Aleksotas - unikalus Kauno rajonas, turintis turtingą istoriją ir patyręs daugybę transformacijų. Nuo pat įkūrimo prieš Žalgirio mūšį iki šių dienų, Aleksotas nuolat keitėsi, prisitaikydamas prie naujų iššūkių ir galimybių. Šiandien tai - sparčiai augantis ir modernėjantis rajonas, kuriame dera istorinis paveldas ir šiuolaikinės inovacijos.
Aleksoto panorama.
Aleksoto Istorijos Pradžia
Aleksotas buvo įkurtas prieš pat Žalgirio mūšį - 1408-aisiais. Jis pastatytas LDK Vytauto privilegija dovanotoje Kauno girioje. Tuomet Aleksotas buvo žinomas Svirbigalos pavadinimu, kilusio nuo Svirbės upelio vardo. O jis teka po Veiverių gatve. Taigi visas miesto gyvenimas virė prie upių“, - pasakojo V. Narkevičius.
Kauno Uostamiesčio Istorija
Kiekvienas miestas unikalus, Kauno unikalumo savybė - pro miestą tekančios dvi didžiausios Lietuvos upės, kurios šimtmečius buvo pagrindinis miesto egzistencijos ir gyvasties pagrindas. Kartu ši gyvenamoji vieta buvo viena svarbiausių miestiečių mentaliteto ir jų gyvenimo būdo formuotojų, leidusi kauniečiams išsiskirti savo verslovės ir prekybos sugebėjimais visame regione.
1855 m. Krymo karo metais, dėl Britų laivyno blokados likusiuosiuose Rusijos imperijos uostuose, Kauno uostas buvo bene vienintelis uostas visoje Rusijos imperijoje, palaikantis prekybą su užsienio uostais. Tada iš Kauno nenutrūkstama srove vyko krovinių judėjimas į Prūsijos uostus, per metus čia apsilankydavo apie 5000 laivų, o keliautojų memuaruose Kaunas vadinamas jūrų uostu.
Pagrindinė prekybos uosto vieta tada buvo prieplauka prie Vytauto bažnyčios, kol 1917 m. 1919 m. tuometė Lietuvos Susisiekimo ministerija iš vokiečių okupacinės valdžios organų paveldėjo nepilnai įrengtą uostą, kuris bėgant metams buvo pilnai įrengtas ir sutvarkytas.
XX a. 3-4 dešimtmečiuose prekybos ir žiemos uostas atrodė tarytum Kauno uosto dokas, įsiliejęs į pramoninį Karmelitų rajoną, kuriame veikė kelios stambios pramonės įmonės, Nemuno pakrantę stipriai pagyvino, suformavo savitą jos gyvenimą. Anuomet Kauno centre galėjai išvysti sumažintą Londono dokų variantą, kuriame virė uosto darbininkų bei upeivių gyvenimas.
Be perstojo uosto teritorijoje ir Šančiuose inžinieriaus Rėklaičio dirbtuvėse kaukšėjo plaktukai, kuriais buvo statomi „Lietuvos Baltijos Lloydo“ baidokai ir vilkikai, o žiemojantys upeiviai dažnai užplūsdavo šalimais esančius barus, matyt, mėgo naudotis ir Nemuno gatvėje teikiamomis paslaugomis. Miestiečiai taip pat išnaudodavo pramoninį Karmelitų rajoną savo poreikiams.
Sovietų okupacijos metais Kaune, laikantis centralizuotos vieno miesto politikos, okupacinė valdžia Kaune sutelkė upeivių teisinius ir administracinius valdžios organus. Mieste veikė upeivių milicija, prokuratūra, teismas, kalėjimas, ligoninė, spaustuvė, laisvalaikio klubas, parduotuvė, o „Nemuno laivininkystė“ administravo vandens kelią ne tik Lietuvos, bet ir Gardino bei Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityse. Visą upeivių profesinę bendruomenę sudarė apie 1000 žmonių.
Pokario metais Nemuno saloje veikiančiame prekybos ir žiemos uoste buvo pradėti didžiuliai laivų statybos darbai. Aštuntajame dešimtmetyje iš Nemuno salos laivų statykla ir uostas buvo iškelti į Vilijampolę, miestas neteko savo romantiškų paveikslo spalvų, vėliau įrenginėjant aukštas krantines miestiečiai nuo upės buvo atskirti.
Šiandien apie praeitį mums gali papasakoti ne tik vyresnieji upeiviai, bet ir vis dar naudojamas Vilijampolės žiemos uostas. Kadaise uosto teritorijoje veikusi Kauno laivų remonto įmonė tęsė laivų statybos darbus ir iki 1990 m. pastatė apie 80 laivų, o iš viso per tą laikotarpį Kaune buvo pastatyti 235 laivai.
Didžioji dalis laivų dėl sumenkusių laivybos mastų nebesulaukė šiandienos, tačiau yra laivų, kurių amžius siekia beveik 60 metų. Tarp jų - ,,techniko“ tipo vilkikai: ,,Žuvėdra“ ir ,,Vandenis“ arba keleivinis upių tramvajus ,,Tolstojus“.
Krovininės flotilės apogėjų mena ir savo keturiasdešimtmetį skaičiuojantys ,,Alantas“, ,,Aitra“, kuri šią navigaciją vargu ar išplauks. Taip pat verti dėmesio ir vilkikai-buksyrai. Belieka apgailestauti, jog ir toliau mažėjant vidaus vandens laivybos mastams, šie technikos paminklai gali virsti metalo laužu ir Kaunas netektų dar vieno savo naratyvo, galinčio papasakoti apie miesto kaip uostamiesčio istoriją ir upę, kuri ilgą laiką formavo unikalų žmonių gyvenimo būdą.
Iš moraliai ir techniškai pasenusių laivų miestas galėtų gauti reprezentacinės-komercinės naudos. Kosmetiškai suremontavus jų išorę, kai kuriuos jų būtų galima eksponuoti krante po atviru dangumi jau susiformavusioje viešoje miesto erdvėje - Nemuno saloje. Joje iki 1973-1974 m. veikė senasis žiemos ir prekybos uostas bei laivų statykla.
Ypatingas šios vietos patrauklumas - strategiškai patogi vieta, miesto centras ir kiti traukos objektai: parkas ir ,,Žalgirio arena“. Įrengus ten nedidelį elingą ar konstrukciją su naktiniu apšvietimu, šalia arenos, būtų galima laivus eksponuoti ant pakylos ar salos kanale.
Kita numatoma laivų ekspozicijos vieta - 1974 m. atidarytas Vilijampolės žiemos uostas. 500 metro ilgio damba, skirianti uosto akvatoriją ir Nemuno farvaterį, galėtų pasitarnauti ne tik apsaugai nuo ledonešio, bet ir tarnauti kaip viena iš vietų, kur būtų galima eksponuoti laivus.
Išskirtinė ši vieta ir dėl savo matomumo, ne tik nuo Marvelės pusės, bet ir nuo Česlovo Radzinausko tilto, jungiančio Lampėdžius ir Marvelę. Kiekvieną dieną šiuo tiltu pravažiuoja tūkstančiai automobilių, o vaizdas nuo tilto atsiveria tiesiai į žiemos uosto teritoriją.
Trečia ir šiandien aktualiausia vieta - dešinysis Neries krantas, kuriame neseniai buvo pradėtos įrenginėti sovietinio tipo dambos, o ateityje šalimais iškils gyvenamųjų namų kvartalas. Dar 1947 m. buvo parengtas toje vietoje krovininio uosto projektas. Laimei, sovietinei valdžiai užteko sveiko proto, jog tokioje istorinėje ir sakralinėje vietoje miesto darkyti nevalia.
Ant krantinės įrengus nesudėtingą elingą su naktiniu apšvietimu, būtų galima bent iš dalies sušvelninti atsiveriantį vaizdą į dambą nuo Pilies pusės. Juolab, kad ir krantinės pusėje laivai turėtų deramai įsipaišyti ir sukurti romantikos dvelksmą. Galbūt laivuose būtų galima įrengti nedideles parodų galerijas - visa tai nereikalautų didelių lėšų ar sudėtingų architektūrinių sprendimų. Taip pat būtų didžiulė nuodėmė šioje vietoje neįrengti mažųjų laivų prieplaukos.
Galbūt ateityje vienoje iš minėtų miesto vietų turėtų atsirasti ne tik eksponuojami laivai, tačiau ir kurtis bendras upeivystės muziejus, kuriame vyktų turistų edukacinės ir pažintinės programos. Interaktyviame muziejuje galėtų būti eksponuojami įvairūs reliktai nuo LDK laikotarpį menančių atkurtų laivų, kaip pavyzdžiui, vytinės, strugai, iki XX a. nuotraukų ir filmuotos archyvinės medžiagos.
Turėtų būti sukurta speciali ekspozicija, skirta upeiviams ir jų tradicijoms apžvelgti. Kadangi šiandien ne tik paprastiems miestiečiams, bet ir istorikams yra dar daug neatsakytų klausimų apie upeivius ir jų gyvenimo būdą.
| Laikotarpis | Pastatytų laivų skaičius |
|---|---|
| Iki 1990 m. | Apie 80 |
| Iš viso | 235 |
Kauno žiemos uostas.
Aleksoto Pramonės Raida
„Čia kartu klestėjo ir pramonė. Veikė stiklo gamykla „Aleksotas“, „Maisto fabrikas“, Kauno tvirtovės Aleksoto malūno statinių kompleksas, dabar žinomas kaip „Kauno Grūdai“. Savo ruožu tarpukario metais rajone pradėtas kurti Vytauto Didžiojo universiteto kompleksas: pastatyti Fizikos-Chemijos fakulteto rūmai, kurie sugriauti per karą. Taipogi čia įrengtas šios aukštosios mokyklos botanikos sodas, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje - Aleksoto funikulierius“, - teigė V. Narkevičius. Jo teigimu, akivaizdu, kad rajonas garsėja labai unikalia bei įvairiapusiška savo istorija.
Ketvirtajame dešimtmetyje griežtai reglamentavus pramoninių rajonų ribas, miesto industrijai buvo numatyta plėstis keliose vietose palei upes. Viena iš tokių zonų buvo paupiai šalia Vilijampolės.
Dėl pramonės įmonių koncentracijos aplink Vilijampolę čia taip pat buvo numatytas ne vienas fabrikas, kurio statybos planus sujaukė prasidėję naujo pasaulinio karo neramumai. Įdomiausias iš jų - „Fordo“ dirbtuvės Varnių gatvėje, turėjusios tapti nauju postūmiu šaliai motorizuotis.
Žymūs Žmonės Ir Vietos
Anot pašnekovo, vieniems Aleksotas reiškia Lietuvos aviacijos pradžią su virš galvos nuolat burzgiančiais lėktuvais. Kitiems - pasivaikščiojimus po Botanikos sodą, popietes prie Marvelės kaskadų, kopimus į Napoleono kalną ar vaikystės maudynes Nemune.
„Tarp šių žmonių yra ir įžymybių. Aleksote gyveno ir dirbo daugelis garsių Lietuvos aviacijos kūrėjų: Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis ir kiti. Čia gimė ir žymūs mokslininkai Minkovskiai - fiziologas Oskaras bei matematikas Hermanas, gyvenę XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Aleksote taip pat gyveno bei kūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas Gintaras Patackas, rezidavo ir mokėsi Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas. Aleksote kurti ir savo istorijas bei pajusti, kaip ši Kauno vieta prisipildo gyvybės, bendruomeniškumo, darnos ir kokybės.
Naujas Gyvenamųjų Namų Kvartalas
Kviečia čia suplanuotas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. „Matau Kauną“ vardu turintis projektas naujakuriams pasiūlys skirtingų gyvenamojo rajono erdvių įvairovę - apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų ir parkelių.
„Ieškodami vietos „Matau Kauną“ kvartalui, dairėmės ypatingos teritorijos, kuri saugotų unikalų istorinį paveldą ir būtų išsiilgusi pokyčių. Aleksotas tai puikiai suderino. Ši Kauno vieta kupina turtingos praeities, kurią norėjome atgaivinti, įkvėpti jai daugiau šiuolaikiškumo, čia sujungti senąsias miesto tradicijas ir modernaus žmogaus poreikius. Todėl nuo šiol Aleksotas bus visiškai kitoks. Rajono erdvės prisipildys perspektyvų, kultūros, inovacijų, šiuolaikinio gyvenimo ritmo.
Aleksoto seniūnas sako - tokie nauji rajono projektai ypač laukiami tiek Aleksoto senbuvių, tiek viso Kauno gyventojų. Pastarieji, jo teigimu, šį virsmą sutinka labai pozityviai.
„Kalbant apie perspektyvas, planuojama, kad vien Aleksoto inovacijų pramonės parkas sukurs 1,1 tūkst. naujų darbo vietų. O „Matau Kauną“ projekte bus pastatyta 1,6 tūkst. būstų. Tai - įspūdingi rajono bendruomenę papildysiantys žmonių skaičiai. Pastaruoju metu Aleksoto seniūnija yra viena labiausiai augančių miesto teritorijų: čia kuriami gyvenamieji rajonai, verslai, plečiamas švietimo tinklas, daugėja laisvalaikio erdvių.
Kauno centre esanti industrinė teritorija ant Aleksoto kalno netrukus pasikeis neatpažįstamai. Čia bendrovė „YIT Lietuva“ pradėjo naujo, unikalaus ir išskirtinai tvaraus gyvenamojo rajono vystymo darbus. „Matau Kauną“ vardu pakrikštytas projekte suplanuoti skirtingi kvartalai, apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų, parkelių.
Projekto vystytojas - bendrovė „YIT Lietuva“ - naujame gyvenamajame rajone ant Aleksoto kalno stato pirmuosius du daugiabučius, pavadintus „Skrydžio namai“. Planuojama, kad juose šių metų spalį galės įsikurti 80 naujų būstų šeimininkų.
„Matau Kauną“ projektas plėsis per dešimt išskirtinės architektūros kvartalų. Jie bus įgyvendinami skirtingais etapais, statant 30-60 butų namus. Statyba planuojama taip, kad užbaigti daugiabučiai turėtų sutvarkytą aplinką ir išvystytą infrastruktūrą.
Urbanistiniai Pokyčiai Ir Ateities Vizijos
„Miestas šiandien patiria išties didelius ir laukiamus urbanistinius pokyčius, o daugiausia jų vyksta Aleksoto rajone. Centrinėje Kauno dalyje ypač daug dėmesio skiriama virsmui - sandėliai, apleisti pastatai ir nebenaudojamos aikštelės palengva ruošiasi naujam gyvenimui. Nors rajono struktūra išlieka panaši, erdvės prisipildo gyvybės, kultūros, bendruomeniškumo. Buvusi sraigtasparnių remonto gamykla bus transformuojama į Aleksoto inovacijų pramonės parką, šalia buvusioje šiltnamių teritorijoje kyla nauji „Matau Kauną“ kvartalo pastatai, suteiksiantys daugiau gyvenimo kokybės“, - sako K. Vanagas.
Pagrindinis šio projekto tikslas - sukurti gyvybingą, bendruomenišką, aplinkoje derančią ir į žmogaus gyvenimo kokybę orientuotą rajono koncepciją.
„Visuose kvartalo namuose kuriamos viešosios erdvės, skverai ir parkeliai. Pro butų langus, terasas ir balkonus atsivers vaizdingos miško arba Kauno miesto panoramos. Kiekvieną projekto kvartalą projektuoja skirtingos architektų komandos, todėl bendros idėjos išpildymui gyvybės suteiks ir skirtingų charakterių, stilių bei braižo dermė“, - pasakoja K. Vanagas.
„Matau Kauną“ projektavimui buvo pakviestos keturios skirtingos architektų komandos, kurios sutelkė jėgas bei prie projekto dirbo išvien. Urbanistų studijos „Pupa“ vadovas Tadas Jonauskis pasakoja, kad projekto bendraautorių komanda rinkosi į kūrybines dirbtuves, diskutavo, kol galiausiai pasirinko vieną bendrą naujojo kvartalo vystymo kryptį.
„Šiame kvartale ypač daug dėmesio skyrėme tvarumui. Pirma, rajonas turėjo atitikti 15 minučių urbanistinį konceptą. Tai šiuolaikinių miesto žmonių poreikis gyventi greta paslaugų, judėti tvariai ir patogiai. Įsikūrę centre, naujojo kvartalo gyventojai reikiamus objektus galės pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu ir tam užteks vos 15 minučių. Kitas svarbus tvarumo aspektas - mikroklimato rajone komfortas. Projektuodami kvartalus siekėme tinkamos patalpų ir viešųjų erdvių insoliacijos. Vadinasi, čia saulės kiekis bus palankus laisvalaikiui, komfortabiliam gyvenimui, o vidiniai kiemai - uždaresni, tačiau pakankamai šviesūs būti terasose, balkonuose. Taip pat apgalvotas ir modeliuotas rajono vėjuotumas.
„Kai mikroklimatas palankus, norisi daugiau laiko praleisti lauke. Būtent čia geriausiai ir formuojami socialiniai ryšiai, nes dabartinė karta jau nebenori uždarumo. Jai svarbi bendruomenė, galimybė pažinti kaimynus. Dabar žmonės siekia bendrauti, jungtis, būti socialiai aktyvūs. Taip kuriasi gatvės, kiemo, kvartalo bendruomenės. O tam paskyrėme viešąsias rajono erdves. Vakarinėje kvartalo dalyje sukūrėme bendruomenės skverą. Esamos giraitės vietoje bus žalioji iškylų erdvė. Ji - natūralesnė nei bendruomenių skveras, čia daugiau vertingos gamtos.
Pasak T. Jonauskio, „Matau Kauną“ projekte vystomi perimetrinio užstatymo, nedidelio dydžio kvartalai, aiškiai atskiriantys viešąsias ir privačiąsias erdves bei formuoja erdvių hierarchiją.
„Jie atsivers į Kauno centrą, Nemuną, o centrinė kvartalo erdvė bus pati aktyviausia. Čia planuojama didžiausia funkcinė įvairovė, kurią supa gyvybingi komercinės paskirties pirmieji namų aukštai.
„Skiriasi tik pastarųjų ryšys su miestu, jo centru. „Matau Kauną“ projektas tarsi pasislepia nuo urbanistinio kraštovaizdžio už jį supančio miško. Tačiau drauge, būdamas išskirtinėje lokacijoje, leidžia jausti ryšį su miestu ir jo teikiamais privalumais.
„Piliamiestis“ - kitoks. Jis turi tiesioginius saitus su miestu ir senamiesčiu. Kurdami šiuos abu projektus, išlaikėme darnumą bei vientisumą, nesibaigiantį su namų sienomis. Ši darna ypač sutelkta į kvartalus supančią aplinką, kuri yra vienas pagrindinių mūsų vystomų gyvenamųjų rajonų konkurencinių pranašumų“, - pabrėžia „YIT Lietuva“ vadovas K. Vanagas.
Šalia „Matau Kauną“ jau vyksta kitų teritorijų konversija - viešosios paskirties objektai Nemuno saloje, Kairiojo Nemuno kranto urbanizacija, M. K. Čiurlionio koncertų centras.
„Mūsų kvartalas darniai papildys Aleksoto rajoną kokybiška gyvenamąja aplinka bei sukurs jungtis su aplinkinėmis teritorijomis ir jose esančiais traukos centrais. Šiai transformacijai numatėme dešimties metų laikotarpį, per kurį industrinės erdvės miesto centre keisis iš esmės. Tai turės įtakos rajono socialinio, ekonominio gyvybingumo augimui, Veiverių gatvėje esančių paslaugų paklausos didėjimui - plėsis prekybos centrai, turgus, viešojo transporto infrastruktūra. O pats naujasis rajonas glausis natūralaus gamtinio karkaso apsuptyje. Siekdami jį darniai integruoti į vystomą teritoriją, atversime kuo daugiau vizualinių ryšių iš kvartalų į šlaitus, sukursime saitus tarp pagrindinių viešųjų erdvių ir miško. Tokį esame numatę Kauno centro pokytį, kurio priešakyje atsidurs naujojo kvartalo gyventojai“, - miesto ateities vizija dalinasi K. Vanagas.
Daugeliui kauniečių Aleksotas - tiesiog atokesnis, Nemuno atskirtas miesto rajonas, labiausiai žinomas dėl turgaus, oro uosto ir botanikos sodo. Tačiau pastaraisiais metais jis yra sparčiausiai augantis ir besikeičiantis Kaune, o artimiausiu metu čia bus įgyvendinti dar keli svarbūs projektai.
„Aleksoto, kaip perspektyvaus Kauno rajono, pokyčiai prasidėjo dar prieš gerą dešimtmetį. Tačiau per dešimtmetį daug kas pasikeitė, o pokyčiai ypač suintensyvėjo paskutiniaisiais metais. Vien 2015-2016 m. Šalia Veiverių plento suformuotame rekreacinės paskirties žemės sklype ketinama sukurti modernų parką su pasivaikščiojimo takais ir teniso aikštynais.
Naujų gyvenamųjų namų statyba Aleksote ypač suaktyvėjo prieš maždaug septynerius-aštuonerius metus. Dabar aktyviai vystomi nekilnojamojo turto projektai netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maxima bazės“ - Vaivorykštės ir Leipalingio gatvėse. Pastarojoje įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas „Parko apartamentai“, o greta jo projekto vystytojai savo lėšomis įrengs net 2 ha plotą užimsiantį parką.
„Šis kvartalas mieste bus išskirtinis ir tuo, kad eismas vyks tik aplink kvartalą einančiomis gatvėmis, o tarp pačių namų važinėjama nebus. Todėl gyventojai galės mėgautis išskirtine ramybe ir saugumu - takai bus apšviesti, įrengtos vaizdo kameros. Bus nutiestas ir modernus dviračių takas, kuriuo bus galima greitai pasiekti miesto centrą“, - pasakojo V. Narkevičius.
Pirmasis „Parko apartamentų“ statybos etapas bus pabaigtas 2017 m. trečiajame ketvirtyje. Aleksoto gyventojų netolimoje ateityje laukia ir daugiau gerų naujienų - planuojama, kad Europos pr. ir Veiverių g. sankryža taps žiedine.
„Jau dabar tam turime visas reikalingas natūraliai susiklosčiusias sąlygas - čia nėra taršos, jokios pramonės. Šalia teka Nemunas, Jiesios upė, įsikūręs Botanikos sodas. Naujajame parke bus įrengti ne tik modernūs pasivaikščiojimo takeliai, suoliukai ir apšvietimas, bet planuojama ir kita turiningam gyventojų laisvalaikiui reikalinga infrastruktūra, tarp jų - ir teniso aikštelės“, - ateities planais dalijosi Aleksoto bendrijos pirmininkas Z. Šalna.
Pokyčiai neliko nepastebėti naujo būsto ieškančių kauniečių ir į Kauną atvykstančių gyventi žmonių. Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Aleksotas, jei lygintume su kitais rajonais, po 1990 m. „Aleksotas, esantis visai šalia miesto centro, atrodo labai patraukliai, nes leidžia sutaupyti laiko. Čia viskas sukoncentruota kone vienoje vietoje - parkai, mokyklos, laisvalaikio centrai, todėl Aleksotą atranda vis daugiau jaunų šeimų“, - pastebėjo R. Jocius.
Aleksoto apžvalgos aikštelė.