Ne viename kaime ir net pačiame Vilkaviškyje nežinia iš kur „pridygsta“ nelegalių sąvartynų. Dažniausiai po nakties nuošaliose vietose atsiranda šiukšlių kalnai, o seniūnams reikia rūpintis, kur jas padėti. Tačiau, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai šiukšlintojas nardo savo noru ir net neslepia savo veiksmu.
Bačkiškiuose (Keturvalakių sen.) gyvenantis Romas Martinkaitis net nemanė laukti tamsos (seniūnijoje jis apibūdinamas kaip žmogus, įtrauktas į socialinės rizikos grupę). Panoręs padaryti gera neseniai netoli jo pusę namo nusipirkusiam marijampoliečiui, susikrovė kaimyno išmestas statybines atliekas į „Belorus“ traktorių ir išvežęs išpylė į krašte kaimo esančią plynę.
Su gamtos apsaugos inspektoriumi Vaidotu Venckumi, paklausinėję bačkiškiečių, šiukšlintoją radome prie dirbtuvių. R.Martinkaitis sėdėjo už „Beloruso“ vairo, mat laikinai uždarbiauja pas vietinį ūkininką - veža grūdus. Traktorių jis sakė paėmęs savininkui nežinant.
R.Martinkaitis pats palydėjo pas šiukšlių savininką. Pakalbintas marijampolietis Tomas teigė, kad net nežinojęs, kur paslaugusis kaimynas išvežė jo iš palėpės išmestas šiukšles.
Kol R.Martinkaitis burnojo ir keikė kaimynus, gamtosaugininkas paskyrė jam minimalią baudą. - Vis tiek nemokėsiu, - nusispjovė šiukšlintojas. - Nieko neturiu, tegul ateina antstoliai - ką paims? Jau ir taip esu įsiskolinęs, girtą už vairo pagavo.
Ką daryti, jeigu artimojo rūpestis perauga į žlugdymą? | ALLIANCIUM
Kas yra antstolis?
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose.
Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).
Vykdymo procesas: nuo raginimo iki varžytynių
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Antstolių atsakomybė ir galimybės pasinaudoti paslaugomis
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Pavyzdys iš praktikos: kai buvę savininkai išsineša viską
Tai - nekasdienė istorija, į kurią pateko sodybą Jonavos rajone įsigijusi moteris. Panašiai pasielgė ir verslininkas Dainius Konderauskas, kurio sutuoktinė prieš šešerius metus vykusiuose savivaldos rinkimuose siekė Kėdainių rajono tarybos nario mandato.
Vyrui verslas pridarė nuostolių, todėl jo vadovaujamai individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o bankroto proceso metu varžytinėse buvo parduotas jo asmeninis turtas, kuriame jis gyveno su šeima.
Vyrui priklausiusį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, tris ūkinius pastatus, stoginę ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) nusipirko viena moteris, kuri tapo nekilnojamojo turto savininke.
Naujoji turto savininkė teigė, kad nuomos sutartyje nuomininkai įsipareigojo naudotis išnuomotu nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį, laikyti pastatus tvarkingais, taip pat laikytis priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų, o pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui grąžinti nekilnojamuosius daiktus tokios būklės, kokios jie buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.
Vaizdas, kurį ji išvydo savo namuose, tikrai nebuvo maloniausias: iš jo buvo pasisavintos dvi terasos, buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginio orapūtė, kuri buvo sumontuota prie biologinių valymo įrenginio, išorinės ir vidinės gyvenamojo namo durys, cirkuliacinis siurblys su jungtimis, radiatoriai, mediniai laiptai, laminuota grindlenčių danga, sienų dailylentės ir t. t. Namai liko be nieko.
Nekilnojamojo turto savininkė nurodė, kad buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 15 tūkstančių eurų, tačiau ji pareiškė ieškinį dėl daugiau kaip 33 tūkst. Eur žalos atlyginimo, nes be tiesiogiai patirtų nuostolių dėl neteisėtai pasisavintų daiktų ji patyrė papildomą žalą, susijusią šių daiktų atkuriamąja verte.
Moteris teigė, kad po nuomoninkų išsikraustymo nebegalėjo naudotis gyvenamuoju namu, jo šildymo sistema, vandens tiekimo, apšvietimo sistemomis. „Vėliau teko daug investuoti į elektriko pastangas, kadangi namas medinis, todėl bijojau, kad įjungus elektrą, namas užsidegs“, - sakė ji.
Teismas nusprendė verslininkui skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas jam paskyrė įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą. Kol ji nebus padengta, teismo sprendimu lieka areštuotas kitas nuteistojo turtas.
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS)
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje įdiegta unikali, kitose valstybėse analogų neturinti inovacija - Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Per šią sistemą centralizuotai nurašomos skolininkų lėšos.
PLAIS diegimas Lietuvoje nebuvo itin sklandus: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys skundėsi įšaldytomis sąskaitomis, kai net dėl menkos skolos negalėjo naudotis kitomis sąskaitose buvusiomis lėšomis, kiti aiškino, kad ta pati suma buvo nuskaityta kelis sykius.
PLAIS pradėta diegti jau rugsėjo viduryje. Kuo ji patogi? Tuo, kad leidžia centralizuotai išieškoti pinigines lėšas iš bet kuriame šalies banke ar kredito unijoje skolininko turimų sąskaitų. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarko centralizuotai: perduoda bankams ar kredito unijoms apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams.
PLAIS pakeitė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui ar kredito unijai pateikdavo pinigų apribojimo ir nurašymo nurodymus.
Sakykime, keliems kreditoriams įmonė ar fizinis asmuo skolingas 5 tūkst. eurų, į sąskaitą patenka 500 eurų. Anksčiau šie pinigai nebuvo dalijami visiems kreditoriams - jie buvo pervedami tam, kuris pirmasis kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Kaip yra dabar? Sistema bankams ar kredito unijoms perduoda apribojimo ir nurašymo nurodymus ir skolininko lėšas, kai jų nepakanka visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, paskirsto proporcingai visiems kreditoriams. Taigi nuo šiol atgauti skolas sudarytos vienodos sąlygos tiek valstybės institucijoms, tiek įmonėms ar fiziniams asmenims.
Nurašymo nurodymus PLAIS teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, „Sodra“ ir antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenys.
„Kiek teko domėtis, analogų PLAIS nėra. Mes iš tiesų esame labai šiuolaikiški ir galime tuo didžiuotis. PLAIS skolų išieškojimo procesui suteiks daugiau tvarkos. Bus aišku, kiek ir kam nuskaityta. Tiek antstoliai, tiek „Sodra“ ar kiti subjektai, galintys išieškoti skolas, tapo vienodai svarbūs - niekam nėra teikiama pirmenybė“, - sako antstolis Valdas Čeglikas.
Diegiant PLAIS buvo sujungti įvairių institucijų ir antstolių informaciniai ištekliai, susiję su asmenų lėšų apskaita ir skolų išieškojimu. Taip į PLAIS buvo perkelti duomenys apie visas esamas ir istorines skolas valstybei ir privatiems kreditoriams.
V. Čeglikas tikina, jog sistema padėjo sukontroliuoti lėšų areštus ir kelia mažiau nepatogumų pirmiausia patiems skolininkams. „Kol nebuvo PLAIS, nuolat susidurdavome su problema, kad gaudavome informaciją apie skolininko sąskaitas, bet nežinojome, kiek lėšų jose yra. Dėl visa ko areštuodavome kelias sąskaitas. Taigi būdavo taip, kad žmogus skolingas 100 eurų ir vienoje sąskaitoje lėšų pakanka tai skolai padengti, bet mes areštuodavome kelias. Vėliau, paaiškėjus, kad areštuota pernelyg daug, tie areštai būdavo naikinami, tačiau žmogus bet kuriuo atveju patirdavo nepatogumų. Dabar mes taip pat nežinome, kiek pinigų yra konkrečioje skolininko sąskaitoje, tačiau perdavus informaciją PLAIS automatiškai areštuojama tik reikiama suma, o ne visa sąskaita“, - dėsto pašnekovas.
Naudojantis PLAIS lėšos gali būti nurašomos ne tik iš sąskaitų bankuose, bet ir iš sąskaitų, esančių kredito unijose.
Ką daryti, jei atėjo antstolis
V. Čeglikas giria PLAIS dar ir todėl, kad ši sistema leidžia žinoti konkretaus skolininko pajamų kilmę. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena tik iš socialinės pašalpos, jo skolos grąžinimui taikomi apribojimai. Vadinasi, nebus nuskaityti visi sąskaitoje esantys pinigai - tam tikra dalis lėšų bus palikta žmogaus pragyvenimui.
„Mes per PLAIS galime areštuoti tam tikrą sumą pinigų, tačiau jeigu tai buvo visas jums sumokėtas atlyginimas ar kita išmoka ir matote, kad tą mėnesį neturėsite iš ko sumokėti už butą, maistą ir pan., visada galite į mus kreiptis ir aiškintis. Įstatymas numato 15 dienų terminą, per kurį galime kartu išspręsti susiklosčiusią situaciją. Mūsų tikslas nėra atimti iš skolininko paskutinius pinigus. Kad taip nenutiktų, tereikia kreiptis į antstolį. Suma bus sumažinta, o jums liks lėšų, kuriomis galėsite disponuoti“, - aiškina V. Čeglikas.
V. Čeglikas pabrėžia, jog patogiausias būdas grąžinti skolas - geranoriškai jas mokėti. „Nebūtinai iš karto. Skola gali būti grąžinama dalimis kiekvieną mėnesį. Čia kaip paskola: sąžiningai mokate kiekvieną mėnesį, ir niekas jums jokių priekaištų neturi“, - tvirtina antstolis.
Jeigu lauksite, kol lėšas nurašys, turite žinoti, kad tai nėra nemokama paslauga. Už tai, kad laiku nesumokėjote skolos ir teks ją išieškoti per PLAIS, reikės sumokėti vadinamąjį sistemos palaikymo mokestį. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. šis mokestis yra 1,02 euro. Tokio dydžio mokestis galios iki šių metų liepos 31-osios.
O kas laukia piktybinių skolininkų? Ar PLAIS padės išgauti sąmoningai ignoruojamas skolas? Galimybės susigrąžinti skolas iš tokių skolininkų greičiausiai padidės labai nedaug. Beviltiški skolininkai paprastai jau neturi nei turto, nei pinigų.
Dėl patirtų nepatogumų į Registrų centrą (PLAIS administratorių) su oficialiomis pretenzijomis kreipėsi keli šimtai gyventojų ir įmonių atstovų. Užfiksuotos problemos buvo susijusios su pačios informacinės sistemos programine įranga, PLAIS pateiktų duomenų apie lėšų išieškojimą kokybe ir ne visuomet sėkminga sąveika su kitų institucijų informacinėmis sistemomis.
Standartiniai nestandartinių situacijų sprendimai yra didžioji sistemos bėda: negalima visų lyginti pagal vieną rodiklį. Jei antstolis nuskaitys visas jūsų lėšas, turėsite į jį kreiptis ir aiškintis. Sistema šių dalykų netvarko. Jeigu viskas būtų taip paprasta, greičiausiai jau turėtume automatinę sistemą bankrotams administruoti. Tačiau visko sistematizuoti neįmanoma“, - pabrėžia studentams paskaitas skaitantis verslininkas.
Statistika
Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova:
- 2016 m. sausio 1 d. gyventojų skola valstybei siekė 103,2 mln. eurų.
- Didžiausią dalį - 57,9 proc. - gyventojų skolos sudaro gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 16 proc. - pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 6,9 proc. - baudos už administracinius teisės pažeidimus, 2,6 proc. - žemės mokesčio nepriemoka, 16,6 proc. - kitų mokesčių nepriemokos.
- Naudojantis PLAIS nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitų buvo nurašyta 5 mln. eurų.
Reikia atkreipti dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija visuomet pirmiausia ragina gyventojus geranoriškai sumokėti susidariusias nepriemokas - skelbia pranešimus apie neįvykdytas prievoles, - ir tik jiems nereaguojant imamasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.
Skolos išieškojimą perdavus antstoliui, gyventojas patiria papildomų išlaidų, nes tenka apmokėti ir antstolio vykdymo išlaidas. Be to, nustačius, kad asmenys savo veiksmais siekia išvengti prievolių valstybei vykdymo, jiems gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Valstybinė mokesčių inspekcija, gindama savo, kaip kreditoriaus, teises gali pasinaudoti visomis priemonėmis - ginčyti sandorius, kreiptis dėl žalos atlyginimo ir t. t.