Abromiškių dvaro sodybos ir parko istorija yra turtinga istorinių asmenybių ir įvykių. Nuo imperatoriaus Napoleono nakvynės armijos žygyje link Vilniaus 1812 m. iki valstybės veikėjo, bankininko ir meno kūrinių kolekcioninko Mykolo Žilinsko (1904-1992) nuosavybės.
Atskiro žvilgsnio nusipelno parko kompozicijos ir dendrofloros tyrinėjimai. Panagrinėkime, kaip keitėsi parko medžių rūšinė sudėtis ir kokie iššūkiai iškilo siekiant išsaugoti vertingiausias jo dalis.
Ankstyvieji Parko Tyrinėjimai
Kaip liudija ankstyvieji pokariniai parko tyrinėjimai (Tauras, 1966; Čibiras, 2022), parko parteryje priešais rūmus apvažiavimo keliu apjuostame ovale augo egzotinių spygliuočių grupė. Kraštovaizdžio architekto A. Tauro (1912 - 1988) ir dendrologo Leono Čibiro (1921-1992) tyrimuose ji traktuojama skirtingai.
A. Tauro (1966) 1959 m. schemoje nurodomi sibiriniai kėniai. Dendrologas L. Čibiras 1963 m. savo užrašuose užfiksavo įdomesnius, reikšmingesnius parko medžius, nurodydamas daugiau spygliuočių, augusių parteryje, rūšių (Čibiras, 2022:28).
Vėlesnės parko inventorizacijos ir tyrimai (Tauras, 1989; Januškevičius, 2004; Ryla, 2007) atskleidė kiek kitokį parko medžių sąrašą ir rūšinės sudėties vaizdą. 1985 m. sudarytoje A. Tauro schemoje nurodomos europinio maumedžio ir didžialapės liepos (100 cm skersmens kamienu) augimo vietos.
Dendrologas dr. Laimutis Januškevičius (2004:39) nurodo parke augant 17 taksonų medžių ir konstatuoja, kad vyrauja vietinės medžių rūšys. Pasak L. Januškevičiaus (2004:39), iš ypač vertingų parko medžių minėtini sachalininis kėnis (Abies sachalinensis; kamieno D 52 cm, aukštis 25 m) ir galinga didžialapė liepa (Tilia plathyphyllos; kamieno D 114 cm; aukštis 26 m).
M. L. Čibiro 1963 m. pastebėta šepetiška tankiašakė paprastosios eglės forma, L. Januškevičiaus (2004) aprašyta kaip Picea abies `Ohlendorffii` (aukštis 9,5 m, kamieno skersmuo 36 cm), M. Rylos (2007) tyrimuose vadinama paprastosios eglės tankiašakė forma. Šis medis, kartu su minėta didžialape liepa, priskirtas nacionaliniams genetiniams ištekliams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, 2003).
Gražus spygliuočių - vakarinių tujų ir tankiašakės (`Ohlendorffii`) eglės guotas ilgai džiugino parko šeimininkus ir lankytojus, šie medžiai puikiai išsilaikė iki 2022 m. pavasario.
Sachalininis kėnis (Abies sachalinensis)
Deja, audringi 2022 m. pavasario vėjai išvertė šį guotą iš šaknų: kovo 27 d. rytmety krito tujos, balandžio 3 d. - eglė.
Didžialapė liepa (Tilia plathyphyllos)
Medžio Išsaugojimo Iniciatyvos
Abromiškių dvaro sodybos ansamblio šeimininkas R. Bakutis, suprasdamas medžio išskirtinumą, pasiryžo išsaugoti Picea abies `Ohlendorffii` šakas - vegetatyvinio dauginimo (skiepijimo, šakelių auginių įšaknijimo) medžiagą - ir kviečia šalies botanikos sodus, arboretumus, medelynus pasirūpinti šiuo unikalaus genetinio ištekliaus perkėlimu į savo plantacijas ir kolekcijas.
Picea abies `Ohlendorffii`
Parko Medžių Sąrašas ir Charakteristikos
Šioje lentelėje pateikiami svarbiausi Abromiškių dvaro parko medžiai, remiantis įvairiais tyrimais.
| Medžio Rūšis | Lotyniškas Pavadinimas | Kamieno Skersmuo (cm) | Aukštis (m) | Šaltinis |
|---|---|---|---|---|
| Sachalininis kėnis | Abies sachalinensis | 52 | 25 | Januškevičius, 2004 |
| Didžialapė liepa | Tilia plathyphyllos | 114 | 26 | Januškevičius, 2004 |
| Paprastoji eglė `Ohlendorffii` | Picea abies `Ohlendorffii` | 36 | 9,5 | Januškevičius, 2004 |
Šaltiniai: Čibiras L. Dendrologo užrašai. Vilnius: KŽEG, 2022, p.; Januškevičius L. Lietuvos parkai. Kaunas: Lututė, 2004, p.; Ryla M. Abromiškių dvaro sodybos parko dendrologiniai ir botaniniai tyrimai.; Tauras A. Lietuvos TSR parkai. Vilnius, 1966, p.; Tauras A. Mūsų parkai. Vilnius: Mokslas, 1989.