Žemaičių muziejus „Alka“ - muziejus Telšiuose, kuris renka, saugo, restauruoja, tiria, eksponuoja bei populiarina Žemaičių krašto materialinės ir dvasinės kultūros, gamtos objektus, nuo 1955 m. Muziejų 1932 m. vasario 16 d. įkūrė Žemaičių senovės mėgėjų draugija Alka.
Steigėjai poetas Pranas Genys, Telšių apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskas, kun. Antanas Juozapavičius, gyd. Jonas Mikulskis. Pagrindas buvo padėtas jau 1924-1925 m., kai Telšių mokytojų seminarijoje buvo pradėti rinkti eksponatai. Už savivaldybės skirtas, krašto gyventojų ir užsienio lietuvių paaukotas lėšas 1938 m. pastatyti muziejaus rūmai (archit. 1948-1988 m. 1988 m. spalio 30 d. 1998 m. pastatytas priestatas (archit. Algirdas Žebrauskas).
Muziejaus rinkiniai ir ekspozicijos
Muziejaus fonduose sukaupta daugiau kaip 60 000 eksponatų iš archeologijos, etnografijos, numizmatikos, liaudies meno, spaudinių, rankraščių, fotografijų, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. rinkinių. Ypač vertingos profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kolekcijos į muziejų pateko 1940-1941 m. iš Žemaitijos dvarų.
Muziejaus fonduose daugiau, kaip 70 000 XVI-XX a. dvarų archyvų dokumentų, bibliotekoje daugiau, kaip 10 000 XIX-XX a. Ypač reikšminga archeologų nuo 1955 m. rengtose ekspedicijose (vien archeologas Vitas Valatka 1956-1976 m. surengė 17 ekspedicijų) sukaupta medžiaga iš akmens amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų, ankstyvųjų metalų laikotarpio, įvairių laikotarpių kuršių, žemaičių ir žiemgalių įkapės. Atskira rinkinių dalis - Telšių senamiesčio archeologinių tyrinėjimų medžiaga.
Gausūs ir įvairūs etnografijos rinkiniai. Tai žemdirbystės, amatų ir buities daiktai, iš kurių ypač originalios kultuvių, lazdų, prieverpstėlių, rankšluostinių bei senųjų žemaičių audinių kolekcijos. Išskirtinę vietą užima kalvystės meno dirbiniai - kryžių ir koplytėlių saulutės.
Žemaičių muziejaus „Alka“ saugyklose saugomos vertingos relikvijos:
- 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
- 1791 m. Savivaldos privilegija Telšių miestui
- 1794 m. sukilimo dokumentai
- 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dokumentai
Žemaičių kaimo muziejaus ekspozicijoje (kurta nuo 1967, atidaryta 1982) 8,5 ha plote yra 16 autentiškų pastatų (19 a. pabaigos-20 a.). Muziejui priklausantis (nuo 2015) Žemaičių vyskupystės muziejus (įkurtas 1999 Varniuose) įsikūręs buvusiuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose. Rainių Kančios koplyčios (pradėta statyti 1990, pašventinta 1991 06 23 Rainiuose, Viešvėnų seniūnija) rūsyje veikia ekspozija Rainių žudynėms atminti. Muziejui priklauso Telšių ješivos (veikė 1875-1940) pastatas.
Žemaitijos kaimo muziejus
Žemaičių muziejui priklauso Žemaitijos kaimo muziejus, įkurtas 1967 m., atidarytas 1982 m. Jame yra 16 etnografinių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios pastatų.
Tai muziejinė erdvė, kurios vizija - išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų architektūros statinių paveldą, pratęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę. Etnografinis muziejus atspindi XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdą. Šiandien čia yra įkurti trys autentiški sodybų ansambliai, kuriuos papildo svarbiausi senųjų gyvenviečių objektai: kapinaitės, malūnas, kalvė.
Muziejuje auginamos tik tradicinės, Žemaitijos kaimui būdingos, augalinės kultūros ir gyvuliai: žemaitukai, avys, ožkos, triušiai ir kt. Šiandien muziejuje yra 16 pastatų. Visuose yra įrengtos ekspozicijos, eksponuojami autentiški baldai, darbo įrankiai, buities apyvokos reikmenys, indai.
Muziejus pradėtas kurti 1963 m., kai Lietuvos Ministrų taryba, parėmusi muziejininkų ir kultūros veikėjų siūlymą, priėmė sprendimą įkurti Liaudies buities muziejų (dabar Rumšiškių) prie Kauno marių ir tris regioninius muziejus (Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje). Pirmasis, 1967 m. į muziejų perkeltas eksponatas - pirtis iš Tryškių apylinkės. 1982 m. Žemaičių kaimo muziejus atvertas lankytojams.
Žemaičių kaimo muziejus atnaujintas 2012 m. visi pastatai rekonstruoti, aptvertos tvoros, pastatyta naujų kryžių ir koplytėlių. Objektas pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Čia kasmet vyksta: užgavėnės, naktišokiai, klojimo teatrai ir kiti, su etnine kultūra susiję ir tradiciniais jau tapę, muziejaus renginiai.
Europos Atviros oro muziejų asociacijos išleistame vadove įrašyta apie 300 buities muziejų. Telšių muziejininkai, ir ne tik jie, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą bandė įkurti senojo Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi. Tada buvo norima įsteigti vadinamąjį Oro muziejų.
Žemaičių kaimo muziejaus darbo laikas ir bilietų kainos:
- Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. Dirbama antradieniais - sekmadieniais nuo 10:00 iki 18:00 val.
- Žemaičių kaimo muziejus nedirba: Lapkričio 1 d. Gegužės 1 d. 2025 m. sausio 1 d., kovo 11 d., balandžio 21 d., gruodžio 24, 25 ir 26 d. 2026 m.
- Bilieto kaina - 5 Eur, studentams, moksleiviams ir pensininkams - 2,5 Eur.
| Lankytojų kategorija | Bilieto kaina |
|---|---|
| Suaugusieji | 5 Eur |
| Studentai, moksleiviai, pensininkai | 2,5 Eur |
Norėdami gauti daugiau informacijos, skambinkite telefonu: +370 601 92417 Žemaičių kaimo muziejaus darbo metu.
Nuo senų laikų žemaičiai gyveno kaimuose, bet, nors ir retai, viensėdžiuose. Iš padrikų kaimelių galėjo susiformuoti kupetiniai kaimai. Žemaičių valstiečiai sodyboms išsirinkdavo patogias ir gražias vietas šalia kalvelės, prie upės, pamiškėje. Taip ir susispietė jos po vieną, po dvi, lyg kupetos, į kaimus. Šiuose kaimuose sodybos išsidėsčiusios laisvai. Pastatai pritaikyti prie vietos reljefo. Žemaičių sodybos erdvios. Jose žymiai daugiau įvairios paskirties trobesių, negu aukštaičių ir dzūkų sodybose. Pastatai Žemaičiuose masyvūs. Šiaudiniai stogai, plačios, žemai nuleistos pastogės. Žemaičiai nemėgo savo trobų puošti iš lauko.
Tradiciniai žemaičių gyvenamieji namai pasižymi masyvumu ilgu ir plačiu korpusu, neaukštomis, vertikaliai lentomis apkaltomis sienomis. Stogas masyvus, keturšlaitis, su čiukuru. Trobos planas gana sudėtingas. Centrinę jos dalį užima kaminas, kuris su abiejose pusėse esančiomis priemenėmis skiria trobą į du galus.
Greta gyvenamojo namo svarbų vaidmenį valstiečių gyvenime atliko svirnas, skirtas grūdams, maistui, mantai laikyti, miegoti. Lietuvos teritorijoje svirnai išplanavimo ir išorės formos atžvilgiu skirstomi į du pagrindinius tipus: aukštaičių ir žemaičių. Pagrindinis skirtumas patalpų dydis ir skaičius. Jei aukštaičių klėtis yra vienos, dviejų ir tik retai kada trijų patalpų, tai žemaičių svirnai turi penkias, šešias ir daugiau patalpų.
Ūkio pastatas javams, linams laikyti ir kulti. Kluonas stovi sodybos pakraštyje, kad kilus gaisrui neužsidegtų kiti pastatai. Kluonas yra dvilinko plano su gegninės konstrukcijos valminiu stogu. Tokie dvilinko plano kluonai XIX a. buvo gana plačiai paplitę centrinės Žemaitijos šiaurinėje dalyje.
Pirtis parvežta iš Telšių rajono Tryškių apylinkės Sukončių kaimo ūkininko Stasio Bukausko sodybos 1967 metais. Pirtį Sukončių kaime pasistatė S. Bukausko uošvis Stasys Silkinis 1929 metais. Pirtis pastatyta prie iškasto tvenkinio. Tai buvo pirmasis eksponatas, atvežtas į Žemaitijos kaimo muziejų. Pastatas yra keturkampis, padalytas į dvi nelygias dalis, kurių didesnioji yra šildoma ir skirta maudymuisi. Pirtis medinė. Toks pirties tipas būdingas visai Lietuvai.
Malūnas yra vienas iš paskutiniųjų palikuonių tų vėjo malūnų, kurie Lietuvoje pradėti statyti dar XVI amžiuje. Vėjo malūnas yra angliškojo tipo su pasukama prieš vėją kepure. Tokie malūnai Lietuvoje buvo statomi iki Antrojo pasaulinio karo. Malūną 1924 metais Telšių rajone Nerimdaičių kaime pasistatė 90 ha ūkio savininkas T. Prialgauskas. Šalia malūno, muziejaus teritorijos pakraštyje, pastatyta kalvė, parvežta iš Telšių rajono Mitkaičių kaimo 1971 metais.
Žemaičių muziejus „Alka“ - svarbiausias LR Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus Telšiuose, įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną.
Žemaičių muziejus „Alka“ yra ir Google Arts & Culture platformoje, kurioje galima virtualiai apžiūrėti parodas ir kolekcijas.