Turto Panaudojimo Efektyvumo Apyvartumo Rodikliai

Šiais laikais, kai technologijos sparčiai vystosi ir konkurencija stiprėja, įmonės, siekdamos išlikti rinkos lyderėmis, turi ne tik kurti naujus produktus ar paslaugas ir įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusių laikotarpių veiklos rezultatus, lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.

Efektyvumo didinimas yra svarbus tikslas visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms visame pasaulyje. Norint pasiekti maksimalių įmonės finansinių rezultatų, būtina suprasti, kokie veiksniai lemia efektyvumą ir kokia yra jo didinimo kaina, arba kokios išlaidos gali būti patiriamos dėl nepakankamo efektyvumo.

Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir (ar) paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Ekonominis procesas bei tarpusavio ryšiai formuoja nevienodų požiūrių ir rodiklių rinkinį, kuriais siekiama pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos ūkio šakos veiklos ypatybę.

Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato.

Vadybos srities autorius J. A. Stoner teigia, jog efektyvumas - tai sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių siekiant organizacijos tikslų. Tuo tarpu P.F. Drucker efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip sugebėjimą daryti dalykus teisingai.

Viešajame administravime efektyvumas suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas. S. Pūškorius, analizuodamas šio sektoriaus efektyvumą, skirtingai nei V. Snieška, nekalba apie galutinį rezultatą, kadangi rezultatas gali būti iš karto ne toks akivaizdus dėl būtinų investicijų, pertvarkymų ir pan.

L. Gulick efektyvumą aiškina, pasitelkdamas vertybės sąvoką ir argumentuoja, kad efektyvumas yra tokia vertybė, kuri gali konfliktuoti su kitomis vertybėmis, todėl jai turi būti teikiama pirmenybė. D. Waldo laikosi priešingos nuomonės ir mano, kad efektyvumas savaime negali būti vertybė, kad visuomet jį būtina apibrėžti atsižvelgiant į tikslus.

Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.

Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Dėl veiklos specifikumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodomi skirtingi keliai ir būdai užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Efektyvumo Apibrėžimai

Skirtingi autoriai pateikia skirtingus efektyvumo apibrėžimus, atsižvelgdami į įvairius aspektus. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami keli pavyzdžiai:

Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. K. Šidlauskas, B. Martinkus, R. Repšys išskiria tris efektyvumo rūšis: ekonominis (mažinant sąnaudas arba didinant gaminamos produkcijos apimtį), socialinis ir ekologinis. Ekonominis efektyvumas - tai geresnis rezultatas pasiekiamas mažesnėmis sąnaudomis. Techninis efektyvumas - efektyviausias turimų ekonominių išteklių naudojimas. Ekologinis - geresnis rezultatas pasiekiamas, darant mažesnę žalą gamtai.

Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio.

Remiantis V. Snieška, visais atvejais būtinas vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Pateikta apibrėžimų interpretacija nusako efektyvumo didinimo galimybių prasmę.

Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys.

Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi, siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.

Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.

Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas.

Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies. Ilgalaikis materialusis turtas - tai natūrinės formos nusidėvintis turtas, naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę.

Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz., prekės ženklai, patentai ir licencijos, autorių ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterinės programos). Siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, ši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu.

Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu. Tai neapčiuopiamas objektas, teisė, kurios dydis priklauso ne nuo analizuojamos įmonės sėkmingos veiklos, o nuo to, kokius sprendimus priima vertybinius p... (tekstas nutrūkęs).

Finansiniai Rodikliai ir Jų Reikšmė

Vertinant įmonės finansinę būklę, svarbu analizuoti įvairius finansinius rodiklius ir juos lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais bei stebėti tendencijas. Toliau pateikiami kai kurie svarbiausi rodikliai ir jų apibrėžimai:

• Bendrasis pelnas: Įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiamas rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus savikainą.
• Bendrojo pelno marža: Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. Apskaičiuojama bendrąjį pelną padalinus iš pajamų.
• EBITDA: Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją. Parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politiką ir pelno mokesčio poveikį.
• EBITDA marža: Pelningumo rodiklis, naudojamas įmonių pelningumo palyginimui. Apskaičiuojamas EBITDA padalinus iš pajamų.
• EBIT (veiklos pelnas): Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu.
• EBIT marža: Rodiklis, parodantis veiklos efektyvumą. Apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pajamų.
• EBT (pelnas prieš mokesčius): Pelnas prieš apmokestinimą. Apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus pelno mokesčio sąnaudas.
• EBT marža: Apskaičiuojama pelną prieš mokesčius padalinus iš pajamų. Parodo įmonės gauto pelno santykį su pardavimais.
• Grynasis pelnas (nuostoliai): Finansinis rodiklis, apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius.
• Grynojo pelno marža: Įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
• Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai: Parodo, kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai.
• P/E rodiklis: Akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis. Parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu.
• Nuosavo kapitalo grąža (ROE): Grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti.
• Turto grąža (ROA): Grynojo pelno ir turto santykis. Parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui.
• Panaudoto kapitalo grąža (ROCE): Pelningumo rodiklis, vertinantis įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą.
• Skolos koeficientas: Atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas.
• Skolos ir nuosavybės koeficientas: Parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui.
• Likvidumo koeficientas: Parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus turimą trumpalaikį turtą.
• Turto apyvartumas: Efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį.
• Kapitalo ir turto santykis: Parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją.
• Finansinės skolos: Trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį.
• Grynoji skola: Visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus.
• Grynoji skola/EBITDA: Parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno.

Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką.

Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Šis rodiklis apibūdina turto panaudojimo efektyvumą. Kuo reikšmė didesnė tuo pelningiau ir racionaliau panaudojamas turtas.

Finansinio sverto rodiklis parodo skolos ir nuosavo kapitalo santykį. Kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo aukštesnis įmonės finansinis svertas. Parodo įmonės nuosavo kapitalo vertę rinkoje. Parodo kaip efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno.

tags: #turto #panaudojimo #efektyvumo #apyvartumo