Antstolių veiklos kritika ir perspektyvos Lietuvoje

Dažnas antstolius vis dar laiko neprašytais įsibrovėliais į asmenines sąskaitas. Bet pastebimai daugėja ir tokių žmonių, kurie antstolių pagalba pasinaudoja tam, kad priverstinio skolų išieškojimo nebereikėtų. Antstolių teisinės paslaugos yra viena iš priežasčių, dėl kurių mažėja poreikis išieškoti skolas priverstine tvarka.

Antstoliais pasitikima kaip skolų išieškojimo profesionalais, todėl galimybę realiai susigrąžinti skolas dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų sieja su antstolių pagalba. Tokį požiūrį patvirtina 2023 m. atlikta apklausa, kurios duomenimis 59 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad siekdami susigrąžinti piniginę skolą jie kreiptųsi į antstolį. Savarankiškai atgauti pinigus bandytų 38 proc. apklaustųjų (tikėtina, dėl to, kad didelė dalis skolininkų yra išvykę į užsienį arba Lietuvoje neturi oficialių pajamų, į kurias mūsų antstoliai galėtų nukreipti skolų išieškojimą). Dar 3 proc. apklaustųjų nežinojo, ką darytų. Į klausimą, ar pasitiki antstoliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. 21 proc. nurodė neturintys nuomonės, o 14 proc. - nepasitiki.

Naudodamiesi antstolių pagalba, per 2023 m. pirmąjį pusmetį kreditoriai Lietuvoje susigrąžino 139 mln. eurų skolų. 27,7 mln. eurų papildė valstybės biudžetą, 111,3 mln. eurų sugrįžo kreditoriams.

Reprezentatyvią didmiesčių gyventojų nuomonės apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting”. Apklaustųjų amžius - nuo 18 iki 61 ir daugiau metų.

2018 m. Lietuvos antstoliams pateikta 241,4 tūkst. reikalavimų išieškoti įvairias skolas. Tai 14,5 tūkst., arba 6 proc. reikalavimų mažiau, negu buvo 2017 m.

2023 m. kreditoriai į antstolius kreipėsi dėl prievolių, kurių laiku neįvykdė 107 tūkst. skolininkų: 99,7 tūkst. fizinių ir 7,3 tūkst. juridinių asmenų. Tokių skolininkų skaičius 2023 m. buvo 2 proc. didesnis negu 2022 m., o palyginti su 2019 m. duomenimis - 6 proc. mažesnis. Statistiškai dėl pradelstų skolų į antstolių akiratį pernai pateko vienas iš 29 Lietuvos gyventojų.

Bendra suma naujų skolų, dėl kurių kreditoriai 2023 m. kreipėsi į antstolius, sudarė 602,1 mln. eurų. Iš viso 2023 m. Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,7 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų - 878,5 tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 818,8 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Išlieka ir netgi stiprėja 2022 m. išryškėjusi tendencija: sparčiai daugėja naujų reikalavimų išieškoti vaikams priteistą išlaikymą (vadinamuosius alimentus). 2023 m. antstoliams pateikta 3,4 tūkst. šios kategorijos vykdomųjų dokumentų, arba 51 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. duomenimis. Tikėtina, kad tai susiję su pastaraisiais metais išaugusia infliacija, dėl kurios periodinės išlaikymo išmokos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti indeksuojamos ir didinamos jau dviženkliais procentiniais dydžiais (2022 m. mokėtinos išmokos - 10,6 proc., 2023 m. mokėtinos išmokos - jau 21,7 proc., nuo 2024 m. vasario 1 d. taikytinas indeksas dar bus paskelbtas ). Jei išlaikymo prievolę turintys asmenys nesutinka geranoriškai indeksuoti išmokų ir mokėti didesnes sumas, nei nurodyta teismo sprendime, išieškotojams tenka kreiptis pagalbos į antstolius.

Dažniausiai išlaikymo išmokas antstoliams tenka išieškoti iš vaikų tėvų - vyrų. Bet pastaruoju metu dagėja reikalavimų išieškoti išlaikymą ir iš moterų - vaikų motinų. Dėl išlaikymo vaikams išmokų išieškojimo aktyviau kreipiasi globos namai ir šeimynos.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per praėjusius metus antstoliai baigė vykdyti 253,8 tūkst. teismo ir kitų institucijų sprendimų. Iš jų didžioji dalis - 94 proc. - sprendimai dėl piniginių sumų išieškojimo. Didesnei pusei kreditorių pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas: 57 proc. reikalavimų įvykdyta visa apimtimi. Likę 6 proc. įvykdytų sprendimų buvo nepiniginio pobūdžio, tarp kurių - reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, konfiskuoti turtą, užtikrinti bendravimo su vaiku tvarką ir kt.

Labiausiai išaugo valstybei grąžintų skolų dalis. Valstybės biudžetą papildė 53,5 mln. eurų suma, kuri 63 proc. didesnė už išieškotąją valstybės naudai praėjusiais metais. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės, civilinės teisės pažeidimus bei baudos, paskirtos baudžiamosiose bylose. Dar 226,8 mln. eurų antstoliai 2023 m. sugrąžino privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (18 proc. daugiau negu 2022 m.). Tarp šių skolų - laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos kredito, mokėjimo įstaigoms ir kt.

Naujų kreipimųsi į antstolius statistika patvirtina, kad priverstinio išieškojimo procesai po COVID-19 ligos pandemijos ima judėti įprasta vaga, o svyravimai keleto procentinių punktų ribose nėra ženklas didesnio antstoliams perduodamų skolų augimo ar kritimo. Naujų priverstinio vykdymo procesų 2023 m. pradėta 227 tūkst. Lyginant su priešpandeminių 2019 m. duomenimis, naujų vykdomųjų dokumentų skaičius 2023 m. buvo didesnis vos 3 proc., o lyginant su 2018 m. duomenimis - 6 proc. mažesnis.

Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 108 antstoliai ir daugiau kaip 500 samdomų darbuotojų (antstolių padėjėjų, teisininkų, administratorių ir kt.). Veikia 94 antstolių kontoros ir 7 antstolių kontorų skyriai.

Tyčia ar netyčia nesumokėtos skolos, baudos ar finansinių įsipareigojimų vengimas užsienyje ramybės neduos ir Lietuvoje, mat skola gali būti išieškoma ne tik ten, kur asmuo yra, bet ir ten, kur esama jo turto. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė portalui LRT.lt teigė, kad asmeniui išvykus iš šalies jo skolos niekur dingsta.

„Lietuvos gyventojų svetur nesumokėtas mokesčių skolas ar baudas pagal dvišalius tarptautinius susitarimus išieško Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. „Valstybės turi savo centrines institucijas, kurios neatlygintinai padeda išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje. Lietuvoje šias funkcijas vykdo „Sodra“, jei reikalavimai susiję su jaunesnių negu 21 m. vaikais“, - aiškino D. Šnirpūnė.

„Lietuvos antstolių pagalbos ES ir kitų šalių kreditoriams neretai prireikia ir anksčiau nei priimamas teismo sprendimas. Kad teismas galėtų nagrinėti bylą, dažnai būtinas kitos ginčo šalies dalyvavimas arba jos informavimas apie teismo procesą. Tokiais atvejais kitų šalių kreditoriai arba jų atstovai (advokatai) kreipiasi į Lietuvos antstolius, prašo įteikti reikiamus dokumentus Lietuvoje esantiems adresatams. Kasmet gaunama apie 500 įvairių prašymų maždaug iš 30 šalių, daugiausia - Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos.

Pasak D. Šnirpūnės, „Elektronine forma išduotus vykdomuosius dokumentus ES valstybių kreditoriai į Antstolių informacinę sistemą gali įkelti ir savarankiškai. „Juda gyventojai, juda ir jų skolos. Dažniausiai reikalavimus išieškoti skolas Lietuvoje pateikia bankai ir vartojimo kreditų bendrovės iš ES valstybių ir kitų šalių. Taip pat kreipiasi mobiliojo ryšio operatoriai, draudimo paslaugų bendrovės“.

Tokių atvejų metai iš metų daugėja: juda gyventojai, juda ir jų skolos. Dažniausiai reikalavimus išieškoti skolas Lietuvoje pateikia bankai ir vartojimo kreditų bendrovės iš ES valstybių ir kitų šalių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. Lietuvos antstoliams pateikti vykdyti 678 ES šalių teismų sprendimai, kuriais reikalaujama išieškoti 91,3 mln. eurų skolų. Per devynis šių metų mėnesius jau pateiktas ES šalių 691 sprendimas dėl 97,1 mln. eurų.

Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigoje buvo pateiktos pataisos Civilinio proceso kodeksui ir Antstolių įstatymui, kuriomis buvo siekiama apsaugoti skolininkus. Kritikai teigia, kad Vyriausybės pateikti papildomi siūlymai šiuos tikslus gali iškraipyti. D. Grybauskaitės pataisomis buvo siekiama mažinti skolų išieškojimo proceso išlaidas, neleisti antstoliams taikyti perteklinių priemonių, antstolių atlyginimą riboti iki 15 procentų nuo išieškojimo sumos ir kita.

Šiandien Lietuva pirmauja išieškojimo sistemos informacinių technologijų srityje, iš Lietuvos pavyzdį ima ir kitos Europos šalys. „Lietuvos antstoliai lyderiauja pasaulyje pagal turtinių reikalavimų užtikrinimo kokybę, o pasaulio banko „Doing Business“ 2018 m. reitinge mūsų valstybė užėmė 4 vietą pasaulyje sprendimų vykdymo srityje. Tačiau priėmus tokius Vyriausybės siūlymus, neabejotinai sumažės išieškojimo efektyvumas, išieškojimo greitis, pajamos. Tai lems mažesnį investuotojų susidomėjimą ir investicijas“ - sakė Marius Šlepetis, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 115 antstolių, tačiau jų darbo specifika ir efektyvumas - labai nevienodi. Manoma, kad smulkiausi antstoliai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, atėjusių po antstolių reformos. Iki jos nereikėjo daug stengtis dėl išieškojimo efektyvumo ir tinkamos komunikacijos su išieškotojais, nes valstybė aprūpindavo ir darbu, ir atlygiu. Šiandien tendencijos kitokios - kasdien būtina prisitaikyti prie vis naujų rinkos pokyčių, investuoti į personalą, jo mokymus, informacinių technologijų sritį.

„Skirtumai tarp efektyviai ir neefektyviai dirbančių antstolių tikrai dideli. Pavyzdžiui, tam, kad byla būtų greičiau išspręsta, efektyvūs antstoliai ieško įvairių būdų tam, kad skolininkui būtų įteikti procesiniai dokumentai, o neefektyvūs laukia, kol skolininkas pats atsiras ir „marinuoja skolą“. Efektyvūs antstoliai kviečiasi skolininkus į savo biurą ir bando sudaryti geranoriškus susitarimus dėl skolų dengimo dalimis, o neefektyvūs vengia susitikimų su skolininkais ir neieško padėties iš išeities. Panašių pavyzdžių - apstu “ - sakė Marius Šlepetis.

Baiminamasi, kad dėl naujų pasiūlymų antstoliams neliks paskatų investuoti į vykdomos veiklos kokybę, nes gaunamo darbo kiekis ir atlygis niekaip nepriklausys nuo atliekamos darbo kokybės. Be to, Vyriausybės pasiūlymuose neapsvarstyta ir tai, kaip jau šiandien neefektyviai dirbantys ir mažai bylų turintys antstoliai galės suvaldyti dar didesnį vykdomųjų bylų srautą.

„Vyriausybės siūlymas remiasi klaidinga prielaida, kad antstoliais dirbantys asmenys vienodai efektyviai geba dirbti bei atlikti visus įmanomus vykdymo proceso veiksmus. Tačiau taip nėra. Vieni yra labiau atsidavę savo veiklai, kiti - mažiau. Vieni antstoliai turi daugiau teorinių žinių, bet yra prasti vadovai ir nesugeba tinkamai organizuoti kontoros darbo veiklos. Vieni dirba daug, o kiti nuolat atostogauja arba dirba 4 valandas per dieną, kontoros priežiūrą palikdami savo padėjėjams. Vieni skiria dideles pinigų sumas modernių technologijų ir sistemų diegimui, robotizuoja standartinius veiksmus, o kiti antstoliai to net nesistengia daryti, ir orientuojasi tik į savo pelną“ - sakė Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.

Rinkoje matoma pavyzdžių, kai panašaus tipo skolas vieni antstoliai išieško per pusę metų, o kiti - tik per du metus. Jei, pavyzdžiui, skolininko skola siekia 10 000 eurų, metinės palūkanos sudaro 15 procentų, metų gale susidaro 1500 eurų palūkanų suma. Jei skola vietoj pusės metų išieškoma per du metus, skolininkas papildomai patiria 2250 eurų nuostolį vien dėl kapsinčių palūkanų, o dar prisideda ir neefektyvių antstolių išlaidos.

„Užsitęsus skolos išieškojimo procesui, skolininkas sumoka daugiau, kadangi įprastai vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodoma, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per šešis mėnesius, tai prie būtinųjų vykdymo išlaidų pridedama 50 proc. šiam išieškojimui taikomų būtinųjų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos metus. Tai reiškia, kad antstoliai bus suinteresuoti atlikti tik būtinus ir įstatymo reikalaujamus išieškojimo veiksmus tam, kad skolos išieškojimo laikotarpis prailgėtų, o kartu su juo išaugs ir skolininkų skolų sumos“ - teigė M. Šlepetis.

Ši tvarka, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktoriaus teigimu, palies visų sektorių įmones. Anot jo, proporcingas bylų skirstymas padidins administracinę naštą ir išlaidas, o tai ypač pajus didieji kreditoriai, kurie turi ne vieną tūkstantį vykdomųjų bylų.

„Šiuo metu kreditoriai komunikuoja su keliais pasirinktais antstoliais, iš šių gauna ataskaitas apie jų žinioje esančių vykdomųjų bylų eigą. Įvedus pakeitimus, bus įtrauktas platesnis ratas antstolių, administruoti bendravimą su jais kreditoriams reikės daugiau darbuotojų. Tai neabejotinai turės įtaką prekių ir paslaugų (pvz. telekomunikacijų) kainoms“ - sakė M. Šlepetis.

Jo teigimu, sumažėjęs išieškojimo efektyvumas lems ir skolų portfelių kainos mažėjimą, kurį pajus didieji skolų portfelius parduodantys kreditoriai - finansinės įstaigos, telekomunikacijų bendrovės. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius teigia, kad jei Vyriausybės siūlymo principas būtų taikomas kitose srityse, Vyriausybė liktų nesuprasta.

„Kaip reaguotumėm, jeigu analogiška sistema būtų taikoma, pavyzdžiui, advokatams? Juk irgi galima būtų daryti prielaidą, kad civilinis procesas - visiems vienodas, o advokato asmuo neturi įtakos, todėl sistema galėtų automatiškai parinkti advokatą?

Toliau Vyriausybės pasiūlymai Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimams bus svarstomi LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

Politinių atsikalbinėjimų džiunglėse įstrigęs ir Lietuvos antstolių rūmų siūlymas atskirti pagalbą skurstantiems nuo pažeidėjų dangstymo. Tai siūlymas diferencijuoti skolų išieškojimo procesus ir taikyti daugiau nuolaidų sąžiningiems skolininkams, o su piktnaudžiaujančiais elgtis griežčiau.

Neformaliuose pokalbiuose visos institucijos pritaria, kad tais atvejais, kai administracinės teisės pažeidėjai nesumoka baudų ir atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus, būtų socialiai teisinga baudų išieškojimą nukreipti į bent mažytę dalį tokiems skolininkams skiriamų socialinių pašalpų.

Tai būtų ir prievolių vengimo prevencija, ir antstolių veiklos įkainių mažinimo rezervas: kuo daugiau skolininkų susimokėtų už išieškojimo procesus, tuo mažesnė galėtų būti kiekvienam tenkanti mokėtinų vykdymo išlaidų suma. Ir ne kieno kito, o būtent Lietuvos antstolių rūmų (kuriuos parlamentarė A. Širinskienė kaltina socialiniu nejautrumu) iniciatyva nuo 2014 m. buvo atpigintos nedidelių skolų išieškojimo procedūros, sumažinant atliekamų procesinių veiksmų kiekį ir įvedant supaprastintą išieškojimo procesą.

Po kiekvieno viešo politizuoto pareiškimo ar jų serijos antstolių kontoras užplūsta padidintos skolininkų agresijos banga: padaugėja ne tik keiksmų, durų trankymo ar grasinamų laiškų, bet ir fizinio smurto atvejų. Neteko girdėti, kad bent vienas politikas prisiimtų už tai atsakomybę. Šiuo požiūriu ciniškai skamba parlamentarės A. Širinskienės samprotavimai lyginat teisėjų, prokurorų ar kitų valstybės pareigūnų ir antstolių patiriamą riziką. Pirmieji saugomi valstybės lėšomis: nei į teisėjo, nei į prokuroro, nei į Seimo ar Vyriausybės nario kabinetą neįmanoma patekti taip laisvai, kaip į antstolio kabinetą. Būtent antstoliai kasdieną akis į akį susiduria su asmenimis, vengiančiais vykdyti nepopuliarius valstybės valdžios atstovų sprendimus.

Jau dabar yra užfiksuota daugiau kaip 150 smurtinių ir chuliganiškų išpuolių, susijusių su antstolių profesine veikla. Tik keletas fizinio smurto pavyzdžių: 2006 ir 2008 m. apšaudyti dviejų antstolių kontorų langai; 2009 m. liepą į antstolės kabinetą atėjęs skolininkas smogė jai į kaklą; antstolė daugiau kaip mėnesį buvo nedarbinga; 2010 m. lapkritį skolininkas sumušė antstolio padėjėją; buvo sutrikdyta jos fizinė ir emocinė sveikata; 2012 m rugpjūtį į skolininko butą atvykusi antstolė užsipulta virtuviniu kirvuku; 2015 m. vasarį skolininkas kontoroje užsipuolė antstolę: stumdė sugriebęs už plaukų ir sukėlė fizinių traumų; 2016 balandį darbo vietoje užpultas antstolis ir kontoros darbuotoja; sutrikdyta jų fizinė ir emocinė sveikata. Grasinimai telefonu, SMS žinutėmis ir laiškais - tai kasdieniai antstolių patiriamo psichologinio smurto atvejai.

Lygiai taip pat ciniška lyginti antstolių pajamas su biudžeto lėšomis išlaikomų asmenų atlyginimais: nei vienas jų, įskaitant ir pirmuosius valstybės asmenis, neprivalo savo lėšomis išlaikyti biurų, investuoti į jų modernizavimą, rūpintis savo ir kitų darbuotojų apsauga, taip pat neprivalo kaupti lėšų rezervo nenumatytoms išlaidoms. Antstolių pajamos, nesvarbu, keliaženklės jos būtų (kaip ir bet kurio kito privačia veikla besiverčiančio asmens pajamos) netapačios biudžetininko atlyginimui: vienais metais jos gali būti įspūdingos, o kitais - visai menkos ir net minusinės. Pavyzdžiui, 2018 m. kai kurių antstolių mėnesio pajamos buvo po 2-3 tūkst. eurų. Tačiau viešai minimos įspūdingos sumos erzina žmones. O ko daugiau reikia politikams - populistams? Ir nerūpi jiems, kad antstoliai nė cento neišieško iš skurstančių Lietuvos gyventojų (iš tikslinių socialinės paskirties lėšų skolos nėra išieškomos) ir tikrai ne tokių žmonių sąskaita finansuojamas skolų išieškojimas, kaip bando įrodinėti A. Širinskienė.

Skolų išieškojimas po 2003 m. įgyvendintos antstolių institucinės reformos, kai vietoj buvusių valstybinių antstolių kontorų pradėjo veikti privatūs antstoliai, pagerėjo penkis kartus, nors antstolių dabar dirba beveik tris kartus mažiau. Antstolių iniciatyva didelė dalis su darbu susijusių procesų perkelti į virtualiąją erdvę. 2003 m. sukurtas pirmasis Baltijos valstybėse e. varžytinių portalas. Skaidrios varžytinės pritraukia daugiau dalyvių, turtas parduodamas už aukštesnę kainą. Didžioji dalis antstolių vykdomų procedūrų taip pat perkeltos į virtualią erdvę: vykdomasis dokumentas surašomas, pateikiamas ir grąžinamas elektroniniu būdu. Proceso šalys gali tiesiogiai sekti sprendimo vykdymo eigą, teikti prašymus ir inicijuoti procesinius veiksmus elektroniniu būdu.

Per 16 privačios veiklos metų antstoliai tapo ypač plačios kompetencijos profesionalais. Lietuvos gyventojai antstolių veiklą skolų išieškojimo srityje vertina palankiai. 2018 m. rugsėjį atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 66 proc. gyventojų pasitiki antstoliais nepaisant priverstinio jų vykdomų funkcijų pobūdžio ir 64 proc. kreiptųsi į antstolį, jeigu reikėtų susigrąžinti reikšmingą skolą.

Lietuvos antstolių rūmai ir visi asociacijos nariai suinteresuoti toliau tobulinti skolų išieškojimo procesus. Visiems linkėdami susitaikymo, kviestume gerbiamą A. Širinskienę ir kitus politikus įsiklausyti į teikiamus pasiūlymus ir konstruktyviai bendradarbiauti vardan bendrų tikslų, nes antstoliai taip pat yra tautos dalis, o ne tautos priešai.

tags: #antstoliai #turtus #kraunasi #is #skurdo