Biržų pilis - vienas iš Aukštaitijos regiono simbolių.
Istoriniai Faktai ir Atsiminimai
Aukštaitijos dalis tarp Biržų, Anykščių ir Panevėžio yra ypatinga vieta. XIX a. antrojoje pusėje padovanojusi Lietuvai daug išskirtinių asmenybių: politikų, menininkų, rašytojų, kunigų, inžinierių, finansininkų, kariškių, medikų. Prasidėjus sodrių XX a. įvykių verpetui, jaunieji aukštaičiai nenorėjo likti stebėtojais. Jie iš pradžių prisidėjo prie siekusiųjų permainų Rusijos imperijoje, o vėliau tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjais.Kazimieras Alekna ir Jo Veikla
Pirmiausia K. Aleknos pėdsakų ieškojome jo gimtuosiuose Plundakuose. Čia tebėra sodyba, kurioje 1898 metų spalio 29 dieną suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“. Tai pirmas žinomas slaptas lietuviškas vakaras Kupiškio krašte. Apie tai byloja ir ant namo sienos, minint pirmo slapto lietuviško vakaro 100-metį, atidengta paminklinė lenta (aut. J. Šmigelskas ir R. Iš gražios praeities išlikę raižyti namo langų elementai ir dangų remiantys seni klevai. Šiuo metu sodyboje nuolat negyvenama. Baigia ištuštėti ir Plundakų kaimas.Informacijos apie Kazimierą Alekną galima rasti „Kupiškėnų enciklopedijoje“, rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, „Panevėžio ryte“ ir kitoje spaudoje, kur ypač plačiai nušviestas pirmo lietuviško vaidinimo Kupiškio krašte šimtmečio paminėjimas. Remiantis L. Matiukaitės pateikta ir kita informacija galima sužinoti daug įdomaus apie Kazimierą Alekną. Jis gimė 1859 metų kovo 4 dieną Plundakų kaime. Baigė Kupiškio liaudies mokyklos 3 klases ir Kleofo Kozmiano slaptą mokyklą. Skaitė ir rašė lietuviškai, rusiškai, kūrė eiles. Eilėraštis „Pavoseris“ išspausdintas Antano Baranausko sudarytame tarmiškų tekstų rinkinyje „Litauische Mundarten“ (Leipzig, 1920). Manoma, kad Kupiškyje pas kunigus viešėdamas A. Baranauskas galėjo lankytis ir Plundakuose pas K.
Kazimiero Aleknos šeima prie savo namų Plundakuose, 1909 m.
Kaimynų Atsiminimai
Viena kaimynė sakė, kad jos vaikystės ir jaunystės metais Aleknų sodyba jau priklausė Baranauskams. K. „To vienkiemio nebėra. Ten vėliau ūkininkavo Kazimiero sūnus Kazys Alekna. Po karo šeima dešimčiai metų išvežta į Sibirą. Grįžę vėl gyveno savo sodyboje. Labai tvarkingi, švarūs buvo namai. Ne kartą pro tą sodybą ėjau grybauti. Kazys Alekna mane visada pakalbindavo. Buvo labai įdomus žmogus. Kūrė eilėraščius. Aiškino man, ką reiškia jo išdėlioti ant tvoros stulpelių akmenukai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tėvų žemėje buvo pradėjusi ūkininkauti Kazio Aleknos dukra, Kazimiero anūkė Vytenė Repšienė su vyru. Kamaroje buvo labai lygios grindys, iššluota, ant sienų pakabinti šventųjų paveikslai, papuošta berželiais.D. Vaškelienė apgailestavo, kad gimtasis jos kaimas sparčiai nyksta. Šiandien šio kaimo gatvė pavadinta Girvalakių, gretimo kaimo, vardu. Pašnekovės nuomone, reikėjo pavadinti Aleknų vardu. Mat čia daugiau nei pusė gyventojų buvo Aleknos. Jie visi vienaip ar kitaip susiję giminystės ryšiais. Visi mėgo bendrauti, buvo dainingi ir linksmi.Slapti Lietuviški Vakarai
1898 metais K. Aleknai savo sodyboje organizuoti pirmą slaptą lietuvišką vakarą Kupiškio krašte, kur suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“, padėjo ir tuometiniai Kupiškio kunigai Felicijonas Lialis bei Julijonas Kasperavičius. Režisierius ir Faibčiko vaidmens atlikėjas buvo pats K. Alekna, vaidindavo ir jo vaikai, Plundakų, aplinkinių kaimų žmonės. Artimieji prisiminė vyresnių giminaičių pasakojimus, kad vykstant lietuviškam vakarui, aplink Aleknų sodybą būdavo namiškių sargyba, kad akylai stebėtų, ar nesiartina žandarai ar pats Kupiškio uriadnikas. Tie spektakliai vaidinti ir kituose kaimuose.Šeimos Istorija
Skirstant kaimus į vienkiemius K. Alekna įsikūrė kaimo pakraštyje prie Mirabelio girios. K. Alekna su žmona Anele Černiūte išaugino 6 sūnus ir 3 dukras. Du jauniausi sūnūs Povilas ir Ignas baigė aukštuosius mokslus. Antanas buvo išėjęs užkuriom į Pyragius, o Pranas - į Svidenius. Kazys gyveno Plundakuose. Buvo vedęs Marijoną Šlapelytę iš Rakučių kaimo. Ji kilusi iš garsios ir turtingos Šlapelių giminės. Vyriausia dukra Ona buvo nutekėjusi į Migonis už Petrulio. Jam mirus ištekėjo už Krapavicko. Marijona ištekėjo už Pėžos ir gyveno Vėžionyse.TIKROJI "RIAUŠIŲ" ISTORIJA IŠ PIRMŲ LŪPŲ! VISA TIESA IR DEMASKUOTAS MELAS APIE BANDYMĄ SUSIDOROT!
Šeimos Nariai ir Jų Likimai
Ne visi K. Aleknos vaikai liko gyventi Lietuvoje. Jis 1898 metais tėvų namuose slapta pastatytoje Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ vaidino piemenėlį. Persekiotas už dalyvavimą 1905 metų revoliucijoje. Apsigyvenęs Niujorke dainavimo mokėsi privačiai pas kompozitorių ir dainininką Miką Petrauską. 1907 metais Voterberyje M. Petrausko pastatytoje operetėje „Kaminkrėtys ir malūnininkas“ atliko Kaminkrėčio vaidmenį. Daug metų vaidino ir dainavo Klivlando lietuvių teatro mėgėjų spektakliuose, lietuvių choro „Daina“ koncertuose, giedojo Šv. Jurgio lietuvių parapijos chore. Parašė ir lietuviškuose laikraščiuose paskelbė eilėraščių.Du jaunyliai K. Ignas Alekna (1908-1981) - išeivijos visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis. 1925 metais baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1925-1929 metais mokėsi Simono Daukanto mokytojų seminarijoje Kaune, nuo 1930 metų studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomikos skyriuje. 1929-1930 metais atliko karo prievolę. Karo mokykloje baigė kariūnų aspirantų kursus.
Simonas Daukantas - lietuvių istorikas ir rašytojas, kurio vardu pavadinta mokytojų seminarija, kurioje mokėsi Ignas Alekna.
I. Alekna dalyvavo 1941 metų Birželio sukilime. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais atvyko į Australiją, įsikūrė Melburne. 1950 metais kartu su kitais tautiečiais įsteigė aukų fondą Melburno lietuvių namams įsigyti. Buvo aktyvus įvairių Australijos lietuvių organizacijų dalyvis. Dirbo įvairiose valstybinėse įstaigose Kaune. Antrojo pasaulinio karo metus praleido tėviškėje. Į Australiją atvyko 1949 metais ir kartu su broliu Ignu apsistojo Melburne. P. Alekna buvo kuklus, nemėgo viešumos, bet dirbo sąžiningai, savęs negailėdamas. Nesukūręs šeimos, kiek galėdamas finansiškai rėmė kultūrinę veiklą, skautų organizacijas. 1974 metais davė pradžią Australijos lietuvių fondo įsteigtai akademinei premijai, paaukojo 1000 Australijos dolerių. Dosniai globojo Australijos lietuvių savaitraštį „Mūsų pastogė“ ir jį platino.Aplinkinių Vietovių Įvykiai
Apie regiono įvykius galima spręsti iš šių istorijų:* Smegduobės Atsivėrimas: Vieną penktadienio vakarą, netoli sodybos, atsivėrė smegduobė, į kurią įsmuko automobilis ir motociklas. Kaimynai iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie ištraukė automobilį.* Baisogalos Priestoto Šventė: Baisogalos priestotyje surengtas jau ketvirtasis priestotiškių susitikimas. Pagerbti gražiausių sodybų šeimininkai, senjorai, kalbėta apie bendruomenės veiklą.* „Nesenstanti Klasika 2024“ Biržuose: Pirmasis rugpjūčio savaitgalis biržiečiams padovanojo tikrą šventę, kurios metu miestą ir rajono kelius užpildė įspūdinga, daug šilto ir šalto mačiusi senovinė technika - istoriniai automobiliai ir motociklai.Lietuvos Valstybės Tarybos Nariai
1919 m. pradžioje Kaune papildytos Lietuvos Tarybos nuotraukoje matome du brolius Petrulius: ne tik Alfonsą, bet ir Vytautą. Petrulių pagrandukas gimė 1890 metų vasario 6 d. ir buvo aštuoniolika su puse metų jaunesnis už vyriausiąją seserį Emiliją ir šešiolika su puse - už vyresnįjį brolį, nuo jo tik keletu metų atsiliko vyriausia dukterėčia Adelė Peseckaitė. Vytautas Petrulis lankė Kupiškio pradžios mokyklą ir tęsė mokslus Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) berniukų gimnazijoje. Iš paskutinės gimnazijos klasės buvo pašalintas už anticarinę veiklą, bet mokytojaudamas sugebėjo savarankiškai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Juos išlaikęs, 1911 m. įstojo į Maskvos prekybos institutą. Kaip ir tėvų kartoje, brolis Alfonsas daug pagelbėjo studentui.| Asmuo | Svarbūs Faktai |
|---|---|
| Kazimieras Alekna | Organizavo pirmą slaptą lietuvišką vakarą Kupiškio krašte, vaidino spektakliuose. |
| Ignas Alekna | Išeivijos visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, dalyvavo Birželio sukilime. |
| Vytautas Petrulis | Finansų ministras, prisidėjo prie lito įvedimo. |