Edmundas Kučinskas - pripažintas estrados dainininkas, kuriam kadaise tekdavo koncertuoti ir dvidešimties klausytojų būreliui. Šiandien jis dalinasi mintimis apie savo karjerą, pomėgius ir požiūrį į populiarumą.
Nuo tinklinio iki muzikos
Pats Edmundas, užaugęs Palangoje, sakosi žaidęs ne krepšinio, o tinklinio rinktinėje. Ir netgi tapęs Lietuvos jaunučių čempionu. Kamuolį per tinklą su draugų kompanija ir dabar pasitaikius progai mielai siunčia Melnragės paplūdimyje.
Tačiau šalia tinklinio sporto mokyklos vaikystėje buvo ir Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokykla. Vėliau E.Kučinsko gyvenime buvo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, o po jos - net dvi specialybės tuomečiuose Klaipėdos fakultetuose, dabar tapusiuose Klaipėdos universiteto Menų fakultetu. Džiazo muzikos katedroje Edmundas studijavo kaip vokalistas ir klavišininkas.
"Nerija" - tramplinas į didžiąją sceną
"Amžinatilsį Romualdas Bieliauskas, vadovavęs ansambliui dar iki mano atėjimo, norėjo, kad visi muzikantai būtų įvaldę bent porą instrumentų ir sugebėtų padoriai dainuoti scenoje.
"Nerijos" stilius priminė tuometines vakarietiškas grupes, nes jie vieninteliai Lietuvoje buvo šis tas daugiau nei solistams akompanuojantis ansamblis", - prisimena E.Kučinskas.
Netikėtas plaukų praradimas
O kaipgi ilgi plaukai? "Plaukus praradau filmuodamasis Vytenio Pauliukaičio režisuotame muzikiniame televizijos filme "Baltijos vaivorykštė". Beje, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas gyvenime, kai stovėjau ant burlentės.
"Kuo mažiau plaukų ekrane, tuo geriau", - pareiškė Vytenis, nužvelgęs mano pečius siekiančias garbanas. Tik ūsus nusiskutau jau gerokai vėliau.
Dainos, kurias mėgsta žmonės
Tačiau Edmundas visai nesirengia gėdytis dėl to, kad jo dainos mielai traukiamos vaišingose užstalėse ir bene dažniausiai pageidaujamos sveikinimų koncertuose. "Esu dainelių, kurios patinka žmonėms, kūrėjas. O žmonės - ne avių banda.
Vis dėlto ir pats dainininkas norėtų, kad sveikinimų koncertuose skambėtų įvairesnė muzika, ir tvirtina, kad laidų redaktoriai galėtų labiau paveikti užsakovus ir įvairinti tokiuose koncertuose skambančių dainų repertuarą.
Nuolatiniai tokių koncertų žiūrovai, pasak atlikėjo, turėjo pastebėti, kad Edmundo pasirodymai juose išsiskiria tiek dainų tematika, tiek apipavidalinimu: "Atsisakiau pigių vaizdo siužetų, nufilmuotų kur nors pievelėse ar giružėse, nes daug patraukliau žiūrėti įrašus iš koncerto.
Koncertuodamas dainininkas nemėgsta užtemdytų salių, nes nori matyti žiūrovų akis. Kas kita - pasirodymai teatro scenoje. Zigmaro Liepinio opera "Paryžiaus katedra", kurioje Kvazimodo vaidmenį atlieka E.Kučinskas, Klaipėdos muzikiniame teatre baigia savo penktąjį sezoną.
"Kai jaunas skaitydavau garsių artistų interviu ir jie visi kaip vienas tvirtindavo svajojantys suvaidinti Hamletą, pagalvodavau: "O aš norėčiau suvaidinti Kvazimodą". Mėgau skaityti Victorą Hugo. Ir ką jūs manote? Sukanka penkiasdešimt metų - ir ateina toks pasiūlymas", - šypsosi atlikėjas.
Balso paieškos ir įrašų studija
"Nuo jaunystės laikiau save tenoru ir stengiausi dainuoti kuo aukštesniu balsu. Kol vieną sykį kažkas paprotino: "Ko taip spiegi? Tavo toks gražus žemutinis balso registras".
Dirbdamas garso įrašų studijoje, dainą atlikėjas paprastai įrašo trečiu ketvirtu bandymu. "Pirmas kartas būna bandomasis, antras skirtas paklausymui, o trečias jau turi skambėti kaip reikiant", - tvirtina dainininkas. Tiesa, po gero pusmečio, kai daina susiguli, neretai kyla noras ją atlikti visai kitaip.
Televizija ir politika
Televizijos laidos vedėjo darbas, kurio, prisipažįsta, ėmęsis ne iš gero gyvenimo, dainininko karjerai, Edmundo įsitikinimu, labiau trukdo nei padeda. Ypač po jo buvusių kolegų demaršo į Seimą.
"Viena yra šmėžuoti ekrane 3-5 minutes dainuojant, bet visai kas kita - televizijos studijoje praleisti valandą. Per tiek laiko neišvengiamai ką nors leptelėsi.
Kvietimo eiti į Seimą E.Kučinskas sulaukė ne kartą, bet jo politines ambicijas visiškai patenkina ir darbas Klaipėdos miesto taryboje. Į ją dainininkas pateko kaip Liberalų ir centro sąjungos atstovas, darbuojasi Socialinių reikalų komitete.
Valdymas ir kūryba
Ar save laiko ūkišku žmogumi? "Greičiau vadovaujančiu ūkininku. Nors patinka medžio darbai ir tikriausiai būčiau galėjęs tapti neblogu staliumi.
Sakydavau, kad žmonės geriau atsirenka, ko jiems klausytis, o ko ne. Tačiau stebėdamas tai, kas popkultūroje vyksta šiandien, nemigo naktimis pradedu manyti, kad atranka vis dėlto reikalinga. Juk į sceną, vedami agresyvių prodiuserių...