Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Lietuvos antstolių rūmų logotipas
Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Vykdymo procesas ir antstolio veiksmai
Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Atsakomybė už klaidas
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Žemės sklypo dalies dovanojimas
Esu žemės bendrasavininkė. Žemės nesame pasidalinusios, todėl turiu tik bendrą žemės planą. Savo dalies dalį noriu padovanoti dukrai. Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Mokesčiai dovanojant žemės sklypą
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dėl susidariusių tam tikrų kreditorinių įsiskolinimų antstoliai galėtų atimti mano žemės sklypo dalį, kuri pagal dovanojimo sutartį yra 1/3 viso sklypo? Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Klausimas: Mama gyvena savo bute su sūnum, tačiau tą butą ji perrašė dukrai, o sūnus ten tik priregistruotas, jokių teisių į tą butą jis neturi. Jis yra pasiėmęs greitąjį kreditą, kurio nemoka. Mama baiminasi, kad susikaupus skolai, antstoliai gali atimti dalį buto ar tai įmanoma?
Klausimas: Ar abu tėvai gali notariškai perrašyti savo mažamečiui turtą? Ir ar kol vaikas mažametis galės tėvai juo disponuoti? Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 1.188 str. 1 d.
Dovanojimo sutartis
Klausimas: Turime vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojame. Žodžiu, kas vyro, tai vyro, kas mano, tai mano. Jei vyras man dovanotų žemės sklypą, ar niekas niekada negali jo iš manęs atimti? Vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo metu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Vadovaujantis CK 3.121 str. 1 d., turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus neki...
Klausimas: Mano mama tastamentu paliko savo turtą lygiom dalim mano sūnums, rugsėjo 5d. sueis trys mėnesiai kaip mama mirus. Mažajam sūnui gruodžio 11d. sueis 18m. Noriu paklausti kada vaikai man gali visą paveldėtą turtą padovanoti? Turi praeiti kažkiek laiko ar ta pačią dieną paveldi ir gali padovanoti?
Klausimas: Ar mano seserys gali užginčyti testamentą, jei aš gyvenau su mama visą laiką iki mirties, o jos net nelankė jos ir joms lieka žemės tik ne testamentu. Man palikta daugiau ir jos grasina, kad užginčys. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Klausimas: Ar priimant testamentą jis yra galiojantis, jei parašytas 1994 m. Testamentų registre neregistruotas, stampas miestelio seniūnijos, pasirašytas sekretorės. Lietuvos Respublikos Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse, ratifikavusiose, priėmusiose ar pasirašiusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus.
Apie iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus ir priimtus saugoti testamentus Lietuvos Respublikos Testamentų registras duomenų neturi ir jie nėra įtraukti į minėtą registrą. Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Klausimas: Kartu su draugu (esame nesusituokę) ketiname imti paskolą butui įsigyti, po konsultacijos banke paaiškėjo, kad paskolą gali imti tik draugas. Noriu paklausti, kokia būtų tvarka, siekiant sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta, jog butas yra pripažįstamas mūsų abiejų - bendrąja jungtine nuosavybe? Galimybių ne sutuoktiniams įgyti turtą bendros jungtinės nuosavybės teise nėra, kadangi šis teisinis režimas teisiškai įmanomas tik tarp susituokusių asmenų. Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys.
Klausimas: Sveiki, svetimas man žmogus surašė testamentą mano vardu. Šiuo metu yra pasikeitusi mano pavardė, ar reikia perrašyti testamentą, ar galioja senasis? Ačiū.
Mokymai I Bendrieji pirkimų organizavimo reikalavimai ir vidaus kontrolė
Klausimas: Gyvenu Anglijoje ir esu išsiregistravusi iš Lietuvos. Tačiau šiais metais įsigijau butą, ėmiau dalį paskolos iš banko jam pirkti. Turtas registruotas Registru centre. Ar man reikalinga turto deklaracija, jei aš negyvenu Lietuvoje ir dar negyvensiu, butą įsigijau ateičiai?
Klausimas: Norėjau sužinoti, ar gali tėvai paveldėti savo vaiko skolą antstoliams už alimentus jo mirties atveju? Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.