Turto konfiskavimo įstatymai Anglijoje ir Lietuvoje: Ar tai veiksminga priemonė?

Civilinis turto konfiskavimas Lietuvoje - tai ydingos teisėkūros pavyzdys, kurio tikslas - kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcinio pobūdžio nusikaltimais, užkardyti nusikaltimus finansams ir pinigų plovimą bei palengvinti turto susigrąžinimą, siekiant veiksmingai konfiskuoti neteisėtai gautą pelną - sveikintinas.

Tačiau tai, kaip šis tikslas buvo bandomas įgyvendinti, yra puikus gerų norų, įstatymų kūrimo stichiškumo ir nepakankamos kompetencijos, kai ignoruojama galiojanti teisės aktų sistema, samplaikos pavyzdys.

Bet kuri teisės šaka, kaip ir bet kuri kita teisinio reguliavimo sritis, nėra statiška. Ji kinta priklausomai nuo visuomeninių santykių, ir šios evoliucijos negali išvengti nė viena valstybė. Lietuva taip pat ne išimtis.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu 2000 m. priimtas ir šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas (įsigaliojo 2003 m.) per pastaruosius 17 jo taikymo metų pakeistas jau daugiau kaip 87 kartus. Akivaizdu, kad tai dar ne pabaiga, nes kiekvienais metais atsiranda naujų iniciatyvų, kaip būtų galima patobulinti mūsų baudžiamąjį įstatymą.

Galima paklausti, ar visi įstatymo pakeitimai pagerina padėtį ir užtikrina visos teisinės sistemos tobulėjimą? Deja, bet tikrai ne.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje teisinių santykių reguliavimas dažnai yra neapgalvotas, neparemtas mokslo ir praktiniais rezultatais. Kartais jis vyksta stichiškai, be jokios sistemos ir dažniausiai dėl populistinių priežasčių. Puikus tokios situacijos pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. priimto ir prezidentui pateikto pasirašyti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo epopėja.

Siekiant Lietuvoje bet kokiu būdu įteisinti civilinio turto konfiskavimo institutą, vienas po kito buvo parengti net trys įstatymų projektai: 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas, 2018 m. parengtas Lietuvos Respublikos neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymo projektas ir 2019 m. Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas, galiausiai Seime atsirado ir 2020 m. sausio 14 d. buvo priimtas ketvirtasis šio įstatymo projektas.

Iš esmės pataisytą Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą vetavo Lietuvos Respublikos prezidentas. Turbūt šis veto aptariamoje epopėjoje yra pati geriausia išeitis, kuri ne tik padėjo apsisaugoti nuo chaoso teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminius tyrimus ar nagrinėjant bylas teismuose, bet ir neišvengiamos tokio neapgalvoto ir neparuošto instituto „mirties“ sulaukus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo.

Visuose šiuose vienas po kito pateiktuose įstatymų projektuose, nors po truputį ir taisant didžiausias jų klaidas, taip ir nebuvo atsižvelgta į tai, jog šiuo metu Lietuvoje galiojantis civilis procesas, kuris turėjo būti pagrindu taikant civilinį turto konfiskavimą, nėra pritaikytas baudžiamiesiems teisiniams santykiams sureguliuoti.

Pabrėžtina, kad civilinio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti asmenį, o tik kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Visų įstatymo projektų rengėjai neatsižvelgė į tai, kad turto konfiskavimas iš esmės skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių.

Tik paskutiniame, jau Seimo priimtame, įstatymo projekte susigriebta, kad vis dėlto negalima ignoruoti pagrindinių civilinio proceso principų - rungimosi principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo.

Tačiau net ir priimtame įstatyme, nors daug pastangų įdėta Seimo komitetuose, palikta daug prieštaravimų. Jame išliko aiškus, ankstesniuose projektuose atvirai deklaruotas siekis bet kokia kaina konfiskuoti asmens turtą. Būtent dėl šio siekio kurti vis nauji įstatymų projektai, kuriuose civilinis turto konfiskavimas nurodomas kaip pagrindinis įstatymo tikslas, bet ne priemonė užkardyti nusikalstamas veikas.

Įstatymų autoriai dažniausiai kaip pavyzdžius nurodo Airijos, Anglijos ar Italijos teisės sistemose egzistuojantį civilinio turto konfiskavimo institutą. Tačiau pamiršta paminėti, kad šiuose Airijos, Anglijos ir Italijos įstatymuose yra aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriems gali būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, detaliai reglamentuojama turto konfiskavimo ir areštuoto turto naudojimo tvarka, administravimo procedūros, tokio turto savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų teisės. To iš esmės pasigendama visuose Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose įstatymų projektuose.

Įstatymų kūrėjai, matydami tik tikslą - lengviausiu būdu konfiskuoti turtą, užprogramavo visiškai absurdišką situaciją, kai turto konfiskavimas gali būti taikomas asmeniui, kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta jokia nusikalstama veika (pavyzdžiui, konstatavus, kad asmens veika - kad ir nedeklaruotas grybų rinkimas ir pardavinėjimas - reguliuotina administracine teise) arba asmeniui, kuris padėjo atskleisti organizuotos grupės veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, savo teisine prigimtimi baudžiamoji teisinė priemonė - turto konfiskavimas - tampa taikytina tiek asmenims, kurių padaryti pažeidimai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, tiek ir asmenims, kurie esmingai padėjo teisėsaugos institucijoms.

Įdomu, kiek atsiras norinčių padėti teisėsaugos institucijoms atskleisti sudėtingus nusikaltimus, jei žinos, kad, nepaisant visos jų pagalbos, jiems galės būti pritaikytas civilinis turto konfiskavimas.

Maža to, net priimtame ir vetuotame Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatytas absurdiškai platus subjektų ir nusikalstamų veikų, su kuriomis jie sietini, ratas, jame dar bandoma atsisakyti esminio teisės principo, jog baudžiančiųjų ar draudžiančiųjų tam tikrą asmens elgesį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį.

Įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Taigi, įstatymo kūrėjai bandė suformuoti labai pavojingą precedentą, kai savo prigimtimi baudžiamoji teisinė priemonė, nors šiuo atveju ir paslėpta po kitos teisės šakos iškaba, būtų taikoma teisiniams santykiams, egzistavusiems iki įstatymo priėmimo.

Akivaizdu, kad įstatymų kūrėjai nepasimokė iš neteisėto praturtėjimo instituto, kurį taip pat bandyta taikyti atgaline data. Šie bandymai ryžtingai nutraukti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2017 m. kovo 15 d. nutarimas). O gal, atvirkščiai, pasimokė ir todėl bando gudrauti - baudžiamąją teisinę priemonę paslėpti po civilinės teisės iškaba, tikėdamiesi, kad taip primityviai pavyks atsisakyti esminių teisėkūros principų.

Šioje istorijoje Lietuva tik per plauką netapo unikalia (blogąja to žodžio prasme) valstybe. Lietuva galėjo tapti valstybe, kurioje būtų ir turto civilinis konfiskavimas, ir turto konfiskavimas, ir išplėstinis turto konfiskavimas. Šie visi trys institutai yra labai giminingi ir todėl pasaulyje valstybės taiko arba turto civilinį konfiskavimą, paprastai teisės aktuose išsamiai aprašydamos visą procesą, kaip jis turėtų būti taikomas (Anglija, Airija, Italija), arba išplėstinį turto konfiskavimą, kuris taikomas vadovaujantis baudžiamojo proceso taisyklėmis.

Dauguma šalių taiko išplėstinį turto konfiskavimą. Tarp jų ir Lietuva. Tačiau nė viena pasaulio valstybė netaiko visų trijų institutų kartu. Lietuva galėjo tapti pirmoji.

Vadovaudamiesi baudžiamuoju populizmu ir siekdami pateisinti griežtesnio baudimo tendenciją teisėkūros srityje, įstatymo sumanytojai neturtingiausiai visuomenės daliai sukelia nerealius ir nepagrįstus lūkesčius, kad Lietuvoje smarkiai sumažės korupcijos ar turtinė gyventojų atskirtis.

Tačiau Lietuvos mokslininkai (Aleksandras Dobryninas, Gintautas Sakalauskas ir kt.) seniai įrodė, kad represinėmis priemonėmis greitai pakeisti padėties neįmanoma. Tai akivaizdžiai parodo ir daugiau kaip devynerius metus teismų praktikoje taikomi du turto konfiskavimo institutai: turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas.

2010 m. žiniasklaidoje prezidentūros atstovai teigė, kad išplėstinis turto konfiskavimas bus itin svarbi prevencinė priemonė, užkardanti korupciją ir neteisėtą praturtėjimą. Deja, šiandien baudžiamosios teisės specialistai ir kriminologai teigia, jog ši nepagrįstai sureikšminta poveikio priemonė situacijos iš esmės nepagerino.

Todėl nėra didelių vilčių, kad įteisinus dar ir civilinį turto konfiskavimą Lietuvoje sumažės turtinių nusikaltimų ar kitokio neteisėto praturtėjimo atvejų.

De facto civilinis turto konfiskavimas taps dar viena teisine fikcija ir priemone visuomenei bauginti.

Reiktų pagaliau pripažinti tą faktą, kad nusikalstamumo lygis Lietuvoje aukštas ne todėl, kad mums trūksta kokios nors konfiskavimo priemonės ar būtų pernelyg švelnūs baudžiamieji įstatymai, o didele dalimi dėl teisėsaugos institucijų darbo kokybės trūkumo. Turbūt protingiau būtų ne kurti įvairius įstatymus, kurių pagrindinė paskirtis susiveda į siekį konfiskuoti asmenų turtą be jokių jų neteisėtos veikos įrodinėjimo procedūrų, o nukreipti energiją ir dėmesį į pareigūnų kompetencijos kėlimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė dėstė, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas yra kova su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, savanaudiškais nusikaltimais - jų prevencija, siekiant žmones atgrasyti, sudarant tokias aplinkybes, kad neteisėtas praturtėjimas, turtas, kurio žmogus nesugeba pagrįsti savo legaliomis pajamomis negalėtų būti kaupiamas. O žmogus, jeigu tokį turtą sukaupė, negalėtų toliau jo naudoti ir džiaugtis jo vaisiais.

„Kuriant šitą įstatymą, mes, manau, sumušėme visus komiteto klausymo rekordus. Jau parengtam tekstui, kuris buvo išdiskutuotas ministerijose, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, sutvarkyti kartu su mokslininkais, teisėsaugos institucijomis, prireikė šešiolikos klausymų. (…) Manau, kad visi, pradedant nuo mokslininkų, kurie norėjo ir dalyvavo, ir aš esu jiems labai dėkinga, ir baigiant teisėsaugos institucijomis, arba ta pačia, dabar jau liūdnai pagarsėjusia verslo konfederacija, visi galėjo dalyvauti ir būti išklausyti. Vertinome ir užsienio šalių praktiką, kur tokie įstatymai veikia“, - pasakojo A. Širinskienė.

Advokatas Romualdas Drakšas sutiko, kad daugelyje šalių yra civilinis turto konfiksavimas. „Šalys paprastai skirstosi į dvi dalis - jos turi arba išplėstinį konfiskavimą, arba civilinį. Lietuva yra unikali šalis, kuri turi visas įmanomas konfiskavimo rūšis - net du šituos pagal savo paskirtį giminingus institutus. Tačiau praktiškai visose tose šalyse, kurios turi civilinį turto konfiskavimą (JK, Airija, Italija), tai yra kuriamas atskiras procesas. Anglijoje yra 400 lapų dokumentas, Italijoje - antimafijos kodeksas, Airijoje - diau kaip 400 straipsnių įstatyme. Tai yra ištisas procesas - nuo iki“, - kalbėjo R. Drakštas.

Pasak advokato, Lietuvoje turime įstatymą, kuris yra lyg tam tikras miksas, kai kol kas neaišku, kaip jį taikys teismai. „Žiūrėkime, įstatyme yra prokuroro teisė areštuoti turtą (tai nėra civilinės teisės dalykas). (…) Reiškia, mes galbūt užkabiname baudžiamąjį procesą, bet skundų nagrinėjimas nėra baudžiamojo proceso dalis. (…) Toks įstatymas yra miksas. Iš vienos pusės tai yra prezumpcija, kad turtas yra neteisėtas. Iš kitos pusės teigiama, kad bus žiūrima civilinio proceso tvarka, kas įteisina rungtyniškumo principą. Tai reiškia, kad kiekvienas turi įrodyti savo. Tai yra prokuroras turės įrodyti, kad turtas yra neteisėtas“, - kalbėjo R. Drakštas.

Advokatas sako, kad lieka atviras klausimas, kaip bus tokioje byloje - ar prokuroras ateis su prezumpcija, kad užtenka turimų sąlygų, ar jis turės įrodyti. „Jeigu jis turės įrodyti, kuo tai skiriasi nuo neteisėto praturtėjimo instituto, kuris buvo pas mus, ir nesuveikė“, - sakė R. Drakšas.

Laidoje buvo nagrinėjama hipotetinė situacija - ar žmogus, pasistatęs namą, jau gali tapti šio įstatymo objektu. „Pirmiausia, prieš pastatydamas namą ir disponuodamas turtu, Jūs turėjote padaryti kažkokią nusikalstamą veiką - būti įtariamas arba kaltinamas, arba patekti į organizuotų grupių narių sąrašus, kuriuos turi Policijos departamentas. Viena sąlyga yra numanomas žmogaus ryšys su nusikalstama veika“, - aiškino A. Širinskienė.

Pasak politikės, kita sąlyga, kada tuo žmogumi bus pradėta domėtis, turi būti numanomas skirtumas, kuris būtų tiriamas ikiteisminio etapo metu. „Tai yra turi būti 100 tūkst. eurų skirtumas - tarp Jūsų legalių pajamų ir to turto, kurį Jūs greičiausiai valdote“, - dėstė A. Širinskienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė prisiminė, kad per klausymus Seime iš verslo konfederacijos girdėjo priekaištų esą bus gaudomos visos močiutės, kurios kiaušiniais arba gėlėmis prekiauja. „Manau, kad visi puikiai suprantame, kad uždirbti 100 tūkst. eurų vertės sumą, kas savo laiku buvo butas Vilniaus mieste, negalint tos sumos pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, tai yra jau labai daug“, - sakė A. Širinskienė.

Politikė paaiškino, kai įtariama, kad toks skirtumas gali būti, teisėsaugos institucijos pradeda tikrinti, ar tikrai taip gali būti, ir kreipiasi į asmenį, prašydamos pagrįsti. „Iš tiesų gali būti, kad žmogus gavo paveldėjimą, kurio teisėsaugos institucijos nemato. Gali būti, kad jis turėjo kažkokių pajamų užsienyje. Jeigu žmogus pagrindžia, ir abejonės yra išsklaidomos, toliau tas procesas į teismą nesirutulioja. Jeigu, vis dėlto, prokuroras mato, kad žmogaus pateiktų dokumentų neužtenka, kad tikrai 100 tūkst. eurų skirtumas tarp teisėtų ir galimai ne visai sąžiningai uždirbtų pajamų yra, tada prasideda tas vadinamasis rungtyniškumo procesas, kur tiek prokuroras, tiek tas asmuo, kuris disponuoja tokiu kiekiu pajamų, jau teismui įrodinėja, ir yra vertinami tiek vieno, tiek kito argumentai“, - aiškino A. Širinskienė.

Teisės instituto mokslininkas, studijos apie civilinį turto konfiskavimą autorius Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad tokie klausimai, kaip - ar toks instrumentas iš viso yra galimas, jau yra svarstyti Europos žmogaus teisių teisme. „Užsienio praktika rodo, kad apskritai instrumentas yra perspektyvus, bet klausimas dabar yra detalėse - kaip specifinis mūsų lietuviškas variantas galėtų veikti praktikoje? Tam tikrų problemų tikrai matome. Yra dar iki galo nesuderintų dalykų, kaip, pavyzdžiui, santykiai su jau egzistuojančiais kitais instrumentais. Pavyzdžiui, egzistuoja atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Tai, jeigu asmuo disponuoja 100 tūkst. eurų, ir negali jų paaiškinti, tai kyla pagrindai taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Nors žinome, kad perspektyvos patraukti asmenį už tai yra labai menkos dėl jau praktikoje išryškėjusių sunkumų“, - sakė S. Bikelis.

Pasak mokslininko, kartu esant įstatyme numatytiems pagrindams gali susidaryti situacija, kad dėl to paties turto yra pagrindas taikyti civilinį turto konfiskavimą, kuris įrodinėjimo prasme yra kur kas paprastesnis ir perspektyvesnis. „Taip pat galimi klausimai, kai atsiranda pagrindai taikyti išplėstinį ir civilinį turto konfiskavimą. Šie klausimai iki galo nėra išspręsti“, - sakė S. Bikelis.

Mokslininkas numano, kad Prokuratūra rengia rekomendacijas, kaip taikyti įstatymus, ir šie klausimai bus išspręsti. „Kita vertus, jau ir viešojoje erdvėje buvo išsakyta abejonių - ar pakankamai yra saugiklių tam tikrais atvejais? Kai žiūrime į pagrindus taikyti civilinį turto konfiskavimą - bendra sąlyga yra 100 tūkst. eurų vertės nepaaiškinto turto. Tai jau savaime yra labai įtartina aplinkybė. (…) Bet vien savaime ji yra nepakankama, kad galėtume įtarti, kad tai yra su nusikalstamoms veikomis susijęs turtas. Tam įstatyme numatyti papildomi pagrindai. Kai kurie jų yra labai stiprūs - pavyzdžiui, kad asmuo yra nuteistas už tam tikrus nusikaltimus (pavyzdžiui, susijusius su narkotikais, kontrabanda, sukčiavimą). (…) Tačiau veto nuleido įrodinėjimo kartelę. Šituo pakeitimu perėjome prie nepaaiškinto turto koncepcijos - kad, jeigu turtas nepaaiškintas, atsiranda pagrindas jį konfiskuoti. Prieš tai civilinio turto konfiskavimo koncepcija buvo tokia - kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad turtas turi sąsajų su nusikalstomis veikomis“, - aiškino S. Bikelis.

Pasak mokslininko, pagal ankstesnį atvejį teismas negalėtų konfiskuoti turto, jeigu nebūtų byloje visai jokių sąsajų su nusikaltimais. „Pakeitimas padarytas turint argumentą - apeliuojant į riziką pažeisti nekaltumo prezumpciją, kai civilinėje byloje kalbame apie nusikalstamu būdu gautą turtą. (…) Atsižvelgiant į šitą abejonę buvo tiesiog pašalintas saugiklis, kuris leistų teismui peržiūrėti prezumpcijos pagrindus. Šiuo metu teismas neturi pagrindo pasitikrinti, ar pagrįstai prieš asmenį taikoma prezumpcija, jeigu tarkime teisėsauga visai be pagrindo pareikštų įtarimą asmeniui ir paskui bylą nutrauktų. Šiuo metu teismui reikia labai kūrybiškai pritaikyti įstatymą, kad surastų pagrindą nekonfiskuoti turto, jeigu jis matytų, kad, tegul asmuo ir nesugeba jo paaiškinti, bet nėra jokių duomenų, kad turtas kaip nors būtų susijęs su nusikalstamomis veikomis“, - aiškino S. Bikelis.

Neteisėtai iš sutarčių su valstybe praturtėję verslininkai liks nepaliesti, net jei patys prisipažintų. Todėl pažadai išsireikalauti žalą konfiskuojant neteisėtai įgytą turtą atsimuš į karčią tiesą. Dėl „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ sandorių valstybė galėjo prarasti šimtus milijonų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas, todėl neteisėtai įgytas turtas turi būti konfiskuotas.

„Leo LT“ kūrimo autoriai gali miegoti ramiai - jokie įstatymai negalėtų konfiskuoti jų turimo turto, net jei paaiškėtų, kad jis buvo įgytas neteisėtai. Riba - 2010 m. Jei asmenys neteisėtai įgijo turtą iki 2010 m. gruodžio 11 dienos, pagal jokį įstatymą jo nebūtų galima konfiskuoti, sako mokesčių ekspertai. Net jei turto savininkai apie tai atvirai prisipažintų. Tik 2010 m. gruodžio 11 dieną Lietuvoje numatyta galimybė taikyti turto konfiskavimą bei įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą asmenų praturtėjimą.

Tiesa, NSGK pirmininkas V. Bakas sako, kad „reikia parengti ir priimti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą“, nes dabartinė sistema neveikia. Lietuvoje buvo iškeltos 38 bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau tik 5 pasiekė teismą. Galiausiai visi buvo išteisinti, pastebi R. Bilkštytė.

Čia geras pavyzdys būtų kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro byla. Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius buvo kaltinamas, kad negalėjo pajamomis pagrįsti turėto turto, jam priklausė beveik 1,8 mln. eurų vertės sklypas ir gyvenamasis namas, 200 tūkst. eurų vertės negyvenamos patalpos ir 15 tūkst.

„Net jei valdantieji ir priims naują įstatymą, to meto sandoriams jis negalios“, - pastebi R. Bilkštytė.

Čia irgi mažai šansų, sako „Fidexperta“ vadovė - jei Valstybinė mokesčių inspekcija nustatytų neteisėto praturtėjimo atvejus, galioja 5 metų senaties terminas.

„Tai yra prieš dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje įteisintas institutas, kurio esmė yra tai, kad kaupti turtą vykdant korupcines veikas, darant neteisėtą įtaką - neapsimoka. Kada valstybės institucijų pareigūnai įtardami, kad turtas sukauptas neteisėtai, gali paprašyti jį pagrįsti, ir jeigu asmuo nepagrindžia, valstybė gali turtą konfiskuoti“, - sakė V. V.

„Ligšiol Lietuvoje neteisėto praturtėjimo atvejai buvo susiję su kontrabandininkais, įstatymas iš esmės dėl jų buvo taikomas, bet naujasis įstatymas gal praplėstų tą taikymą“, - svarstė mokesčių ekspertė R.

„Pagal tai kiek advokatų siūlo savo paslaugas tokiose bylose, galima spręsti, kad paklausa tam yra“, - pastebėjo R. Bilkštytė.

Anot leidinio, Jungtinės Karalystės valstybės tarnautojai svarsto, kad galiomis paskelbti nepaprastąją padėtį valdžia gali pasinaudoti pagal 2004 metais patvirtintą Nenumatytų atvejų įstatymą. Panašu, kad Londone galimybė, jog dėl „Brexit“ be susitarimo su ES gali kilti chaosas, vertinama rimtai.

Kokių veiksmų tada galėtų imtis vyriausybė? Gali būti įvesta komendanto valanda, draudimas keliauti, įmanomas nekilnojamojo turto konfiskavimas. Kilus riaušėms ar jų pavojui, gatvėse būtų galima išvysti ginkluotąsias pajėgas. Paskelbus nepaprastąją padėtį valdžia galėtų taisyti absoliučiai visus parlamente priimtus įstatymus, išskyrus Žmogaus teisių įstatymą.

„Ruošimasis „Brexit“ be susitarimo vyksta numatant, kad kiltų pilietinių neramumų, ir bijantis žmonių aukų pristigus maisto ir vaistų“, - teigė „The Times“ šaltinis.

Šalies premjerės Theresos May ir ES derybininkų pasiektas susitarimas dėl „Brexit“ sausio viduryje buvo atmestas Bendruomenių Rūmuose. Th.May siekia naujų nuolaidų iš Bendrijos, bet ES vadovybė skelbia, kad atsisako taisyti sutartį.

Tad scenarijus, pagal kurį Jungtinė Karalystė iš ES kovo 29-ąją tiesiog iškristų be jokio susitarimo, vis realesnis. Nemažai parlamentarų ragina vyriausybę formaliai atmesti „Brexit“ be susitarimo galimybę. Bet Th.May kabinetas nenori žengti tokio žingsnio, nes įtaria, kad tuomet jau padidėtų tikimybė, jog šalis apskritai nepaliks ES.

Turto konfiskavimo schema

Turto konfiskavimo lyginamoji analizė

Lietuva ir Jungtinė Karalystė taiko skirtingus turto konfiskavimo modelius. Pateikiama lyginamoji analizė:

tags: #anglijos #istatymai #turto #konfiskavimas