Antstolių arešto taikymas turtui Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas antstolių arešto taikymas turtui Lietuvoje, laikinosios apsaugos priemonės (LAP), jų taikymo sąlygos ir ypatumai.

Laikinosios apsaugos priemonės: apibrėžimas ir paskirtis

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) - tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas.
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

1. atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
2. įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
3. kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
4. atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
5. atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
6. draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
7. draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
8. išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
9. turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
10. išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
11. laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
12. įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
13. kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai

Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka. Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų (Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-09 nutartis c.b. Nr. 2-16722-871/2014). Antstolis gali įpareigoti lėšas (VMI permoką, NMA išmokas ir kt.) saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos (LAT 2013-11-18 Nutartis c.b. 3K-3-684/2013).

LR CPK 683 str. 1 d. yra numatyta išimtis, jog prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

LAP taikymas, areštuojant bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą: Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.).

Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012). LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.

Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012). Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama leidžiant atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (LR CPK 145 str. 6 d.).

Piniginių lėšų samprata vykdant LAP

• Pinigai - savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių (LAT 2013-01-18 nutartis c.b.Nr. 3K-3-129/2013).
• Kilnojamojo turto sąvoka yra platesnė nei kilnojamojo daikto sąvoka ir apima ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir civilinių teisių objektus, kurie pagal savo prigimtį nėra nekilnojamieji daiktai (Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-01-25 nutartis c.b. Nr. 2-4121-541/2016).
• Piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje ar pas kitus trečiuosius asmenis, patenka į kilnojamojo turto sąvoką, todėl gali būti areštuotos vykdant nutartį dėl LAP taikymo.

Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 626 str. 1,2 d. įtvirtinti pagrindai. Antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 627 str. įtvirtinti pagrindai. Teismas gali pritaikyti LAP - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

Antstolio veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą:

• Priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
• Sustabdomas lėšų pervedimas iš areštuotų skolininko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, skolininko sąskaitoms apribojimai gali būti taikomi, tačiau turi būti sustabdomas lėšų išmokėjimas.
• Imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (išimtis fizinio asmens (toliau - FA) bankroto atvejis).

Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (juridinio asmens (toliau - JA) bankroto atveju)

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos LAP panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla yra sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui (LR CPK 626 str. 1 d. 3 p.).

Išimtis: antstoliui realizuojant hipoteka įkeistą turtą, kai įkeisto turto pardavimas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo, antstolis turi galimybę baigti vykdyti turto pardavimą, o pardavęs turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (FA bankroto atveju)

Gavus teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.). Vykdymo veiksmai turi būti sustabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (LAT 2015-04-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189-690/2015). Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei nustačius LR FABĮ 5 str. 6 d. numatytą privalomą sustabdymo pagrindą, turi būti sustabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą bei išskaitytų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą (LAT 2016-02-26 nutartis c.b. Nr.).

Informavimas apie turto areštą

Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn. Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju.

Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku. Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis. Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita. Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

tags: #antstoliai #arestuoja #turta