Turto nuoma: Pajamų apmokestinimas, kainų tendencijos ir finansų planavimas Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia suteikti gyventojams kuo išsamesnę informaciją apie gaunamų turto nuomos pajamų apmokestinimą. Šiame straipsnyje aptarsime pajamų mokesčius, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, individualios veiklos niuansus ir būsto kainų tendencijas, kurios daro įtaką nuomos kainoms.

Gyventojai, nuomodami patalpas (pvz., butus, negyvenamąsias patalpas ir pan.), nuo gautų turto nuomos pajamų turi mokėti 15 procentų pajamų mokestį. Iki 2010 m. dar reikėjo mokėti ir 6 procentų PSD įmokas, tačiau nuo 2010 m. gautos turto nuomos pajamos PSD įmokomis neapmokestinamos, jei nuomos pajamos nepriskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios turto nuomos veiklos.

Pajamų gavimas iš juridinių ir fizinių asmenų

Atsižvelgiant į tai, iš kokio asmens (juridinio ar fizinio) gyventojas gavo pajamų už patalpų nuomą, taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka:

• Iš juridinio asmens: Tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį ir PSD įmokas apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą išmoką išmokantis asmuo.
• Iš kito gyventojo: Tokios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį ir PSD įmokas gyventojas privalo sumokėti pats, pateikdamas Metinę gyventojo pajamų deklaraciją iki kitų mokestinių metų gegužės 1 dienos.

Individuali veikla ir jos apmokestinimas

Turto nuoma gali būti laikoma individualia veikla, jei gyventojas, vykdydamas su turtu susijusius sandorius, iš esmės verčiasi aktyvia veikla. Tai reiškia, kad gyventojas įsigyja turtą siekdamas ateityje iš trečiųjų asmenų gauti pelno, susijusio su to turto naudojimu, ir atitinkamai tą turtą tvarko.

Tais atvejais, kai gyventojas tik išnuomoja turimą turtą, t.y. gauna tik pasyviąsias turto nuomos pajamas, tai iš tokio turto nuomos gautos pajamos nebus laikomos individualios veiklos pajamomis. Pavyzdžiui, gyventojas persikelia gyventi į kitą miestą, o pirmąjį gyvenamąjį būstą išnuomoja.

Jeigu gyventojas gauna pajamų iš nustatyta tvarka įregistruotos individualios veiklos (patalpų nuoma), tokios pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Apmokestinamosios individualios veiklos pajamos apskaičiuojamos iš gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu).

Įregistruotą individualią veiklą (pagal pažymą) vykdantys gyventojai iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį buvo gautos (uždirbtos) individualios veiklos pajamos, gegužės mėn. 1 dienos turi pateikti Deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Verslo liudijimas

Jeigu gyventojas, vykdantis individualią patalpų nuomos veiklą, patalpas nuomoja tik gyventojams, jis gali įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį bei kas mėnesį mokėti fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu įsigijo verslo liudijimus arba įregistravo individualią veiklą, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo pateikti Deklaraciją (net ir tuo atveju, jeigu ataskaitiniais metais individualios veiklos pajamų negavo).

Nekilnojamojo turto kainų istorija

Nekilnojamas turtas brango, brangsta ir brangs - tai dažnai girdima nuomonė. Tačiau, ar tai visada tiesa? Tyrinėti ilgalaikę NT kainų istoriją yra labai įdomu, o sąvoka "nekilnojamas turtas" slepia gausybę šios turto klasės porūšių.

Iš tikrųjų NT kainos kartais dešimtmečiais, ar net šimtmečiais kyla (arba krenta), tuomet apsisuka ir keliauja priešinga kryptimi. Remiantis istoriniais duomenimis, nėra jokio ilgalaikio realių kainų augimo.

Yra keletas priežasčių, kodėl dauguma klaidingai supranta ilgalaikes nekilnojamojo turto kainų raidos tendencijas. Visų pirma, pastaraisiais metais kainos keliavo į vieną, viršutinę, pusę, todėl recency bias veikia visu savo gražumu. Antra, Lietuvoje gyvenančių asmenų įsivaizdavimas apie NT kainų elgsena susiformavo per paskutinius trisdešimt metų, per kuriuos įvyko sėkminga šalies ekonomikos transformacija iš planinės į rinkos ekonomiką.

Šimtmečių senumo duomenys

Yra du duomenų rinkiniai, apimantys daugiau kaip kelių šimtų metų NT kainų istoriją:

• "The Harengracht house index" - Amsterdamo centrinio kanalo nekilnojamojo turto kainų istorija (1628-2008 m.). Reali šio nekilnojamo turto vertė per 380 metų kilo po 0,1 proc.
• Paryžiaus kainų indeksas (1200-1800 m.) - Realios NT kainos mieste šiuo laikotarpiu augo po 0,5 proc. per metus. O 1840-2010 metais realios NT kainos Prancūzijos sostinėje kilo po 1 proc. per metus.

Žinoma, tikrai verta abejoti tokio senumo duomenų patikimumu. Apskritai, skaičiuoti NT kainų pokyčius neįtikėtinai sudėtingas darbas. Yra daug "kabliukų", dėl kurių pateikiami duomenys gali būti netikslūs.

Reikia įvertinti faktą, kad būstas sensta, nemažai lėšų tenka atidėti nuolatiniam jo remontui, kad palaikyti esamą kokybinę būklę. Įvairių tyrimų nuomone, atsižvelgus į kokybinius būsto pokyčius, renovacijos ir išlaikymo kaštus, NT kainos augo nuo 0,22 proc. iki 2 proc. per metus mažiau, nei rodo istoriniai būsto kainų indeksai.

Modernių laikų NT kainų istorija

2018 metais Credit Suisse Global Investment Returns Yearbook nagrinėjo įvairių turto klasių, tame tarpe ir NT, grąžą. 117 metų laikotarpiu vidutinė reali grąža 1,3 proc. Geriausiai sekėsi NT savininkams australams, kurių turtas brango realia išraiška po 2,2 proc. Galima pastebėti kitą svarbų niuansą. Iki 1950 metų nebuvo jokio realių kainų augimo. Tuomet, iki kažkur 1990 metų, stebėtas nespartus kainų augimas. O štai nuo 1990 metų visose išsivysčiusiose šalyse realios būsto kainos šoko aukštyn.

Dallas Fed publikacija "No Price Like Home: Global House Prices, 1870-2012" rodo, kad viso laikotarpiu vidutinis realus NT kainų augimas, imant visų šalių vidurkį, siekė apie 1 proc. per metus (GDP per capita augo po 1.8 proc. šiuo laikotapiu). Kainos buvo stabilios iki XX a. vidurio, jos netgi mažėjo, lyginant su pajamomis. Antroje praėjusio amžiau pusėje matome ryškius pokyčius.

Vidutinis NT kainų augimas 1975-2021 metų laikotarpiu siekė 1,9 proc. per metus. Tačiau paskutinįjį dešimtmetį kainos augo net 2,8 proc. per metus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma duomenų apima įvairių šalių didžiausių miestų NT rinkas. Visiškai pagrįstas lūkestis, kad miestų NT kainų augimas gali reikšmingai skirtis nuo užmiesčio.

Žvelgiant į modernių laikų Japonijos, bei senesnių laikotarpių Amsterdamo istoriją, galima būtų manyti, jog ankščiau ar vėliau nuosmukio periodai vis tiek ateis. Tikėtina, kad tam tikroms šalims ir/ar miestams (ar visam regionui) transformuojantis, patiriant fundamentalius pokyčius, pamatyčiau būtent tokius periodinius kainų šuolius (aukštyn ar žemyn), po kurių daugumoje atvejų seka stabilizacijos laikotarpiai.

Būsto nuomos kainos ir finansinis planavimas

Būstas, vanduo, elektra ir dujos sudaro didžiausią namų ūkių išlaidų dalį ES. 2022 m. beveik ketvirtadalis visų namų ūkių išlaidų (24,1 proc.) buvo skirta šioms pagrindinėms reikmėms.

Europos profesinių sąjungų konfederacija praneša, kad 14 ES valstybių narių nuoma už būstą su dviem miegamaisiais sudaro daugiau nei 35 proc. minimalų atlyginimą (MMA) gaunančių darbuotojų pajamų. 2024 m. šie darbuotojai vidutiniškai išleidžia 45 proc. savo pajamų tik būstui.

Minimalios algos svyravimai, anot „Euronews Business“, svyruoja nuo 477 iki 2571 eurų.

Vidutinė nuomos kaina 14 šalyse - 600 eurų. Nuomos kaina už būstą su dviem miegamaisiais svyravo nuo 215 eurų Bulgarijoje iki 1340 eurų Liuksemburge.

Nuomos kainos Lietuvoje ir minimalus atlyginimas: 2024 metų pradžioje vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina Vilniuje siekė 500-700 eurų per mėnesį. Lietuvoje MMA 2024 metais sudaro 924 eurus "ant popieriaus", o tai reiškia, kad asmenys, gaunantys minimalų atlyginimą, skiria 45-46 proc. savo atlyginimo tik būsto nuomai.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė 1 kambario nuomos kaina Vilniuje per 5 metus, nuo 2011 iki 2016 m. išaugo nuo 201 iki 288 Eur, o atlyginimas „į rankas“ nuo 543 Eur iki 680 Eur. Tad atlyginimo dalis skiriama nuomai per šį laikotarpį išaugo nuo 37 iki 42 proc.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad nuoma nėra privalomosios išlaidos, kurios būtų kiekvieno iš mūsų krepšelyje. Pasak G. Nausėdos, tiek kainos turėtų kristi žemyn, tiek atlyginimai kilti.

Lyginant šių metų vasario mėn. nuomos kainas su praeitų metų vasariu, matyti, kad Vilniuje pasiūlos kaina už kvadratinį metrą augo 4 proc., Kaune - 7 proc., Klaipėdoje - 3 proc. Šiuo metu Vilniuje pasiūlos kaina už 1 kv. metrą 8,7 Eur, Kaune - 6,3 Eur, Klaipėdoje - 5,7 Eur.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalas aruodas.lt taip pat pateikia naujausią statistiką, apie skirtingas butų nuomos pasiūlos kainas skirtinguose mikrorajonuose kovo pradžioje. Matyti, kad Vilniuje 1 ar 2 kambarių butai brangiausiai siūlomi Senamiestyje (390 ir 600 Eur) bei Naujamiestyje (280 ir 510 Eur). Kaune brangiausi butai yra centre. 1 kambario buto nuoma - 300 Eur, o 2 kambarių - 360 Eur. Antras pagal brangumą mikrorajonas - Žaliakalnis. Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, brangiausia nuoma pagal skelbimus - Senamiestyje. 1 kambario - 160 Eur, o 2 kambarių - 380 Eur. Pigiausia - Žvejybos uoste.

Finansų planavimo patarimai

Finansų konsultantas Mantas Janavičius rekomenduoja turėti 6 sąskaitas, skirtas skirtingiems tikslams:

1. Finansinei laisvei siekti (10-20% pajamų)
2. Edukacijai (10%)
3. Ilgalaikiam taupymui (10%)
4. Kasdieniams poreikiams (50-55%)
5. Pramogoms (10%)
6. "Geriems darbams" (5%)

M. Janavičius pabrėžia, kad žmonės dažnai gyvena geriau, nei iš tiesų šiandien gali sau leisti. Jis pataria ieškoti pigesnės būsto nuomos, kooperuotis su kitais žmonėmis, ir racionalizuoti savo išlaidas.

Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pradedama galvoti apie finansus ir veikti, tuo lengviau ir su santykinai nedidele reguliariai atsidedama suma galima pasiekti nuostabių rezultatų ir finansiškai saugią ateitį.

Gyventi gerą gyvenimą yra kiekvieno žmogaus pareiga. Jeigu norite keisti savo gyvenimą, investuokite į edukaciją, atsidėkite dalį pinigų. Niekas neįvyks per dieną, net ne per savaitę. Bet po metų, jeigu turėsite teisingą sistemą ir būsite kantrūs, galite būti visiškai kitoje vietoje.

Būsto kainų pokyčiai Vilniuje

Pirkti ar nuomotis?

DELFI užsakymu vykdyta apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad lietuvių sprendimą būstą geriau pirkti, nei nuomotis, lemia keletas priežasčių: įprotis turėti nuosavą būstą, būsto įperkamumas, ir mobilumo klausimas.

Biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas įspėja, kad nuomos kainos šiai dienai tikrai yra didesnės nei mėnesinės banko paskolos įmokos, tačiau taip gali būti ne visada. Jis prognozuoja, kad po metų ar dviejų nuomos kainos ir būsto paskolų įmokos bankams susilygins arba įmokos bankui viršys nuomos kainą.

Butų nuomos kainos Vilniuje

Statistika ir faktai

• Beveik vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų neturi pakankamai pinigų net maistui.
• 12,4 proc. visų šalies gyventojų nesugeba laiku sumokėti už būstą ar komunalines paslaugas.
• Ekonominio augimo vaisiai Lietuvoje tenka tik turtingiausiems.

Lietuvoje didžiausi atlyginimai šiuo metu siūlomi IT, finansų, administravimo, pardavimų ir vadovavimo specialistams.

tags: #algos #dalis #buto #nuomai