Seimas priėmė naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kurios palies daugelį šalies gyventojų. Vienas pagrindinių naujosios tvarkos akcentų - pagrindinio būsto apmokestinimas.
Kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas dar svarstymo metu priminė valdančiųjų duotą pažadą: „Įsipareigojimas buvo, kad pagrindinis būstas bus neapmokestinamas."
Vietoj žadėto visiško neapmokestinimo, Seimas nustatė apmokestinimo „lubas“:
- Pirmas būstas bus apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų vertės (vienam asmeniui) arba nuo 900 tūkst. eurų (dviem asmenims).
- Antras ir paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Pirmajam būstui bus taikomi 0,1-1 proc. tarifai. Apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - lieka 0,5-3 proc.
Didžiausią smūgį naujoji tvarka suduos tiems, kurie gyvena didmiesčiuose bei tiems, kas turi antrą nekilnojamojo turto objektą - ar tai būtų butas nuomai, ar iš tėvų paveldėta sodyba. Būtent čia mokesčių tarifai didėjo labiausiai, palyginti su pirminiais Vyriausybės siūlymais.
Seimo opozicijos siūlymas grįžti prie mažesnių tarifų antram turtui, kurie buvo numatyti iš pradžių, ir nustatyti apmokestinimo ribą nuo 150 tūkst. eurų, palaikymo nesulaukė.
Gyventojų pajamų mokestis parduodant nekilnojamąjį turtą
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu.
VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų.
Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio.
Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.
Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia.
Kam teks susimokėti naują NT mokestį?
Naujas NT mokestis gali būti aktualus tiems, kieno gyvenamasis būstas yra vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų ir kurie turi daugiau nei tik vieną gyvenamą būstą. Be to, nauja tvarka palies ir emigravusius iš Lietuvos, jei jie šalyje turi NT. Pavyzdžiui, emigrantai, turintys NT Lietuvoje, bet jame neregistravę savo gyvenamosios vietos, mokestį turės mokėti pagal bendrąją tvarką.
Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.
Naujas mokestis: milijonieriams – nuolaidos, o skurstantiems – grėsmė netekti namų
Registrų centro duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra 100,8 tūkst. butų ir 45,1 tūkst. gyvenamųjų namų, kuriuose joks asmuo nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir kurių mokestinė vertė nuo kitų metų viršys 50 tūkst. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad daug kam naują prievolę mokėti NT mokesti lems tai, ar patalpos yra laikytinos pagrindiniu gyvenamuoju būstu. „Jei gyvenamoji vieta gyvenamajame pastate (patalpose) nėra deklaruojama, tai toks turtas nebus laikytinas pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir bus apmokestinamas taikant progresinius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus“, - komentavo VMI.
„Citus“ NT analitikės patarimai naujiems mokėtojams
„Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, „grindys“ 1 asmeniui yra 150 tūkst. eurų, o 2 asmenims - 200 tūkst. eurų. Nuo sausio pagrindinio būsto ribos sieks 450 tūkst. eurų 1 asmeniui ir 900 tūkst. eurų 2 asmenims. Anot jos, tai lems, kad NT mokestį mokėti turės kur kas mažiau žmonių ir pinigų.
U. Žiogelė pažymėjo, kad „nepasiseks“ tik tiems, kurie turi daugiau nei 1 būstą, kurio vertė yra didesnė nei 50 tūkst. eurų. Visgi analitikė gyventojus ragina neišsigąsti, nes tokiems NT objektams bus taikomas tik 0,2 proc. tarifas, todėl mokėtina suma daugeliui nesukels didelių nepatogumų.
„Citus“ NT analitikė naujiems NT mokesčio mokėtojams pataria pirmiausia tvarkingai mokėti numatytą tarifą. Anot jos, tokiems žmonėms taip pat gali būti naudinga įsivertinti, ar turimą NT vertėtų įdarbinti arba deklaruoti jame gyvenamąją vietą.
Ji pastebi, kad turint daugiau turto, kuris atneša pajamas, bet nėra pirmasis - jaudintis nereikėtų, nes mokestį amortizuos gaunamos pajamos.
Kas keičiasi nuo sausio?
Dabar ir iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje NT mokestis apskaičiuojamas sudedant asmens visų turimų NT objektų mokestinę vertę. Tiesa, apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija įstatymuose numatytas ribas.
Pavyzdžiui, gyventojams, kurių turimų NT objektų vertė yra 150-300 tūkst. eurų ribose, taikomas metinis 0,5 proc. dydžio mokestinis tarifas.
Visgi nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja NT apmokestinimo tvarka. Pagal naują tvarką bus išskiriamas gyvenamojo (pagrindinio) būsto ir kitų NT objektų apmokestinimas.
Pavyzdžiui, NT kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bus apmokestinamas tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų (mokestis skaičiuojamas už vertę, viršijančią šią sumą). Tai reiškia, kad nemažai žmonių, kurie turi vienintelį būstą, NT mokesčio nemokės.
Visgi visas kitas NT bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. mokestinės vertės. Dėl to naujai mokestį gali tekti mokėti tiems, kas turi ne tik vieną gyvenamą būtą ar namą, bet ir daugiau NT.
Žemiau pateikiami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.:
| Mokestinė vertė | Mokestinis tarifas |
|---|---|
| 50-200 tūkst. eurų | 0,2 proc. |
| 200-400 tūkst. eurų | 0,4 proc. |
| 400-600 tūkst. eurų | 0,6 proc. |
| 0,6-1 mln. eurų | 0,8 proc. |
| Brangesnis nei 1 mln. eurų | 1 proc. |
Pavyzdžiui, gyventojas turi butą Vilniuje ir sodybą už miesto ribų. Savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs bute, kurio mokestinė vertė yra 250 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad už šį NT objektą mokesčio mokėti nereikės.
Visgi už sodybą teks mokėti. Pavyzdžiui, jo turimos sodybos mokestinė vertė siekia 80 tūkst. eurų, todėl ji bus apmokestinta 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 60 eurų NT mokestį ((80 000 - 50 000) * 0,2 proc.).
Visgi yra labai daug gyventojų, kuriems mokestis už nepagrindinį NT sieks vos kelis eurus. Pavyzdžiui, jei žmogus turi antrą butą, kurio mokestinė vertė yra 54 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam teks mokėti vos 8 eurus ((54 000 - 50 000) x 0,2 proc.).
Pagal priimtą įstatymą mokestį reikės mokėti tik tuo atveju, jeigu mokėtina mokesčio suma bus 5 eurai ar daugiau (mažesnės sumos mokėti nereikės).
Kaip sužinoti, kiek reikės susimokėti?
Norint sužinoti kokio dydžio mokesčiai laukia nuo ateinančių metų, pirmiausia reikia sužinoti savo turimo NT objekto mokestinę vertę, kurią galima sužinoti naudojantis Registrų centro svetaine. Tam reikia išsiaiškinti unikalų NT objekto numerį, kuris yra suteikiamas kiekvienam registruotam objektui. Šį numerį galima sužinoti suvedus savo NT objekto adresą Registrų centro svetainėje.
Vėliau įvedus šį numerį galima sužinoti ir savo NT objekto mokestinę vertę. Sužinojus savo turimo NT vertę galima apskaičiuoti ir mokesčio dydį.
Skaičiavimo formulė: (NT mokestinė vertė - Neapmokestinamasis dydis) * mokestinis tarifas.
Pavyzdžiui, namo, kuriame žmogus nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos vertė, siekia 180 tūkst. eurų, todėl jis bus apmokestintas 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 260 eurų NT mokestį ((180 000 - 50 000) * 0,2 proc.).
Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio tarifai
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas: Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai: neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas; 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai: neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas; 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
tags: #antro #buto #apmokestinimas