Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius. Pavyzdžiui, jei kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Tokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu, o, esant pagrindui, vienos iš šalių iniciatyva - tai vadinama vienašališku sutarties nutraukimu. Sutarties sudarymas yra tam tikro pobūdžio civilinių teisinių santykių pradžia, sukurianti sutartį pasirašiusioms šalims civilines teises ir pareigas. Atitinkamai, jei kuri nors sutarties šalis išreiškia poreikį ar norą užbaigti sutartimi sukurtus civilinius teisinius santykius, sutartis gali būti nutraukiama.
Kaip minėta, sutarties nutraukimu sutarties šalys užbaigia civilinius teisinius santykius. Paprastai sutartis nutraukiama tarpusavio susitarimu, vienašaliu pareiškimu arba teisminiu būdu.
2021 metais nekilnojamojo turto rinkoje fiksuoti ne tik sandorių, tačiau ir ginčų rekordai. Daug ginčų pradėta ir dėl vienos esminės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos - kainos ir jos mokėjimo tvarkos. Tokiais atvejais sutariama, jog kaina bus sumokėta jau po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir nuosavybės teisės naujam savininkui perėjimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.
Sutarties Nutraukimo Sąlygos ir Pagrindai
Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama joje numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
Prieš nutraukiant sutartį, reikėtų išanalizuoti, kokie sutarties nutraukimo pagrindai numatyti sutartyje ir, ar jie konkrečiu atveju suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį vienašališkai. Konkretūs sutarties nutraukimo atvejai yra numatyti ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Pavyzdžiui, galimybė pirkėjui nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl netinkamos kokybės daikto (6.334 str. 1 d.).
Nenugalima Jėga (Force Majeure)
Vienašališkai nutraukti sutartį galima dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių - ši sąvoka tapo aktuali Covid-19 pandemijos metu. Jei force majeure aplinkybės yra nuolatinės, sutartinės prievolės pasibaigia, todėl sutarties nutraukti nebereikia. Jei tokios aplinkybės laikinos, sutartis gali būti nutraukta, nustačius esminį sutarties pažeidimą, tačiau tokiu atveju negalima reikalauti atlyginti nuostolius.
Pagal Lietuvos teismų praktiką, kuri buvo išplėtota Covid-19 pandemijos kontekste, nuomininko negalėjimas vykdyti veiklos nuomojamose komercinėse patalpose dėl taikomų pandemijos valdymo priemonių gali būti laikomas laikina nenugalimos jėgos aplinkybe. Tačiau tokiu atveju tik nuomotojas, o ne nuomininkas, turi teisę nutraukti sutartį, nebent sutartyje aiškiai nurodyta kitaip. Todėl, nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį (kai tokia galimybė nenumatyta sutartyje), sutarties nutraukimas laikomas neteisėtu.
Sutarties Neįvykdymas Per Papildomai Nustatytą Terminą
Kitas pagrindas, dėl kurio šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, yra sutarties neįvykdymas per papildomai nustatytą terminą. Tokiu atveju nukentėjusi šalis turėtų įteikti kitai šaliai pranešimą su papildomai nustatytu terminu bei nurodyti, kad, sutarties neįvykdžius per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta.
Papildomo termino nereikia nustatyti tais atvejais, jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas (ar kitas pažeidimas) yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju, kai nėra visiškai aišku, ar pažeidimas yra esminis, specialistai rekomenduoja suteikti papildomą terminą prieš nutraukiant sutartį.
Esminis Sutarties Pažeidimas
Dar vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas. Norint konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nebūtina nustatyti visų minėtų kriterijų, tačiau jie pakankamai abstraktūs, todėl galėtų būti išsamiau atskleidžiami vadovaujantis teismų praktikos pavyzdžiais.
Siekiant išvengti ginčų dėl to, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, rekomenduotina sutartyje iš anksto numatyti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančiais nutraukti sutartį vienašališkai.
Pranešimas Apie Sutarties Nutraukimą
Būtina žinoti, kad, net ir esant pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį, vien pagrindo buvimas nereiškia sutarties nutraukimo. Pranešimas kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą yra būtina sutarties nutraukimo sąlyga. Nepranešus ir tokiu būdu neišreiškus valios dėl sutarties nutraukimo, sutartis negali būti laikoma nutraukta.
Siekiant išvengti įstatyminio 30 dienų termino taikymo ir bet kokių kitų su pranešimu susijusių ginčų, šalys į sutartį turėtų įtraukti nuostatas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino (pavyzdžiui, „įspėti reikia prieš x dienų iki sutarties nutraukimo“) ir nuo kada jis skaičiuojamas (pavyzdžiui, „nuo pranešimo išsiuntimo dienos“). Kartu galima nustatyti ir kitas sutarties nutraukimo sąlygas.
Jeigu sutartis nutraukiama nesant pagrindo arba nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, tokie veiksmai yra neteisėti.
JUMS REIKIA ŽINOTI ŠIAS SĄLYGAS... nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje! Audra Lambert 2024
Pirkimų įstatymas (PĮ) ir Sutarties Nutraukimas
Lietuvos teisėje egzistuoja platesnis vienašališko sutarties nutraukimo atvejų sąrašas, lyginant jį su tuo, kuris įtvirtintas Direktyvos 2014/25/ES 90 straipsnyje - sutartis vienašališkai gali būti nutraukta ir pačioje sutartyje bei CK nurodytais atvejais (CK 6.217, 6.721 straipsniai).
PĮ 98 straipsnyje yra įtvirtintas teisinis pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo reguliavimas, kuris pagal Direktyvos 2014/25/ES nuostatas tampa minimalia standartizuota šio instituto tvarka visoje ES. Dėl to Direktyvos 2014/25/ES 90 straipsnyje buvo įtvirtintas minimalus atvejų, kuriems esant, perkantieji subjektai turi turėti teisę nutraukti viešąsias sutartis jų galiojimo metu, sąrašas.
Tuo tarpu kiekviena valstybė narė, įgyvendindama Direktyvos 2014/25/ES 90 straipsnio nuostatas, turi teisę išplėsti pirkimų sutarčių, preliminariųjų sutarčių ar sutarčių, kuriomis pastarosios keičiamos, nutraukimo jų galiojimo metu pagrindų sąrašą.
Sąvoka vienašališkai reiškia, kad PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sutartis gali būti nutraukta perkančiojo subjekto sprendimu, nesikreipiant į teismą. Sąvokos gali nutraukti vartojimas reiškia, kad perkantysis subjektas atsakingas spręsti dėl PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, ir, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, perkantysis subjektas neturi pasirinkimo teisės nutraukti ar nenutraukti sutartį.
Taigi šis pagrindų vertinimas ir taikymas (sutarties nutraukimas) - perkančiojo subjekto pareiga. Pavyzdžiui, nustatymas, kad tiekėjas turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūrų dėl VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų egzistavimo, bet tai neatlikta iš karto, reiškia, kad buvo sudarytas niekinis sandoris.
Be to, pirkimų teisiniai santykiai yra ypatingi, siejami su viešuoju interesu. Pirkimo sutarčių sudarymui yra nustatytos specialiosios normos (PĮ).
Tačiau PĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą sistemiškai aiškinant ir taikant su PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 8 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad PĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti taikomas būtent tuo atveju, kai VPT nustato, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista nesilaikant PĮ 97 straipsnio reikalavimų.
Tokiu atveju perkančiajam subjektui neginčijant nurodyto VPT sprendimo, perkantysis subjektas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, turėtų nutraukti sutartį, kuria neteisėtai, nesilaikant PĮ 97 straipsnio reikalavimų buvo pakeista pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir sutarties vykdymą tęsti pagal pirmines sutarties nuostatas.
Taigi, PĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo atveju sąvoka gali nutraukti reiškia perkančiojo subjekto galimybę vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį, kuria (1) neteisėtai buvo pakeista pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, (2) nurodyto pakeitimo neteisėtumas buvo konstatuotas VPT (ar kitos priežiūros funkcijas atliekančios institucijos) sprendimu, (3) perkantysis subjektas neginčija ir nekvestionuoja VPT (ar kitos priežiūros funkcijas atliekančios institucijos) sprendimo.
Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas neteisėtas pakeitimas turėtų lemti viso pakeičiančio sandorio, o ne tik konkrečios jo nuostatos, negaliojimą. Pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.
Pagal bendrąją taisyklę perkantysis subjektas tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patikrina vertindamas tiekėjo pateiktą EBVPD (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio komentarą). Tačiau, remiantis VPĮ 46 straipsnio 7 dalimi, perkantysis subjektas tiekėją gali pašalinti iš pirkimo procedūros ir po EBVPD įvertinimo, jei perkančiajam subjektui paaiškėja, kad tiekėjas atitinka bent vieną pirkimo dokumentuose įtvirtintą pašalinimo pagrindą.
Atitinkamai PĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas tiekėjo pašalinimas iš pirkimų teisinių santykių ir po sutarties sudarymo, t. y. jau pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms. Taigi, tuo atveju, jeigu, sudarius ir vykdant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, perkančiajam subjektui paaiškėja, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūrų, sudaryta sutartis turėtų būti nutraukta.
Kadangi PĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra detalizuota, ką konkrečiai reiškia sąvoka paaiškėjo, atsižvelgiant į PĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto esmę ir sąveiką su viešųjų pirkimų principais, vertintina, kad sąvoka paaiškėjo aiškintina ir taikytina plačiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, jog tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį, tačiau perkantysis subjektas nepriima sprendimo (vengia priimti sprendimą) dėl sutarties nutraukimo, PĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas turėtų būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai su PĮ 107 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia tiekėjų, manančių, kad perkantysis subjektas nesilaikė PĮ reikalavimų, teisę kreiptis į teismą, bei su PĮ 108 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia tokios teisės įgyvendinimo terminus.
SESV 258 straipsnyje nurodyta, kad, jei EK mano, jog kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal ES steigiamąsias sutartis, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą nuomonę, iš pradžių suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo pastabas. Taigi, ESTT pripažinus, kad valstybė narė pažeidė įsipareigojimus pagal ES steigiamąsias sutartis ir (ar) Direktyvą 2014/25/ES, pirkimo sutartis, sudaryta pagal neteisėta pripažintą procedūrą, nepriklausomai nuo nacionalinio teisinio reguliavimo, negali būti laikoma sudaryta teisėtai ir turi būti nutraukta.
Sutarties Nutraukimo Tvarka Pagal PĮ
PĮ 98 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties, ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais tvarka.
Pagal PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkantysis subjektas apie sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, - prieš 30 (trisdešimt) dienų.
Sąvokos privalo vartojimas reiškia perkančiojo subjekto pareigą laikytis PĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, įskaitant, įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminų. Tačiau nurodytos tvarkos pažeidimas nelemia sutarties nutraukimo, kaip tokio, neteisėtumo.
Sąvokos iš anksto vartojimas reiškia, kad egzistuojant PĮ 98 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytam sutarties nutraukimo pagrindui, perkantysis subjektas, prieš vienašališkai nutraukdamas sutartį, turi pareigą apie tai įspėti tiekėją.
Toks išankstinis pranešimas leidžia sutarties vykdytojui iš anksto sužinoti kitos šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį.
Pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai.
Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pats pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą nesukuria kokių nors teisinių padarinių, tai yra tik būtinoji vienašališko sutarties nutraukimo procedūrinė dalis. Pats pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą negali būti ginčo objektu, t. y. šalis, nesutinkanti su vienašaliu sutarties nutraukimu, gali ginčyti, kad nėra teisinio pagrindo tokiam sutarties nutraukimui, kad ji buvo įspėta netinkamai, nesuprato pranešimo turinio ir pan., tačiau pats pranešimas savaime yra tik vienašališko sutarties nutraukimo būtinoji procedūrinė dalis.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą teisėtumas, t. y. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, - pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina.
Vis dėlto perkantieji subjektai, siekdami maksimalaus aiškumo ir tikslumo bei potencialių ginčų išvengimo, pranešime apie būsimą vienašališką sutarties nutraukimą turėtų nurodyti, kad tiekėjas, nesutikdamas su sutarties nutraukimu, gali ginčyti tokį perkančiojo subjekto sprendimą, o ieškinio pateikimo terminas skaičiuotinas ne nuo pranešimo gavo dienos, bet nuo pranešime nurodytos sutarties nutraukimo datos (PĮ 108 straipsnio 4 dalis).
Perkantysis subjektas pirkimo sutartyje, preliminariojoje sutartyje ar sutartyje, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turi teisę įtvirtinti konkretų pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminą. Nei PĮ 98 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nei kitose PĮ nuostatose nereglamentuojama, koks konkrečiai įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas turėtų ir galėtų būti nurodomas sutartyje. Tačiau, atsižvelgiant į tokio pranešimo tikslą ir svarbą, nurodytas terminas turėtų būti protingas ir pakankamas tam, kad būtų išvengta papildomų šalių nuostolių.
Pagal įstatymą, protingu ir pakankamu terminu laikomas būtent 30 (trisdešimties) dienų terminas. Taigi, nors įstatyme neįtvirtintas draudimas sutartyje nurodyti ir trumpesnį įspėjimo terminą, perkantieji subjektai neturėtų tuo piktnaudžiauti.
Sutarties Nutraukimo Padariniai
PĮ 98 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojami vienašališko perkančiojo subjekto sutarties nutraukimo padariniai, nurodant, kad sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, nutraukus sutartį, perkantysis subjektas netenka teisės reikalauti ją įvykdyti, o tiekėjas nebeturi pareigos ją vykdyti.
Kitaip tariant, nutraukdamos sutartį, šalys atsisako nuo tolesnių savo įsipareigojimų vykdymo. Tačiau PĮ 98 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Pirmiau aptarta PĮ 98 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata yra analogiška (identiška) CK 6.221 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai. LAT, aiškindamas CK 6.221 straipsnio 3 dalies normą yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atitinkamos sutarties sąlygos galiojimo po sutarties nutraukimo, turi būti atsižvelgiama į sąlygų esmę.
Pavyzdžiui, jeigu sutarties sąlygos susijusios su naudoti perduotu daiktu, tai šios sutarties sąlygos reikalautų, kad sutarties sąlygomis gavęs turtą ir jos galiojimo metu pagal sutarties reikalavimus naudojęs daiktą asmuo vykdytų daikto naudojimo sąlygas ir po sutarties nutraukimo tol, kol jis naudojasi daiktu, taip pat sąlygos galiotų atsiskaitymams, susijusiems su daikto naudojimu iki sugrąžinimo.
Restitucija Nutraukus Sutartį
PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra reglamentuojamas restitucijos taikymas pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties, ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo atveju.
PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata koreliuoja su CK 6.222 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas restitucijos taikymo klausimas sutarties nutraukimo atveju. LAT yra išaiškinęs, kad restitucija - civilinės prievolių teisės, bet ne viešųjų pirkimų teisės institutas.
Sprendžiant ginčus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo (o, atitinkamai ir viešojo pirkimo sutarties nutraukimo atveju), restitucija turi būti taikoma pagal CK normas.
Dėl to, aiškinant ir taikant PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 puntą yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant CK 6.222 straipsnio nuostatas.
Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalyje (o atitinkamai ir PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 punkte) įtvirtintą bendrąją dvišalės restitucijos taisyklę, nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pačiu metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
Tuo atveju, jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Tęstinio vykdymo sutartis yra apibūdinama kaip sutartis, kuri vykdoma atliekant tam tikrus veiksmus, dažnai - tam tikrais periodais, arba tiesiog, kuri vykdoma keliais veiksmais per sutartyje nustatytą laikotarpį.
Esant tęstinio vykdymo sutarčiai jos prievolei vykdyti reikia tam tikro laiko, t. y. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų nustatymas iš esmės suponuoja, kad buvo sudarytas niekinis sandoris, t. y. sandoris, kuris teisine prasme neegzistuoja.
Dėl to tais atvejais, kai pripažįstama niekine pirkimo sutartis, pagal kurią faktinis paslaugų teikimas ar darbų atlikimas jau yra įvykęs ir restitucija natūra yra negalima (nes prievoles pagal šią sutartį įvykdė tik tiekėjas), atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus negali būti nustatomas pagal negaliojančios sutarties sąlygas, o perkančiojo subjekto nepagrįsto sutaupymo vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų (ar kitus teisingo atlyginimo metodus).
Jei analogiškų pirkimo sutarčių, sudarytų panašiu kaip pripažinto negaliojančio sandorio sudarymo metu, kainos (įkainių) teismas negalėtų nustatyti, jis galėtų vertinti sandorių, sudarytų panašiu metu tarp privatinės teisės reguliuojamų teisės subjektų (t. y. būtų galima vertinti ne viešojo pirkimo sutarčių, o ...
Teismų praktika
Civilinė byla Nr. e2-691-324/2021
Šioje byloje ieškovė prašė nutraukti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, teigdama, kad atsakovė neperdavė jai daikto ir nuslėpė informaciją apie panaudos sutartį. Teismas atmetė ieškinį, nurodydamas, kad ieškovė žinojo apie turto būklę ir neįrodė esminio sutarties pažeidimo.
tags: #nekilnojamojo #turto #pikimo #pardavimo #sutarties #nutraukimas