Namo stogo statyba ir įrengimas: nuo konstrukcijos iki apšiltinimo

Stogas - ypač svarbus namo elementas. Nuo stogo priklauso viso pastato konstrukcijų ilgaamžiškumas. Jis apsaugo nuo atmosferinių kritulių, vėjo, temperatūrinių poveikių, triukšmo. Kokybiškai uždengtas ir apšiltintas stogas ženkliai padidina ir gyventojų komfortą - sumažėja iš išorės patenkantis triukšmas, žiemą namuose ilgiau išlieka šiluma, o vasarą - vėsa. Be akivaizdžios praktinės paskirties, stogas atlieka ir svarbią estetinę funkciją. Daili namo kepurė išties papuošia namą bei pakelia paties nekilnojamojo turto patrauklumą ir vertę.

Pagrindinė veikla - naujų šlaitinių stogų dengimas, senų stogų renovavimas bei visi susiję darbai. Suprasdami stogo svarbą dirbame kruopščiai, naudojame tik kokybiškas medžiagas, stengiames viską atlikti ne tik kokybiškai, bet ir estetiškai. Darbams suteikiame garantiją. Nuolat stengiamės tobulėti. Dalyvaujame stogų dangų gamintojų rengiamuose apmokymuose, konsultuojamės su kitais stogų dengimo ekspertais, semiamės žinių įvairiuose seminaruose. Siekiame, kad mūsų kompetencija atsispindėtų atliktuose darbuose ir kad užsakovai galėtų be rūpesčių ilgai džiaugtis puikiu namo stogu.

Stogo dangos pasirinkimas

Stogo dangų rūšių yra devynios galybės, tad nenuostabu, kad atsiradus galimybei pasikeisti stogą neretai žmogui kyla klausimas kokia stogų danga būtų geriausias pasirinkimas. Pasirinkimo laisvė beprotiškai didelė ir žinant, kad idealaus varianto nėra, privalome įvertinti esminius įvairių dangų privalumus bei trūkumus, kad galėtume lengviau priimti sprendimą.

Plieninė stogo danga yra vienas iš populiariausių pasirinkimų ir tai savaime suprantama. Plieninė stogo danga beveik visuomet pasižymi estetika, ilgaamžiškumu ir optimaliausia kaina, tad nieko nuostabaus, kad ši danga yra tokia populiari. Šios savybės ypatingai vertinamos ir pelnė plieniniams stogams gerą vardą visame pasaulyje.

Verta paminėti dar vieną plieninės dangos privalumą - ji yra gana greitai bei paprastai montuojama, ir sunkumų gali kilti tik tada, jei stogas yra netaisyklingos formos. Vis dėlto, visada yra galimybių kreiptis į specialistus, kurie tikrai pasirūpins, kad ši stogo danga būtų tinkamai sumontuota ir , kad plieninis stogas tapti tobulu Jūsų namų akcentu.

Ne ką mažiau populiarumu plienui nusileidžia skardinės stogo dangos. Skardinės stogo dangos montavimas vienas paprasčiausių, užtikrinantis ilgaikį estetinį vaizdą, o išskirtinis lengvumas ir lankstumas suteikia galimybę kurti bet kokios, nors ir sudėtingiausios formos stogą. Skardos danga laimi ten kur tenka dengti nestandartinės konstrukcijos stogą. Skardinė stogo danga pasižymi savo universalumu, geru vandens nutekėjimo užtikrinimu ir atsparumu ugniai.

Atrodo ne taip jau ir senai tokia stogų danga buvo plačiausiai paplitusi Lietuvoje, tačiau šiandien šiferis pasirenkamas kiek rečiau. Šiferinė stogo danga yra gana patvari ir nebrangi, tačiau šiferis taip pat turi ir vieną didelį trūkumą - praėjus vos keleriems metams šiferio stogo dangos spalva nublunka, taigi, ji atrodys ne taip estetiškai, nebent nuspręsite atnaujinti spalvą tam specialiai skirtais dažais. Tokiu atveju spalvos blukimas Jums ne problema.

Jeigu apsisprendėte pasirinkti šią dangą, galima būti užtikrintiems, kad montavimas nepareikalaus ypatingai daug pastangų, ir tai bus galima atlikti pakankamai greitai.

Jei siekiate, kad stogo danga būtų tikrai ilgaamžė, ir tarnautų ilgiau nei kelis dešimtmečius, čerpių danga iš klinkerio gali būti puikiu pasirinkimu. Labiausiai tam tinka ypatinga medžiaga - Klinkeris. Tokia stogo danga yra atspari nepalankioms oro sąlygoms, ir net praėjus daugybei metų klinkeris - čerpių stogo danga išlaiko pirminę savo spalvą. Galima rinktis iš begalybės tokios stogo dangos spalvų, tad, Jūsų namas atrodys tikrai estetiškai ir maloniai stebins kaimynų akį.

Stogo danga - tai ne tik estetikos, bet ir ilgaamžiškumo, saugumo bei investicijos klausimas. Skardinės stogo dangos populiarumas Lietuvoje neatsitiktinis. Stogas - neatsiejama bet kurio pastato konstrukcijos dalis, turinti didelę įtaką ne tik jo estetikai, bet ir funkcionalumui.

Pagrindiniai stogo konstrukcijos elementai

Gegnės yra visų šlaitinių stogų pagrindas. Gegnynas skirtas tam, kad į laikančiąsias sienas tolygiai nukreiptų paties stogo, ant jo krentančių kritulių ir jį plėšiančio vėjo apkrovas. Daugiausia stogą spaudžia ne kas kita kaip žiemą iškritęs sniegas. UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali sudaryti 60 proc. viso stogo konstrukcijai tenkančio krūvio. Vėjo apkrova sudaro apie 17 proc., o paties stogo danga - iki 13 proc., net jei tai - masyvios čerpės ar nendrės.

„Apkrova stogo konstrukcijoms skaičiuojama ne mažesnė kaip 600 kg/m2 - teigia „Danstemos statybos“ direktorius Edmundas Pranculis. - Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos - mineralinės vatos plotį - 60 cm“.

Jei naudojama lengvesnė stogo danga - skardos lakštai, bituminės čerpės ar beasbestis šiferis, gegnes pakanka montuoti kas 90 cm.

Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti. Kameriniu būdu mediena džiovinama iki 18-20 proc., tada dengiama antiseptikais ir antipirenais. Dažniausi gegnių matmenys - 50 × 200 ir 60 × 200 mm, jei daromi didesni atstumai - 80 × 200 mm. Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis arba dygiuotomis plokštelėmis - priklauso nuo stogo konstrukcijos. Tvirtinamos ir ilgasriegiais strypais, ir trapecijos formos mediniais antdėklais.

Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Prie mūro jie priveržiami maždaug kas metrą, nepamirštant po jais pakloti hidroizoliacijos, kad tiesiogiai nesiliestų prie mūro. Ilgos gegnės gali linkti, tad šiam įlinkiui sumažinti naudojamos horizontalios stygos, sukabinančios gegnių porą didžiausio galimo jų įlinkio vietoje.

„Jei gegnės nepavyksta daryti ištisinės, ją galima sudurti. Sudūrimą geriau daryti ten, kur yra atrama, taip bus tvirčiau“, - pataria E. Pranculis.

Čia būtų pravartu įsitikinti, ar stogo šlaitas stačiakampio formos. Jeigu stogas gerai paruoštas, neturėtų susidaryti didelė paklaida: stogo įstrižainių skirtumas neturėtų būti daugiau kaip 1-2 cm.

Izoliacinė plėvelė

Sumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas šiltinamas, arba priešvėjinė - jei šiltinama perdanga. Šiems darbams vertėtų nepagailėti pastangų ir pinigų, mat nuo izoliacinės plėvelės klojimo kokybės labai priklauso stogo konstrukcijos sandarumas, o kartu - ir namų šiluma bei šildymui išleidžiamų pinigų kiekis...

Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10-15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu. Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Šitaip perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė, susikondensavusi ant plėvelės, nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą.

Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį.Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis - pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją. Kiek ji bus laidi garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui, kaip ilgai ji nepraras savo izoliacinių savybių.

Kad ir kelių sluoksnių būtų difuzinė stogo plėvelė, kad ir kokie žodžiai būtų išsakyti jos patvarumui bei kokybei išgirti - visuomet rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis. Ir nepamirškite kelių esminių montavimo principų: plėvelės kloti su užlaidomis, naudoti lipnias juostas visiškam sandarumui užtikrinti ir palikti bent 5 cm vėdinimo tarpą.

Grebėstai

Tolesnis veiksmas - išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra nepakeičiami dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, grebėstai užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga. Be to, grebėstais suformuotas tarpas sudaro galimybę nutekėti susidariusiam kondensatui. Taigi ar rengiate čerpinį stogą ir grebėstams naudojate tašus, ar bituminį, skardinį arba kitokį lengvų dangų stogą ir naudojate lentų ar OSB plokščių paklotą, šios kartys yra būtinos.

Pagal statybos techninio reglamento reikalavimus minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, tad toks parenkamas mažiausias „makarono“ storis. Plotis nustatomas pagal gegnę ir gali būti 50-70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, o ant jų jau klojama pati stogo danga. Iš esmės grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio. Grebėstų matmenų rekomendacijos dažniausiai nurodomos dangų montavimo instrukcijose, vis dėlto kokie tinkami būtent jūsų namo stogui, geriausiai gali pasakyti stogo konstrukcijas projektuojantis ir skaičiuojantis specialistas.

Stoglangių montavimas

Visus stoglangius, kaminus, vėdinimo kanalus ir kitas angas reikėtų numatyti taip pat dar rengiant projektą ir, kiek įmanoma, to projekto laikytis.

Apskaičiuota, kad stoglangiai šviesos įleidžia 40 proc. daugiau nei sienose montuojami vertikalūs langai. Spręsdami, kiek norite įsistatyti stoglangių, nepamirškite, kad jų stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. patalpos grindų ploto. Šitaip patalpos bus pakankamai apšviestos.

Stoglangių matmenys turėtų būti pasirenkami taip, kad per juos į patalpą patektų kuo daugiau dienos šviesos. Reikėtų atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių. Tarkim, kuo mažesnis nuolydis, tuo ilgesnis turėtų būti langas, o plotis paprastai parenkamas taip, kad langas tilptų tarp gegnių. Atstumas tarp gegnės krašto ir stoglangio rėmo turėtų būti po 20-30 mm iš kiekvienos pusės.

Stoglangių įstatymo aukštis parenkamas pagal aplinkybes. Be to, turi būti patogu langą atidaryti ir uždaryti. Tad apatinis lango rėmas gali būti 90-110 cm nuo palėpės grindų. Viršutinis rėmas, kuriame yra atidarymo rankenėlė, galėtų būti 185-220 cm aukštyje nuo grindų. Jei stoglangio atidarymo vyriai yra lango viršuje, tai jų apatinis kraštas nuo grindų turėtų būti apie 120 cm. Jei langai projektuojami aukštai, jie atidaromi ir uždaromi specialiomis lazdelėmis ar patogiu nuotolinio valdymo pultu.

Stoglangiai montuojami po to, kai stogas uždengiamas plėvele ir užkalami skersiniai grebėstai, kuriems paprastai naudojami 50 × 50 mm tašai. Langai laikosi ant šių skersinių grebėstų. Nuo gegnių stoglangis atskiriamas šilumos izoliaciniu sluoksniu. Difuzinė stogo plėvelė prapjaunama ir užlenkiama ant laikančiojo rėmo, kampai suklijuojami metalizuota lipnia juosta.

Pradžioje dedamas izoliacinis rėmas, kuris tvirtinamas kampuose ant papildomų skersinių grebėstų. Ant izoliacinio rėmo dedamas rėmas, kuris laikys varčią. Montuoti langą reikėtų išėmus varčią. Tada montuojama varčia, ją subalansavus, užsandarinami kraštai tarp rėmo ir gegnės. Priklijuojama apsauginė išorinė plėvelė, sumontuojamas vandens nutekėjimo latakas. Iš vidaus angokraščiai izoliuojami kieta akmens vata. Dedama stoglangio garo izoliacija ir sujungiama su stogo garo izoliacija, tada montuojama apdaila.

Kamino įrengimas

Kamino jungtį su stogu geriausia apskardinti, nebent projekte numatyta kitaip. Kadangi skardinant geriau į kaminą nesukti jokių varžtų, pagaminamas jį apspaudžiantis skardinimo rėmas. Virš stogo kaminas turi iškilti tiek, kad susidarytų gera trauka ir nekiltų gaisro pavojaus.

Jei kaminas nuo kraigo nutolęs iki 1,5 m, tai virš kraigo jis turi iškilti ne mažiau kaip 0,8 metro. Jei yra 1,5-3 m atstumu, tai neturėtų būti žemesnis už kraigą. O jei kaminas iškilęs daugiau kaip 3 metrus, tuomet nuo kraigo brėžiame įsivaizduojamą 10 laipsnių žemyn pasvirusią liniją, kurios sankirta su kamino ašimi parodo reikiamą kamino aukštį. Geriausią trauką garantuoja anga, esanti virš stogo kraigo.

Nepamirškite, jog naujosiose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse (nuo 2014 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 50 cm atstumai iki degių medžiagų statinio konstrukcijų - gegnių ir grebėstų. Jei dūmtraukio paviršius izoliuotas storesne nei 5 cm nedegia medžiaga, šį atstumą galima sumažinti iki 25 cm.

„Kamino kokybė labai svarbi namo saugumui, - pataria E. Pranculis. - Juk daugiausia gaisrų kyla dėl nesandaraus kamino. Todėl montuojant kaminą reikėtų labai atidžiai rinktis medžiagas. Labiausiai tam tinka moduliniai „Schiedel“ kaminai, turintys keraminius įdėklus ir pasižymintys ypač didele priešgaisrine sauga“.

Stogo renovacija

Per pažeistą ir nesandarią seną stogo dangą, prastai pritvirtintą hidroizoliaciją drėgmė pakliūva ant stogo konstrukcijų medienos ir ją pažeidžia. Pašalinę renovuojamo stogo dangą ir grebėstus, pirmiausia įvertinkite fizinę gegnių būklę. Ar jos nepapuvusios, ar nepažeistos kinivarpų, ar pernelyg neįlinkusios ir neišsikraipiusios...

Pasak E. Pranculio, pažeidimai dažniausiai taisomi abejotinas gegnes dubliuojant naujomis. Senuose namuose pažeistas gegnes dažniausiai nepatogu pašalinti, nes tektų pažeisti pernelyg daug apdailos, kurią paskui pernelyg sunku atkurti. Pažeista gegnė sutvirtinama, prie jos medvaržčiais glaudžiai prisukant naująją taip, kad šiai atitektų konstrukcijos svoris. Ji taip pat turėtų apkrovą perduoti mūrtašiui.

Sutaisius gegnes, užklojama stogo plėvelė, sukalami grebėstai ir paklojama nauja danga.

Stogo šiltinimas

Ar tai būtų naujas, ar kapitališkai suremontuotas stogas, tikriausiai norėsite jį apšiltinti. Jei nusprendėte šiltinti ne perdangą, o pačius stogo šlaitus, tai galima padaryti iškėlus gegnes - arba vėliau, iš vidaus.

Pirmuoju atveju, kai gegnės jau sumontuotos, iš vidinės stogo pusės prie gegnių pritvirtinamas virvelių tinklas, kuris sulaikys šiltinamąją medžiagą, kad toji nenukristų žemyn. Ant virvelių tarp gegnių suklojami mineralinės vatos dembliai, ir visa ši konstrukcija iš viršaus užklojama difuzine plėvele.

Jei nusprendėte šiltinti stogą vėliau, jau uždengus jį, - šiltinamąją medžiagą iš pastogės vidaus įsprauskite tarp gegnių ir užfiksuokite virvelėmis. Tada, prikalus iš vidaus skersinius grebėstus, pravartu įtaisyti ir antrąjį - plonesnį, maždaug 5 cm storio, šiltinamąjį sluoksnį. Izoliacinė medžiaga montuojama taip, kad užklotų pirmojo sluoksnio siūles ir šitaip sumažintų šilumos tiltelius.

Garo izoliaciją geriausia montuoti tarp pirmojo ir antrojo šiltinamųjų sluoksnių, atidžiai užsandarinant visas sujungimo vietas, mat šitaip mažiausia tikimybė jai būti pažeistai montuojant vidaus apdailą.

„Jei norite šiltinti perdangas, o ne stogą, tam geriausiai tinka biri vata, - pataria E. Pranculis. - Ji patikimai saugos šilumą, užpildys visus plyšius.

Stogą apšildinsiu 20 cm tarp gegnių, montuojant stoga pirmiausiai reik žinoti kokia vata šildinsite ir tokiu atveju pagal ja deti-statyti gegnes : Paroc -56 cm ; Rocwool - 61 cm ; Knauf - 60cm bet pastarojo yra ir 62,5 cm tik reik paieškoti. Savo atveju sudejau kas 60 - 61 cm ir šildau Knauf mineraline vata pagal varža ji tokia pati kaip Proc ir Rocwool bet pagal kaina siek tiek pigesne ir patogesnis jos dejimas šildinimas ( ne taip kandžiojasi ir kibesne ) foto galerijoje žemiau įdėjai nuotrauka kur matyti tamsesnė vata knauf, šviesesnė Rocwool pastaroji išlinksta įdėjus tarp gegniu nors gegniou tarpas 60 cm o vata 61 cm. Na ir dėl viso pikto dar pritvirtinu šniūra jį prišaudau darydamas zigzagus.

tags: #namo #statyba #stogo #darymas