Turto Vertintojo Išvados Galiojimo Terminas: Kas Svarbu Žinoti

Turto vertinimas yra svarbi proceso dalis, kai kalbama apie nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ar kitus investicinius objektus. Turto vertinimo galiojimas priklauso nuo įvairių aplinkybių ir situacijų. Paprastai turto vertinimas turi tam tikrą laikotarpį, kurio metu jo vertė laikoma tiksliu atspindžiu turto būklės ir rinkos sąlygų.

Standartinis Galiojimo Laikotarpis

Standartinė praktika rodo, kad turto vertinimas galioja nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Tačiau, svarbu suprasti, kad tai nėra griežta taisyklė ir faktinis galiojimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių.

Veiksniai, Turintys Įtakos Vertinimo Galiojimui

Turto vertinimas yra dinamiškas procesas, kuris priklauso nuo įvairių veiksnių. Nors standartinis galiojimo laikotarpis gali būti nuo 6 mėnesių iki 1 metų, faktinės aplinkybės gali reikalauti dažnesnio atnaujinimo.

1. Rinkos Pokyčiai

Rinka nuolat kinta, todėl vertinimo galiojimas priklauso nuo to, kaip greitai keičiasi paklausa ir pasiūla. Jei rinkoje įvyksta reikšmingų pokyčių, tokių kaip ekonomikos nuosmukis ar nekilnojamojo turto burbulas, vertinimas gali greitai tapti nebeaktualus.

2. Turto Specifika

Turtas, kuris reikalauja nuolatinio priežiūros ar turi specifines savybes, gali reikalauti dažnesnio vertinimo. Pavyzdžiui, senoviniai automobiliai ar meno kūriniai, kurių vertė gali labai svyruoti priklausomai nuo kolekcionierių susidomėjimo.

3. Teisiniai Pokyčiai

Nuolatos keičiasi įstatymai ir reglamentai, kurie gali paveikti nekilnojamojo turto vertę. Pavyzdžiui, nauji teritorijų planavimo apribojimai ar mokesčių įstatymai.

4. Sandorio Aplinkybės

Kai kuriais atvejais, pvz., sandorių metu ar siekiant gauti kreditą, reikėjo atlikti vertinimą pakartotinai net jei neseniai jis buvo atliktas. Finansų įstaigos dažnai reikalauja naujausio vertinimo, kad įsitikintų turto verte prieš suteikdamos paskolą.

Kaip Užtikrinti Vertinimo Aktualumą

Reguliarus bendravimas su profesionaliais turto vertintojais yra esminis dalykas. Sekant rinkos tendencijas ir pokyčius, galima geriau suprasti, kada anksčiau atliktas vertinimas gali nebebūti aktualus. Tai padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl turto valdymo ir investicijų.

Turto Vertinimo Metodai

Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro. Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) ir Europos vertinimo standartuose 2016.

105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą. Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus. Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.

Lyginamasis Metodas

Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“

Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.).

Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.

Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.

Turto Vertinimo Principai

Be to, vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis:

1. rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais;
2. teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
3. teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.

Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso.

Masinis ir Individualus Turto Vertinimas

AVNT atkreipia dėmesį, kad Korupcijos rizikos analizėje nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė objekto rinkos vertė, o ne individuali turto vertinimo metu nustatoma vertė.

Skiriasi tikslai, metodai ir būdai, taikomi masiniam ir individualiam turto vertinimui. Masinis vertinimas, skirtingai nei individualus, yra toks nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamųjų turto objektų grupė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad masinio ir individualaus turto vertinimo metu nustatytos turto vertės atspindi skirtingus vertinimų rezultatus, todėl šios vertės paprastai nesutampa.

tags: #kiek #galioja #turto #vertintoju #isvados