Alfonsas Butė gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jo tėvai buvo 1941-ųjų metų tremtiniai. Į Lietuvą šeima grįžo 1958 metais. Apie tai, kas lėmė A. Butės kelią į tėvynę, galima spręsti iš jo paties žodžių: "Kelias į tėvynę turbūt prasideda nuo tėvo pasakojimų apie Tėvynę, apie labai labai gražią Lietuvą, kur labai skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas", turbūt jis, tas kelias prasideda nuo motinos, pasakojančios apie Kauną, tokį gražų, kaip Paryžius. Nors ten, Jakutijos Užpoliarėje ar Jakutijos taigoje mažam vaikui sunku net įsivaizduoti, kas gi iš tikrųjų yra ta Lietuva. Betgi žinau, kad ir kitiems tas kelias prasideda visai skirtingai, kiekvienam savaip svarbiai ir savaip nepakartojamai. Ir kiekvienam savaip suvokiama Lietuva."
Sugrįžęs į tėvynę supratau - tėvas teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne, bet Nemunas - ką jau ten jį lyginti su Lena... Ir ilgai nesupratau, kur ta Nemuno galybė slypi. Tik vėliau, jau būdamas aistringu kraštotyrinių, tų nesankcionuotų žygeiviškų, apimtų nuostabiomis dainomis ir savaisiais atradimais, žygių dalyviu, supratau Nemuno galybę. Ji - mūsų lietuvybėje.
Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu. Ir galiu būti tikrai likimui dėkingas. Nuo pat atvykimo į Lietuvą mane lydi mūsų istorijos pamokos. Likimas leido pamatyti R.Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Likimo ranka suvedė su Liudu Dambrausku, Povilu Butkevičiumi, tėvu Stanislovu. Taurūs žmonės, disidentai. Mano tėvas, Alfonsas Andriukaitis, bendravo su Liudu Dambrausku ypač artimai. Ir abu rašė knygas. Tėvui nusišypsojo laimė, jis 1976 m. nelegaliai išleido savo knygą "Bausmė be nusikaltimo", o 1979 m. jis padėjo parašą po 45 pabaltijiečių kreipimusi į Jungtines Tautas, abi Vokietijas (Rytų ir Vakarų) ir Tarybų Sąjungą dėl Ribentropo-Molotovo pakto padarinių panaikinimo.
Jis - vienas iš to kreipimosi signatarų 1979 m. buvo nuolatos "tampomas" saugumo. Kratos, apklausos ir t.t. 1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga. Ir tuomet jis paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. O jo bute lankėsi ir kunigas Debskis, J.Lauriškus, A.Terleckas.
A. Butė 1969 m. įstojo ir 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabar - Medicinos universitetas), įgijo gydytojo chirurgo specialybę. 1976-1985 m. dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse. Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos klausimais.
Lietuvos žemėlapis
Politinė veikla
1975-1982 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys nuo 1976 m. 1990-1992 metais - Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Lietuvos Sąjūdžiui remiant. Nuo 1992 metų - Seimo narys, dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas. 1989-1995 ir 1997-1999 m. - jos vicepirmininkas. Nuo 1999 m. gegužės 29 d. - pirmininkas.
Jis buvo daugelio Seimo parlamentinių grupių narys.
Aukščiausioji Taryba man niekad nebus Atkuriamuoju Seimu. Atgaline data keisti pavadinimus ne pats geriausias atradimas. Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Netylėjome prieš tas blogybes, drąsiai sakėme tai, ką galvojome. Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo.
Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu". O po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
Žmona Irena.
Tose trumpose eilutėse nesurašysi to kelio į Kovo 11-ąją, savo pažiūras į socialdemokratiją ir pasaulio įvykių supratimą. Ir į Lietuvos istorijos gražius ir negražius puslapius. Gyvenimas - be galo sudėtingas procesas, o ką jau bekalbėti apie istoriją. Gerai, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, o ne atvirkščiai. Priešingu atveičiu pagal pavienių vadų gyvenimus tenka perrašinėti istoriją. Atrodo, jog Lietuvoje tokia patirtis dabar vėl kažkiek atsiranda.
Gal tai ir padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Malonu, kad socialdemokratai ženkliai prisidėjo tiek prie Vasario 16-osios, tiek ir prie Kovo 11-osios dokumentų paruošimo. Tad Kovo 11-oji liks kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius Alfonso Butės biografijos faktus:
| Periodas | Įvykis |
|---|---|
| 1951 m. rugpjūčio 9 d. | Gimimas |
| 1969 m. | Įstojo į Kauno medicinos institutą |
| 1975 m. | Baigė Kauno medicinos institutą, įgijo chirurgo specialybę |
| 1976-1985 m. | Dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse |
| 1990-1992 m. | Aukščiausiosios Tarybos deputatas |
| Nuo 1992 m. | Seimo narys |
| Nuo 1999 m. | LSDP pirmininkas |
Šaltinis: Autobiografija
Dalyvavimas Prezidento rinkimuose
Alfonsas Butė - vienas iš pretendentų dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Jis, kaip ir kiti pretendentai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo pateikti pareiškinius dokumentus iki kovo 8 dienos, norėdamas tęsti kovą dėl prezidento posto. VRK pasirodę pretendentai gavo rinkėjų parašų rinkimo lapus. Norėdami tęsti kovą prezidento rinkimuose, jie turėjo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų parašų.
Kandidatai parašus galėjo rinkti ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu. Pirmadienio duomenimis, A. Butė elektroniniu būdu buvo surinkęs 5,3 tūkst. parašų.
Grąžindami parašų lapus, prezidento posto siekiantys pretendentai VRK privalėjo pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų išrašus, privačių interesų deklaraciją, biografiją, duomenų anketą apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus buvo užsiregistravę 10 asmenų. Tarp jų - Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis, kurie galbūt mažiau girdėti rinkėjams, lyginant su kitais pretendentais.
Galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas paaiškėjo balandžio 12-ąją, o gegužės 12-ąją įvyko pirmasis rinkimų turas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pretendentais į prezidentus užsiregistravo ir mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Vasario 16-ąją pareiškinius dokumetus taip pat įteikė ir kiti kandidatai į prezidentus Kazimieras Juraitis, Alfonsas Butė, Petras Auštrevičius ir Naglis Puteikis.
Pranešdami apie dalyvavimą rinkimuose pretendentai turėjo sumokėti užstatą - 4600 eurų. Jei pretendentai rinkimuose surinktų bent 7 proc. balsų, šios lėšos būtų grąžinamos.
Siekiančiųjų prezidento posto iškėlimas buvo baigiamas kovo 8-ąją., o balandžio 12-ąją paaiškėjo galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas.
2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimai vyko gegužės 12-ąją.
Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) duomenimis, pretendentais į prezidentus užsiregistravo Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, europarlamentarai V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai P. Gražulis, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Kandidatų surinkti parašai elektroniniu būdu:
| Kandidatas | Elektroninių parašų skaičius |
|---|---|
| Ingrida Šimonytė | 36,4 tūkst. |
| Gitanas Nausėda | 23,5 tūkst. |
| Arvydas Juozaitis | 12,3 tūkst. |
| Mindaugas Puidokas | 10 tūkst. |
| Vytenis Povilas Andriukaitis | 9,9 tūkst. |
| Naglis Puteikis | 8,7 tūkst. |
| Petras Auštrevičius | 8,3 tūkst. |
| Valentinas Mazuronis | 6,5 tūkst. |
| Saulius Skvernelis | 5,9 tūkst. |
| Kazimieras Juraitis | 5,7 tūkst. |
| Alfonsas Butė | 5,3 tūkst. |
| Petras Gražulis | 1,8 tūkst. |
Alfonsas Butė 2019-03-22 kandidato į LR Prezidentus kreipimasis į Tautą
Alfonsas Butė
Politinės Pažiūros
Grafikas vaizduoja testo rezultatus pagal politinių skirčių ašis. 2016 m. Rinka ir valstybė
1. Minimali alga Lietuvoje turi būti smarkiai didinama, net jei tai blogintų verslo sąlygas Lietuvoje.
Kai kurie politikai sako, jog būtų galima laukti kol daugiau pinigų atsiras Lietuvoje. Tačiau kol tai įvyks, žmonės gali pradėti mirti iš bado. Todėl pasisakau už min. algos didinimą iš karto.
2. Valstybė turėtų didinti mokesčius, kad galėtų išplėsti socialinę paramą ir paslaugas.
Pas mus mokesčiai jau tokie dideli, jog jeigu politikai paskaičiuotu, tai paprastos bandelės kainoje mokesčiai sudaro apie 80 proc. Paskaičiuokite. PVM už ir kartu su kitais mokesčiais trąšų kainoje. Mokesčiai žemės ūkio technikos priemonių įsigijimo kainoje. Darbininko GPM įdirbančiojo žemės ūkį. To darbininko atlyginimoGPM, SODRA, Grūdų sėjimas. Mokesčiųinė dalis grūdų pagaminimo kainoje. Tręšimas. Mokesčių dalis rangos kainoje. Vėl darbininko darbo užmokesčio GPM, SODRA. Toliau nuėmimas grūdinių, toliau džiovinimas, toliau malimas, toliau visos transporto išlaidos ir visi mokesčiai susiję su Kuro gamyba ir jo realizavimu. Toliau bandelės kepimas. Mokesčoių dalis kepimo įrangoje, elektroje,vėl mokesčiai kepėjui , jo GPM, Sodra, eksplotacinės išlaidos, kitos pridėtinėw išlaidos ir mokesčių dalis jose. Toliau realizacija. Ir vėl nuo įvežimo į parduotuvės teritoriją mokesčiai už žemę, beje visose gamybos grandyse, kurias aš minėjau, už šilumą, už vandenį, pastatų turto mokestis ir vėl visi visi mokesčiai? Jums dar maža mokesčių?
3. Viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius turėtų būti sumažintas, net jei dėl to mažėtų valstybės teikiamų paslaugų.
Tačiau jie neturi būti išmesti į gatves. Įstatyminė bazė turi būti iš karto pakeista taip, kad jie visi netrukdomai, suteikiant valstybės paramą, galėtų kurti savo verslus ir konkuruoti materialinių gėrybių bei paslaugų teikimo srityje.