Viena iš teisės funkcijų - užtikrinti stabilumą visuomenėje. Įmonių visuomenė yra sudėtinga sistema, ir tam, kad ji funkcionuotų, reikia patikimos valdymo ir teisėsaugos institucijų, jų veiklos reglamentavimo visumos. Teismo sprendimo nevykdant, silpnėja pasitikėjimas šalies teisine sistema, jos atskiromis valdžios institucijomis, griaunamas tikėjimas įstatymų viršenybe ir galia, stiprinamas teisės nihilizmas.
Šiomis ekonominio ir socialinio gyvenimo perspektyvomis, taip pat siekiant užtikrinti asmens pažeistas teises, svarbu aptarti antstolių veiksmus turto vertinimo procese. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis, ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomus teismo sprendimus leistų palikti neįvykdytus, taip darant žalą vienai iš šalių.
Dažnai pabrėžiama, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Net po to, tam tikrais atvejais, yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti teisingumą. O teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, greitai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.
Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi būti tikras, kad teismas pripažins jo teisėtus reikalavimus, ir kad jis galės įvykdyti teismo sprendimu patvirtintus savo reikalavimus, pasinaudodamas valstybės leidžiamomis priverstinėmis priemonėmis. Kai dėl vykdymo proceso trūkumų negali būti privalomai realizuojamos materialinės teisės normos, diskredituojama pati teisingumo idėja, nes suinteresuotas asmuo negali pasiekti, kad realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas LR CPK 18 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimus įvykdyti priverstinai. Ar kils būtinybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis prievartos priemonėmis, priklauso nuo paties priimto teismo sprendimo turinio.
Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes jie daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams, tačiau priverstinai vykdomas ne kiekvienas teismo sprendimas.
Paprastai nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių esant teismo sprendimams pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius, nes teisinį poveikį daro pats sprendimas. Tokie sprendimai sukelia teisinius padarinius. Vokietijos civilinio proceso teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad teismo sprendimai dėl pripažinimo ir dėl teisinių santykių pakeitimo nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi ieškovo subjektinės teisės gynimo tikslas pasiekiamas juos priėmus.
Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės gynimo būdą, teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Teismo sprendimu dël pripažinimo yra išsprendžiamas klausimas dėl tam tikros teisės (pavyzdžiui, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą) pripažinimo ieškovui arba pripažįstama, jog egzistuoja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai (pavyzdžiui, tėvystės nustatymas). Teismo sprendimai dël modifikavimo sukuria, pakeičia ar nutraukia jau susiklosčiusius tam tikri teisiniai santykiai. Teismui priėmus tokį sprendimą, atsakovui jokių veiksmų atlikti nereikia. Šie teismo sprendimai teisinius padarinius sukuria patys savaime, be priverstinio vykdymo.
Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinius padarinius patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros. Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą, tai įgyvendina ne tik užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą, bet ir civilinio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Šis prievartos mechanizmas yra sutelktas būtent valstybės rankose.
Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodis "vykdyti" reiškia atlikti veiksmus pagal kieno reikalavimus, laikytis reikalavimų, įgyvendinti, realizuoti. Vykdymo proceso metu įgyvendinami teismo sprendimai, t. y. atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Jei atsakovas savo noru įpareigojimų neatlieka, valstybė, kad būtų įgyvendinta ieškovo teisinė apsauga, privalo teikti jam tolesnę paramą. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis ir teismo sprendimas privalo būti priverstinai įvykdytas, kai skolininkas teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo savanoriškai nevykdo. Ieškovas pats savo teisių įgyvendinti negali. Šiuo metu įsijungia valstybės leidžiamos prievartos priemonės.
Teisinės prievartos taikymas yra valstybės monopolis. Tik valstybė leidžia teisės normas ir taiko jose įtvirtintas sankcijas. Pagrindinė prievartos paskirtis - teisinės tvarkos apsauga. Prievarta negali būti taikoma kitaip, kaip tik įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir vykdymo procesas - priverstinis teismo sprendimų vykdymas, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Aiškus vykdymo proceso taisyklių nustatymas ir griežtas jų laikymasis yra būtinas, kuomet sprendžiami su žmogaus teisių apsauga susiję klausimai, taikoma prievarta ir t.t. Teisės normomis sureguliuoti procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tarp įvairių subjektų, kurių kiekvienas turi įstatyme numatytas teises ir pareigas. Šis teisės taikyti prievartą, bet ir visų kitų proceso subjektų veikla.
LR CPK 2 straipsnyje išvardinti civilinio proceso tikslai, t.y. šalių procesinis lygiateisiškumas, operatyvumas, ekonomiškumas, koncentracija, kooperavimasis ir kt. Vykdymo procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Vykdymo proceso metu įgyvendinami teismo sprendimai, t.y. atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Jei atsakovas savo noru įpareigojimų neatlieka, jam tenka taikyti valstybės prievartą. Teismo sprendimų vykdymo ypatumai nagrinėjami E. Stauskienės, V. Višinskio, V. Nekrošiaus, M. Žalimai daįnai darbai yra skirti Lietuvos vykdymo procesui, prabėgomis palyginant su kitomis valstybėmis, atskiriems jo epizodams. Galime teigti, kad mokslinės literatūros šiuo klausimu Lietuvoje beveik nėra.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o ieškovas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus (pvz., notaro patvirtintas sutartis, administracinių organų nutarimus dėl baudų ir kt.). Pagrindinė antstolio funkcija yra užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendintas ir įpareigojimai, nustatyti oficialiuose dokumentuose, būtų įvykdyti priverstiniu būdu, jei to nepadaro pats skolininkas.
Į antstolį reikia kreiptis, kai norima priverstinai įvykdyti teismo sprendimą arba kitą vykdomąjį dokumentą, o skolininkas (arba įpareigotas asmuo) nevykdo savo pareigų savanoriškai. Norint pradėti vykdymo procesą, antstoliui reikia pateikti:
- Prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.
- Vykdomąjį dokumentą (originalą arba jo patvirtintą kopiją su originaliu teismo ar institucijos antspaudu).
Svarbu: Antstolio atlyginimą ir visas vykdymo proceso išlaidas (pvz., turto vertinimo, transportavimo, saugojimo išlaidas) privalo apmokėti skolininkas. Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą, tai reiškia, kad prieš jus yra pradėta vykdomoji byla ir antstolis imasi priverstinio vykdymo veiksmų.
Tokiu atveju svarbu:
- Nedelsiant susisiekti su antstoliu: Išsiaiškinkite arešto priežastį, skolos dydį ir vykdomojo dokumento detales. Antstolio kontaktus rasite antstolio atsiųstuose dokumentuose arba Antstolių informacinėje sistemoje.
- Suteikti informaciją: Antstoliui pateikite visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, galimus pajamų šaltinius, kurie neturėtų būti areštuoti (pvz., socialinės išmokos, alimentai).
- Aptarti mokėjimo galimybes: Jei neturite visos sumos, pabandykite su antstoliu susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, pateikite pagrįstą mokėjimo grafiką.
Skundas dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų yra stipraus poveikio priemonė, padedanti priverstinio proceso šalims realiai ginti savo teises ir interesus.
Pavyzdžiui, su skundu gavus informacijos apie skolininko lėšų kilmę, asmeniui suteikiama galimybė naudotis dalimi areštuotos sąskaitos lėšų. Jei skunde ginčijama nustatytoji areštuoto turto vertė, skiriama nauja ekspertizė. Kai skunde reiškiama keletas reikalavimų ir antstolis dalies arba visų jų netenkina, pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį skundas kartu su vykdomosios bylos medžiaga siunčiamas teismui.
Jeigu antstolis arba teismas sustabdo vykdomąją bylą, antstolio procesiniai veiksmai nebeatliekami. Net ir tada, kai skolininkas visiškai atsiskaito su išieškotoju, antstolis neturi galimybės naikinti anksčiau taikytų priverstinio poveikio priemonių, tarp jų ir piniginių lėšų ar turto arešto, kol procesas vyksta teisme.
Skolingi asmenys gana dažnai reiškia pretenzijas dėl turto arešto masto. Kai kurių įmonių ir bendrovių atstovai piktinasi, kad antstolio taikytas visų transporto priemonių areštas esą trikdo ūkinę veiklą, didina finansinius nuostolius. Tačiau areštas nereiškia draudimo šiomis priemonėmis naudotis - negalima tik jų perleisti kitam asmeniui.
Tokiais atvejais kur kas veiksmingesnis skolininko interesų gynimo būdas yra operatyvus antstolio informavimas apie turimą turtą, jo vertę ir buvimo vietą. Skolininkas antstoliui gali nurodyti konkrečias transporto priemones, kurių areštas nedidintų įmonės finansinės rizikos.
Kita grupė pavyzdžių, kai pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų dažnai nepagrįstai tikimasi realaus rezultato - skundai dėl jau priimtų teismo sprendimų, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydamas tokį teismo sprendimą, antstolis atsakovo turtą skubiai suranda ir aprašo. Turto savininko prašymu antstolis gali keisti areštuojamo turto rūšį, pavyzdžiui, nenukreipti arešto į lėšas, jeigu reikalavimams užtikrinti pakanka kito turto, bet ne daugiau.
Antstoliui aprašius areštuojamą turtą, vykdomoji byla yra visiškai užbaigiama. Tam, kad vykdymo proceso šalių pasirinktos teisinės priemonės būtų rezultatyvios ir priverstinio pobūdžio procedūrų neužtęstų be reikalo, patartina aktyviau bendradarbiauti ir dažniau pasikonsultuoti su antstoliais.
Reikėtų prisiminti, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas reikalavimas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų galioja ir skundams dėl antstolių veiksmų.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.
Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus CPK 632 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, o išieškotojas per 20 darbo dienų po vykdomojo dokumento grąžinimo jį pakartotinai pateikia vykdyti.
Antstolis, ketinantis organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, patikrina, ar šis turtas nėra areštuotas kitų antstolių. Antstoliai, gavę šį patvarkymą, ketinantys organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos priima patvarkymą, kuriuo visus išieškojimą iš to paties skolininko vykdančius antstolius informuoja apie šį ketinimą ir pasiūlo jiems prisijungti prie išieškojimo iš šio turto.
Jeigu skolininko turtas yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos BPK ar CPK nustatyta tvarka siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, išskyrus Instrukcijos 29 punkte nurodytus civilinius ieškinius, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galima tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.
Kaip efektyviai pateikti apeliaciją Valstybinei personalo tarybai
Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra areštuotas ar į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio turto varžytynių paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai CPK nustatyta tvarka yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku praneša apie turto pardavimą iš varžytynių, ir paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.
Antstolis, Instrukcijos 31 punkte nustatyta tvarka nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, panaikina konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nurodytoms operacijoms atlikti, jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones tokia suma buvo nustatyta.
Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža suma. Tačiau svarbu atskirti turto areštą nuo turto pardavimo iš varžytinių. Pavyzdžiui, jei skolai padengti užtektų automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą. Antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei (automobiliui), net jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Tokiu atveju, nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei skolininkas neturi piniginių lėšų likusiai skolos daliai padengti.
tags: #antstolio #neteiseti #veiksmai #turto #vertinimas #darytas