalnio apžvalgos aikštelė: Atsiveria gražus vaizdas į Kauno marias. Matosi paukščių sala. Įrengta atokvėpio vieta, laužavietė. Apie Mergakalnį yra pasakojama daug padavimų. Vienas iš jų mena, kad nuo skardžio nulėkusi turtingo pono dukra, kuriai tėvas uždraudė mylėti neturtingą arklininką. Sakoma, jog ir šiandien, kai būna pilnatis ir Nemune atsiranda mėnulio takas, žmonės mato plaukus šukuojančią ir dainuojančią paną. Mergakalnis - tai aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių. Galima pasivaikščioti stačiu šlaitu miško takeliais. Tai puiki poilsiavietė ir regykla.
10. Dovainonių - Kapitoniškių pilkapiai: Pilkapiuose palaidoti sudeginti mirusieji. Iš viso šiame miške yra 38 pilkapiai.
11. Senojo kelio atkarpa: „Seniai, labai seniai, drauge su Nemunu sukria vaga vingiavo vieškelis iš Kauno į Trakus. Į Vilnių, į Gardiną“ - taip rašė poetas J. Aistis apie Senąjį kelią. Išlikęs gal kilometras senojo kelio yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Senasis kelias „atsiremia“ į Kauno marias.
12. Poeto Jono Aisčio tėviškė: Jonas Aleksandravičius (J.Aistis) gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Kauno rajone. Vėliau gyveno Dovainonių k., kuris laikomas jo tėviške. 1988 m. lapkričio 6 dieną Dovainonyse pastatytas stogastulpis, kurio autorius - tautodailininkas Leonas Juozonis. Taip pat stovi poeto atminimui pastatytas kryžius.
13. Rumšiškės: Senąsias Rumšiškes 1959 m. užliejo Kauno marios. Į aukštumoje kuriamą naują gyvenvietę buvo perkelta senoji bažnyčia, varpinė ir šv. Onos koplyčia. Rumšiškės garsėja čia gyvenusiais literatais - J. Aisčiu ir A. Baranausku.
14. Jono Aisčio muziejus ir paminklas J.Aisčiui: Jono Aisčio muziejus įkurtas 1997 m. liepos 12 dieną. Muziejuje kaupiama daiktinė, vaizdinė ir pasakojamoji medžiaga apie Joną Aistį, jo gyvenimą įvairiais laikotarpiais, kūrybą, jo draugus, gimines, pažįstamus ir Rumšiškių miestelį.
15. Rumšiškių bažnyčia ir varpinė: Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje. Kauno marioms užliejus senąsias Rumšiškes, bažnyčia ir varpinė 1958 - 1959 m. perkeltos į naują vietą - viršutinę Nemuno terasą.
16. Paminklas Antanui Baranauskui: 1967 m. sukurtas ir Rumšiškėse pastatytas Antano Baranausko paminklas. Iš užlieto slėnio jis perkeltas netoli bažnyčios.
17. Kauno marių prieplauka: Kauno marios - didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Jos išsiliejo 1959 m.
18. Lietuvos liaudies buities muziejus: Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse įkurtas 1966 m., o lankymui atidarytas 1974 m. Ekspozicinis maršrutas - 6 km. Tai muziejus po atviru dangumi. Jis eksponuoja gyvenamuosius namus, ūkinius trobesius, technikos paminklus, kurie stūkso ten, atgabenti iš visos Lietuvos sričių: Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos, ir vėl pastatyti 175 ha plote prie Kauno marių ir Pravienos upelio.

Be šių lankytinų vietų, regione taip pat galite rasti įvairių pramogų ir poilsio galimybių, tokių kaip "Girinio parkas" Kapitoniškių kaime, kuriame teikiamos įvairios pramogų ir poilsio paslaugos vaikams, supažindinant juos su gamtos pasauliu, ekologinėmis ir etnokultūrinėmis temomis, organizuojami renginiai tautinių švenčių progomis.

Planuodami savo kelionę, nepamirškite pasidomėti apgyvendinimo galimybėmis Rumšiškėse ir apylinkėse. Čia rasite įvairių kaimo turizmo sodybų, viešbučių ir motelių, siūlančių jaukią aplinką ir puikų aptarnavimą.

Šis maršrutas - tai puiki galimybė ne tik susipažinti su Albino Stasiukyno sodybos istorija, bet ir atrasti nuostabų Kaišiadorių ir Rumšiškių kraštą, praturtinti savo žinias apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, bei pasigrožėti nepakartojama gamta.

Partizanų kovos šiame regione

Šis regionas taip pat svarbus Lietuvos partizanų kovų istorijai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., Lietuvoje prasidėjo aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Partizanai, susibūrę į įvairias apygardas ir rinktines, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nors jų kovos buvo nelygios, jų dvasia ir pasiryžimas neleido pasiduoti.

Tauro apygarda, įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrityje, Skardupių bažnytkaimyje, buvo viena pirmųjų partizanų apygardų Lietuvoje. Jos įkūrimo iniciatorius - Skardupių parapijos klebonas Antanas Ylius. Apygarda veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Alytaus, o taip pat okupuotoje Seinų apskrityse. Ji turėjo 4 rinktines, vėliau jų liko 3: Vytauto, Geležinio Vilko ir Žalgirio. Apygarda sukūrė apygardos partizanų statutą, himną ir priesaiką, turėjo savo teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose buvo suorganizuoti partizanų mokymo kursai. Siekiant atstatyti ryšius su užsieniu išvyko J. Lukšos-Kęstučio būrys (grįžo 1947 06 05). Antrąkart J. Lukša išvyko 1949 m.

1945 m. apylinkėse leitenantas A. Navickas Pakiauliškių kaime sutelkė grupę, pasivadinusią Geležinio Vilko pulku. Vėliau prie jos prisijungė girininkas V. Senavaitis-Žaliavelnis, Šiaurys. Jo vadovaujama grupė įėjo į Geležinio Vilko pulko 8 kuopą, vadas - P. Kučinskas-Klevas, Apynys, Ainis. 1945 m. ltn. B. Kuzmicko-Briedžio ir K. (Buktos) girios ir Žuvinto palių teritorijoje kovojo ulonų j. ltn. S. Lito, Vilties, Tėvuko dalinys.

Šios kovos - svarbi Lietuvos istorijos dalis, primenanti mums apie laisvės kainą ir būtinybę ją saugoti. Aplankydami šias vietas, galime pagerbti partizanų atminimą ir prisiminti jų pasiaukojimą dėl Lietuvos.

Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos Rumšiškėse

Planuojant kelionę į Rumšiškes, svarbu pasirūpinti apgyvendinimu ir maitinimu. Štai keletas vietų, kur galite apsistoti ir pavalgyti:

• Albino Stasiukyno sodyba, kavinė: Rumšos g. 33, Rumšiškių mstl. Tel.: 8 346 47339, 8 686 72163.
• RUMŠIŠKĖS, viešbutis, kaimo turizmo sodyba: Rumšos g. 9a, Rumšiškių mstl. Tel.: 8 346 47568, 8 614 07777.
• ĮLANKA, motelis, kavinė: Marių g. 70, Rumšiškių mstl. Tel.: 8 655 42641.
• Jolantos-Rasos Ketrienės kaimo turizmo sodyba: Maironio g. Tel.: 8 346 47379.
• Romo Laurušonio kaimo turizmo sodyba: Marių g.74, Rumšiškių mstl. Tel.: 8 699 36047.

Šiose įstaigose galėsite ne tik patogiai apsistoti, bet ir paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų, susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis.

Kelionė po Albino Stasiukyno sodybos apylinkes - tai puiki galimybė pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą. Planuokite savo kelionę jau dabar ir atraskite šį nuostabų kraštą!

tags: #albino #stasiukyno #sodyba