Lietuva - kraštas, turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio.
Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai Europos Sąjunga skiria ypatingą dėmesį.
Pasak Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojo A. Klimavičiaus, teisinė, ekonominė (ir gamtosauginė) erdvė yra bendra, todėl Lietuvos gamtos vertybės - visų Europos šalių vertybės.
Nevyriausybinės organizacijos, norėdamos išsaugoti paukščių populiacijas, į pagalbą pasitelkia Europos Sąjungos LIFE programą, kuri net 55 procentus lėšų skiria gamtos ir biologinės įvairovės srities projektams. Per 25 šios programos gyvavimo metus Lietuvoje yra įgyvendinta 11 LIFE projektų ir dar 7 šiuo metu yra įgyvendinami.
Žuvinto Biosferos Rezervato Projektai
1937 metais įsteigtas Žuvinto rezervatas - seniausias Lietuvoje. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto biosferos rezervatas įsteigtas, jo nuostatai, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų ribų planas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metais.
LR Vyriausybė ką tik nutarė pakeisti Žuvinto biosferos rezervato bei jo funkcinio prioriteto zonų ribas. LR Vyriausybei pakeitus Žuvinto biosferos rezervato bei jo funkcinio prioriteto zonų ribas, bendras jo plotas padidės 84 ha (0,5 proc.) - nuo 18.490 ha iki 18.574 ha. Atliekami ir funkcinių zonų pakeitimai: konservacinio funkcinio prioriteto zonų plotas padidės 483 ha, o ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto - 510 ha. Žemės ūkio funkcinio prioriteto zonų plotas sumažės 135 ha, ekosistemų atkūrimo funkcinio prioriteto - 4 ha.
Du miškų ūkio paskirties žemės sklypai iš Kiaulyčios botaninio-zoologinio draustinio prijungiami prie rezervato zonos, siekiant užtikrinti palankią EB svarbos natūralių buveinių būklę ir išsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis. Prie Želsvos botaninio-zoologinio draustinio prijungiama 96,7 ha iš miškų ūkio zonos ir 50,2 ha iš ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos, siekiant užtikrinti palankią Buktos miške išskirtų EB svarbos natūralių buveinių būklę. Iš rezervato išimamas 0,07 ha sklypas su I pasaulinio karo vokiečių karių kapinėmis. Jis priskirtas ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonai.
Žaltyčio Ežero Pakrantės Tvarkymas
Neseniai daug kur pasirodė informacija, kad pasibaigus augalų vegetacijai, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje vyko tvarkymo darbai ir kranto dalis buvo pritaikyta mėgėjų žvejybai. Kranto pritaikymo mėgėjų žvejybai darbus, vadovaudamasi neseniai patvirtintu Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu, organizavo rezervato direkcija. Sutvarkyta apie 200 m ilgio ir 100 m pločio ežero pakrantės atkarpa ties Ežero g., Liudvinavo sen. Paželsvių k. Šalia atveriamos paežerės planavimo dokumentuose yra ir atokvėpio vieta. Ši paežerės vieta turėjo būti pažymėta specialiu ženklu, nors kai lankėmės prieš beveik mėnesį, jo dar nebuvo.
Žvejoti Žaltyčio ežere, turinčiame botaninio-zoologinio draustinio statusą, visus metus leidžia patikslinti Žuvinto biosferos rezervato nuostatai, kuriuos 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Vyriausybė. Yra siūloma, jog ateityje šioje atokvėpio vietoje atsirastų ir ežero apžvalgai, maudymuisi, taip pat žvejybai nuo kranto tinkamas lieptas, to aplinkiniams gyventojams tikrai trūksta.
Kai lankėmės prie Žaltyčio prieš mėnesį, ant kranto radome bežvejojantį Kazį. „Atvykstu pažvejoti dažnokai, esu čia pagavęs ešerių, mekšrų, lydekų. Daug yra šiame ežere žuvies, bet gaila, kad iš valties neleidžiama žvejoti, tik nuo kranto. O dabar žvejojančių čia daug nebūna, tik vienas kitas“, - pasakojo vyras, įsitaisęs ant begriūvančio tiltelio visai šalia žinomam verslininkui Andriui Linkui priklausančios sodybos tvoros.
Kazys papasakojo, kad šie pastatai atsirado buvusio „Želsvelės“ kolūkio pirties vietoje. „Kažin kokį tiltą jie čia pastatys? Jeigu ilgą ir nusidriekusį į ežerą, tada gerai“, - svarstė Kazys. Ežero dugnas lėkštas, smėlėtas, padengtas storu dumblo sluoksniu, vietomis siekiančiu du metrus. Žaltytį supančios pelkės 1969 m. apjuostos pylimu, jame vandens lygis pakeltas vienu metru. Beveik visu perimetru ežerą juosia plati nendrynų ir meldynų juosta, o dideliuose ežero plotuose gyvuoja įvairios plūdžių ir maurabragių bendrijos, kurios labiausiai ir vilioja vandens paukščius. Tiek gausiai maurabragių nėra net Žuvinto ežere, būtent todėl beveik ištisus metus šis ežeras masina daugybę paukščių.
LIFE Programos Projektai Paukščių Apsaugai
Baltasis gandras laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu. Sąlyginai nedidelėje teritorijoje (Lietuva sudaro tik 1,1 % jų gyvenamos teritorijos) išsiperi beveik kas dešimtas gandriukas. Tinkamų baltiesiems gandrams buveinių sunaikinimą Lietuvoje lemia intensyvi žemdirbystė. Džiugu, kad LIFE projektas „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ ženkliai prisidėjo prie šių paukščių populiacijos išsaugojimo.
Kita saugoma paukščių rūšis - mažasis erelis rėksnys, kuris yra priskiriamas plėšriesiems paukščiams, įrašytiems į Lietuvos raudonąją knygą. Šiai rūšiai išlikti reikalingi brandūs medynai, kuriuose jie suka lizdus ir peri juniklius. Dėl intensyvios žemdirbystės mažėja šių paukščių perėjimo ir mitybos buveinių plotai.
Reiktų pastebėti, kad plėšrūnai atlieka natūralią, neprisitaikiusių prie aplinkos sąlygų, gyvūnų atranką, jie medžioja lengviausiai pagaunamą grobį (sužeistus ar ligotus individus) arba gaudo per gausos svyravimo ciklus staiga pagausėjusius gyvūnus (pvz., pelėnus). Tai leidžia išsaugoti įvairių sistematinių grupių gyvūnų ekosistemas, mažinti infekcinių ligų skaičių, padeda rūšims išlikti gyvybingomis.
Prie plėšriųjų paukščių išsaugojimo prisidėjo viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ 2010-2015 m. vykdydama projektą „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose“. Jo metu apsaugojo daugiau kaip 200 mažojo erelio rėksnio porų lizdaviečių nuo sunaikinimo ūkinės veiklos miškuose metu, efektyvino rūšies teisinę apsaugą bei informavo visuomenę apie projektą ir rūšies apsaugos poreikius.
Dar viena svarbi Europai paukščių rūšis yra meldinė nendrinukė. Tai globaliai nykstanti Europos žvirblinių paukščių rūšis ir vienintelė saugoma žvirblinių paukščių rūšis Lietuvoje. Šie užburiantys savo giesmėmis paukščiai gyvena tik ypatingose šlapynėse. Saugojant meldinę nendrinukę, sukūriamos palankios sąlygos orchidėjoms, stulgiams, geltongalvėms kielėms, balinėms pelėdoms ir kitoms rūšims.
LIFE projekto „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“ metu buvo sukurtos meldinei nendrinukei palankios apsaugos priemonės, buvo atkurta daugiau kaip 1400 ha buveinių: pašalinti apleistose buveinėse išplitę nendrių ir krūmų sąžalynai, Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse įrengtas biomasės perdirbimo cechas, kuriame perteklinė biomasė paverčiama kuro granulėmis, o jomis apšildomas rezervato direkcijos administracijos ir lankytojų centro pastatas.
Naujas LIFE projektas „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ tęs daugiau nei prieš šešerius metus Pamaryje ir kitose vietovėse pradėtus darbus siekiant išsaugoti rečiausią Europos giesmininkę - meldinę nendrinukę.
Tyrulių pelkėje vykdomas LIFE projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“. Juo siekiama padidinti didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), švygždų (Porzana porzana) ir pilkųjų gervių (Grus grus) tinkamų buveinių plotus išeksploatuotose Tyrulių pelkės dalyse, atstatant pelkinių ekosistemų atsikūrimui palankų hidrologinį režimą, taip pat mažinant nendrynų ir sumedėjusios augalijos plotus.
LIFE Programos Projektų Rezultatai
| Projektas | Tikslas | Rezultatai |
|---|---|---|
| Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje | Baltųjų gandrų populiacijos išsaugojimas | Ženklus indėlis į baltųjų gandrų populiacijos išsaugojimą |
| Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose | Mažojo erelio rėksnio lizdaviečių apsauga | Apsaugota daugiau kaip 200 mažojo erelio rėksnio porų lizdaviečių |
| Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą | Meldinės nendrinukės buveinių atkūrimas | Atkurta daugiau kaip 1400 ha buveinių, įrengtas biomasės perdirbimo cechas |
| Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus | Didžiųjų baublių, švygždų ir pilkųjų gervių buveinių atkūrimas | Siekiama padidinti tinkamų buveinių plotus išeksploatuotose Tyrulių pelkės dalyse |
tags: #zuvinto #biosferos #rezervato #direkcijos #renovacija