Technologijoms sparčiai tobulėjant, antenų tinklas ant daugiabučių stogų kelia susirūpinimą gyventojams, nors bendrijos teigia, kad tai yra geras uždarbis namui. Pastaruoju metu mobiliojo ryšio atstovai drąsiai reklamuojasi, esą kur tik žemėlapyje besi tašką, ten tikrai bus interneto ryšys.
Panevėžietė iš Dariaus ir Girėno gatvės 29-ojo daugiabučio pasakojo nesijaučianti ramiai dėl ant jų 50 butų pastato stogo pristatytų antenų. O šiomis dienomis, pasak panevėžietės, ant namo keliamas dar vienas didelis „žėglis“.
„Juk šitaip ne tik pažeidžiama stogo danga, bet gali būti kenksminga ir gyventojų sveikatai, nes kažin ar kas tikrina, kokią spinduliuotę tos visos antenos skleidžia“, - teigė ji.
Antena ant daugiabučio stogo
Bendrijos pozicija
S. Dariaus ir S. Girėno g. 29-ojo namo bendrijos pirmininkė Kristina Vaičiūnienė teigė, kad ant namo įrengtos trys signalus stiprinančios antenos: mobiliojo ryšio bei kabelinės televizijos.
„Leidimai statyti tas antenas bei pačių gyventojų pritarimas tam gautas dar prie ankstesnio pirmininko. O šiuo metu nieko naujo nerengiama - tik keičiama senoji antena“, - aiškino K. Vaičiūnienė. Pati 12 namo aukšte gyvenanti moteris sako, kad jokio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio nuo stogo nejaučianti. Dėl to jai nėra skundęsi ir kaimynai.
„Ryšio operatoriai moka pinigus bendrijai už nuomojamą stogo vietą. Uždarbis ganėtinai nemažas, užtenka namo remonto darbams - patiems gyventojams beveik nebereikia prie to prisidėti savomis lėšomis“, - tvirtino K. Vaičiūnienė.
Reguliavimas ir kontrolė
Ryšio antenas ant gyvenamųjų pastatų ir jų dokumentaciją kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo Panevėžio departamento specialistai 2019 metais patikrino 70 radiotechninių objektų projektų Panevėžio apskrityje ir tiek pat su jais suderintų stebėsenos planų.
„Skundų dėl tokių antenų sulaukiame labai retai. Pasak sveikatos specialistų, daugybę antenų turinčiame Panevėžyje pradėjus elektromagnetinės spinduliuotės kontrolę nė karto nenustatyta, kad ji viršytų patvirtintas normas.
„Kai tokių dalykų nesupranti, tai jie ir gąsdina. Girdim tokių pasakymų, jog dėl antenų kažkas blogai jaučiasi. Bet iš tiesų šitų bangų žmogus tiesiogiai nejaučia, taip pat nėra įrodymų, kad jos kenktų sveikatai. Daug labiau reikėtų nerimauti dėl mobiliojo ryšio telefono, jei juo naudojamasi itin dažnai“, - sakė R. Ibianskas.
Pasak R. Ibiansko, „Elektromagnetinės bangos, kaip ir kvapas, triukšmas, kai didėja, ima kliūti“.
Ryšio antenas ant gyvenamųjų pastatų ir jų dokumentaciją kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo Panevėžio departamento specialistai 2019 metais patikrino 70 radiotechninių objektų projektų Panevėžio apskrityje ir tiek pat su jais suderintų stebėsenos planų.
Specialistai problemos neįžvelgia Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, centrai organizuoja tyrimus, kurių metų spinduliuotės pažeidimų neužfiksuota. Beje, Europos šalyse leidžiamas tankis yra apie 40 mikrovatų kv. cm, JAV - dar didesnis. Spinduliavimas žymiai mažesnis už normą ir atitinka viso pasaulio reikalavimus.
Anot pašnekovės, kur kas daugiau abejonių kelia patys mobilūs telefonai. Dėl senesnių, pirmos ir antros kartos aparatų, mokslininkai jau vieningai sutaria, kad jie vėžinių susirgimų nesukelia. Gan atsargiai kalbama tik apie miego sutrikimus.
„Kaip bebūtų keista, visi žmonės, kurie skundžiasi dėl antenų, palieka savo mobilaus telefono numerį. Ir labai supyksta, kai juos perspėji, kad mobilus telefonas spinduliuoja gerokai daugiau bangų nei antena - tai jau įrodyta“, - stebėjosi A. Razmienė.
Žmonės turėtų būti ramūs, nes, anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro, dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna tik nuo 0,002 proc. iki 2 proc. leistino elektromagnetinio lauko lygio.
Lietuvoje leidžiamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis yra 10 mikrovatų kvadratiniame centimetre.
Bazinės stoties elektromagnetinių bangų galia nėra didelė - apie 20 vatų. Panašiu poveikiu pasižymi plačiai buityje naudojami prietaisai - televizorius, šaldytuvas.
A. Razmienė pažymi, jog vaikai yra ta visuomenės dalis, kuri gali būti labiau pažeidžiama radijo bangų. Užsienio šalių mokslininkų tyrimai - gan prieštaringi. Tačiau JAV mokslininkai atskleidė, kad vaikų smegenys dėl mažesnio kaukolės dydžio sugeria 50-70 proc. daugiau mobiliojo telefono spinduliuotės nei suaugusiųjų.
Vis dėlto pripažįstama, kad yra žmonių, kurie ypatingai jautrūs elektromagnetiniams laukams. Juos dažniausiai kamuoja odos problemos, nuovargis, dėmesio nekoncentravimas, galvos svaigimas, pykinimas, širdies ritmo, virškinimo sutrikimai.
Daugelis mokslininkų sutinka tik su nuomone, kad elektromagnetinis tokių prietaisų spinduliavimas gali pakenkti ląstelėms, kai audiniai dėl aparato smarkiai įkaista. Todėl jei žmogus mobiliu telefonu kalba daug, jį gali varginti galvos skausmai ar nemiga.
Naujausi tyrimai parodė, kad dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna nuo 0,002 iki 2 proc. tarptautinėmis normomis leistino elektromagnetinio lauko lygio", - teigė A. Razmienė.
Lyginant su bazinėmis stotimis, žmogaus organizmas absorbuoja 5 kartus daugiau signalų iš radijo ir televizijos stočių.
„Pranešimus apie vėžio atvejų padaugėjimą teritorijose šalia bazinių stočių Pasaulio sveikatos organizacija vadina anekdotiniais. Geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys pasklidusios plačiai ir tolygiai. Todėl yra atsitiktinumas, kad vėžio atvejų padaugėja teritorijoje netoli bazinės stoties. Tad atvejai, kai vėžio atvejų padaugėja teritorijoje netoli bazinės stoties, tėra atsitiktinumas.
„15 metų pasaulio mokslininkai dirbo, kol galiausiai padėjo tašką ir pareiškė, kad atitinkamomis sąlygomis įrengtos antenos nėra kenksmingos. Šių sąlygų yra laikomasi", - teigė tyrimų medžiagą išstudijavusi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. Razmienė.
„Pavyzdžiui, Sitkūnų stotis išspinduliuoja septynis kartus daugiau signalų nei visos Lietuvoje esančios mobiliojo ryšio antenos. Pasaulyje radijo ir televizijos stotys veikia 50 ir daugiau metų, Lietuvoje - jau daugiau nei 40 metų be jokio pastebimo neigiamo poveikio sveikatai", - teigė A. Razmienė.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistės, didžiausias šių antenų trūkumas - jų vaizdas. "Baugina ant didžiulio bokšto užkelta antena, o iš tikrųjų jos poveikis žmogui yra kelis šimtus kartų mažesnis nei nuolat naudojamo mobiliojo ryšio telefono", - sakė A. Razmienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pažymi, jog vaikai yra ta visuomenės dalis, kuri gali būti labiau pažeidžiama radijo bangų. Specialistai problemos neįžvelgia Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, centrai organizuoja tyrimus, kurių metų spinduliuotės pažeidimų neužfiksuota. Spinduliavimas žymiai mažesnis už normą ir atitinka viso pasaulio reikalavimus. Anot pašnekovės, kur kas daugiau abejonių kelia patys mobilūs telefonai. Dėl senesnių, pirmos ir antros kartos aparatų, mokslininkai jau vieningai sutaria, kad jie vėžinių susirgimų nesukelia. Gan atsargiai kalbama tik apie miego sutrikimus.
Anot radiosteziologo Jono Jurkonio, mokslininkai yra nustatę, kad žmogaus kūnas spinduliuoja iki 300 Hz elektromagnetinį lauką. Pavyzdžiui, aukštos įtampos kabelių sukuriami elektromagnetiniai laukai veikia net 400 metrų atstumu į abi puses.
Taip pat mokslininkai įspėja, kad galingus elektromagnetinius laukus sukuria elektriniai įrengimai patalpų šildymui ar vėdinimui, todėl nepataria miegoti arti jų. Ne ką mažiau pavojinga ir mikrobangų krosnelė. Ne veltui griežtai draudžiama ja naudotis dirbtinius širdies stimuliatorius turintiems žmonėms.
Yra iškelta hipotezė, kad šiuolaikinis žmogus gauna net 200 mln. kartų didesnę spinduliuotę nei 20-to amžiaus pradžioje. Tuo tarpu Lietuvoje nėra nei vieno prietaiso, galinčio išmatuoti visus silpnų elektromagnetinių laukų parametrus, darančius įtaką žmogaus organizmui.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialisto T. Ušinskio, daugiau elektromagnetinės spinduliuotės gauname iš savo mobiliųjų telefonų negu iš bazinių stočių antenų. Gaunamos spinduliuotės kiekis labai priklauso, kiek toli esame nuo bazinės stoties antenos, per kurią telefonas jungiasi. Ir kuo toliau, tuo daugiau gaunama spinduliuotės.
„Jei aš nauduojosi mobiliuoju telefonu būdamas arti bazinės stoties, ją pasiekti telefonui nesunku - spinduliuotė nedidelė. Už kilometro jau būtų stipresnė, o dar stipresnė - už penkių kilometrų. Jeigu dar toliau, kur nors miške, telefonas spinduliuotų maksimaliai. T. y. jeigu ryšys silpnas, ant ribos, telefonas skiria maksimalią energiją tam ryšiui palaikyti. Iš čia ir didelė elektromagnetinių bangų spinduliuotė. Skambinimo metu spinduliuotės dydis trumpam gali šoktelėti net iki 2000 mikrovatų į kv. cm. Bet tik kol sujungia su kitu abonentu. Tokia žmonių psichologija, atrodo, telefonu naudojuosi trumpai, jis mažai kenkia, o stotis spinduliuoja nepaliaujamai.
Pasak fiziko, atėjęs pirkti naujo telefono, žmogus atkreipia dėmesį į jo išvaizdą, galimybes, visokius „navarotus“. Tačiau labai retai kuris atkreipia dėmesį į tokį telefono parametrą kaip SAR. Dauguma apie jį nėra net girdėję. Norma - iki dviejų vatų į kilogramą. Aišku, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau. Tuo mažiau naudotojo sveikatai yra pavojingas mobilusis telefonas. Yra telefonų, kurių SAR rodiklis yra 1,5 vato į į kilogramą, taip pat yra kitų telefonų, kurių rodiklis - 0,4 vato į kilogramą. Tačiau plačiau apie tai beveik nekalbama.
Mobiliųjų telefonų spinduliuotė
Aišku, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau. Tuo mažiau naudotojo sveikatai yra pavojingas mobilusis telefonas. Yra telefonų, kurių SAR rodiklis yra 1,5 vato į į kilogramą, taip pat yra kitų telefonų, kurių rodiklis - 0,4 vato į kilogramą. Tačiau plačiau apie tai beveik nekalbama.
Anot T. Ušinskio, į specialistų dėmesį papuola tik antenos, spinduliuojančios daugiau nei 25 vatus. Mobiliojo ryšio tinklų operatoriai patys kas dvejus metus turi atlikti „savikontrolę“. Tai galima atlikti jiems priskirtoje arba samdomoje laboratorijoje bei pateikti duomenis apie tai, kad pasitikrino.
Į klausimą, ar negali atsirasti piktnaudžiavimų, turint galvoje, kad patys mobiliojo ryšio darbuotojai ir prižiūri, ir tikrina savo pačių techniką, T. Ušinskis atsakė šitaip: „Turiu pasakyti, kad per visus mano darbo metus nepasitaikė net užuominos į nustatytų reikšmių viršijimą. Todėl nėra niekam jokios prasmės su kažkuo „tartis“. Paprastai išmatavus gaunamos reikšmės maždaug 500 kartų mažesnės už leistiną normą, ar pan. Šiuo metu Lietuvoje toji norma yra 100 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Iki 2015 metų leistina norma buvo mažesnė - 10 mikrovatų į kv. cm. Pasak T. Ušinskio, ES šalyse toji norma labai įvairuoja. Yra kur leidžiama 500 mikrovatų į kv. cm arba net 1000.
T. Ušinskis: „Dėl šitos priežasties ir būtina atlikti kas dvejus metus veikiančių antenų spinduliuotės patikras. Kokiu atstumu nuo antenos matuojamas spinduliuotės stiprumas? Nėra tiksliai apibrėžta. Jei gauname skundą, tada važiuojame į konkretų butą ir ten atliekame matavimus. Tačiau kai kalbame apie planinius matavimus, jie atliekami ten, kur prieš statydami bazinę stotį mobiliojo tinklo operatoriai numato kontrolės taškus - iki 300 metrų nuo bazinės stoties (antenos), tiesioginio matomumo zonoje.
2009 metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas išsiaiškino, jog iš šalyje veikiančių 3700 bazinių stočių tik 147 turėjo higienos pasus.
T. Ušinskis: „Jeigu antena statoma ant daugiabučio stogo, būtinas to namo bendrijos sutikimas, - teigia pašnekovas. - Mobiliojo tinklo operatoriui reikia gauti bendrijos sutikimą, o kaip ten bendrijos viduje viskas nusprendžiama - kitas klausimas. Jeigu pirmininkas sugeba viską prasukti, kada vieni sutinka, o kiti - nesutinka, vadinasi, taip ir bus... Antenos ant stogų statomos nuomojamame plote - už tai bendrijos gauna pinigus pagal susitarimą su mobiliojo ryšio tinklo operatoriumi.
Prieš dešimt metų viename Kretingos rajono kaime pastačius bazinę stotį, vėžiu susirgo penki to kaimo gyventojai...
T. Ušinkis: „Negalėčiau jums atsakyti, nes tuo klausimu nesutaria net dideli mokslininkai. Vieni mano vienaip, kiti kitaip. Kita vertus ir tos leistinos normos ne šiaip sugalvotos, ne nuo lubų nurašytos. Buvo atliekami kokie tai tyrimai, skaičiavimai. Tačiau kaip mes jau kalbėjome, normos „pakoreguojamos“.
T. Ušinskis: „Remiuosi savo matavimais. Paprastai tai būna dešimtosios mikrovato į kv. cm dalys. Vienas mikrovatas - jau įvykis. Kam apskritai mieste statomos bazinės stotys, o ne už miesto? Mano nuomone, geriau turėti daugiau mažos galios stočių negu vieną ar dvi supergalingas. Anuomet ir didesnės organizacijos turėdavo savas ryšio antenas.
5G antenos
Vienas protingas dėdė iš telekomunikacininkų man taip paaiškino: 5G turi apie 1GHz dedikuotų būtent jam dažnių juostą, o 4G - tik 0,1 GHz. Atitinkamai 5G bokštas gali vienu metu perduoti 10x daugiau duomenų. Ir daugiau bokštų nepagelbės, nes dažnių juosta tik viena.
Ką čia išvardinai, tai problemos kils tik su aukšto dažnio 5g. Kiekvienas diapazonas atliks savo paskirtį. Todėl neturėtu kilti problemų su pralaidumu ar nuotoliu. Lietuvoje tikriausiai pagrinde montuos žemo ir vidutinio dažnio 5g ryšio antenas. O aukšto dažnio montuos kokiuose prekybcentriuose ir tankiai apgyvendintose vietose.
Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistų nuomone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai naudojamas bent 20-25 cm šiltinamasis mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis puikiai izoliuoja ir garsą. Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai taip pat tik mitas, jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato LR triukšmo valdymo įstatymas. Už šiuos pažeidimus gali būti skiriamos administracinės nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Taip pat reikšmingas LR ATPK 183 straipsnis, numatantis atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
2006 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, ramybės laikas pailgėjo. Viešosios tvarkos trikdytojams gresia nuobaudos - įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už minėtus pažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Jeigu pažeidimą padarė nepilnametis nuo 14 iki 16 metų, tai jo tėvams arba globėjams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų.
Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numato daugiabučių gyventojų teisę į sveiką ir ramų gyvenimą.
Ką būtų galima pasakyti baigiant šį rašinį? Naudokitės mobiliaisiais, bendraukite, tik atminkite, kad atsargųjį ir Dievas saugo.
| Šalis | Leistinas elektromagnetinio lauko tankis (mikrovatai/kv. cm) |
|---|---|
| Lietuva | 100 |
| Europos šalys | ~40-500 |
| JAV | Didesnis nei Europoje |
Leistini elektromagnetinio lauko tankiai skirtingose šalyse
tags: #antenos #ant #daugiabuciu #stogu #garsas