Kuniškių kaimas Anykščių rajone: istorija, dabartis ir perspektyvos

Kuniškiai - kaimas Anykščių seniūnijoje, įsikūręs už 5 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių. Jis įsikūręs į vakarus nuo krašto kelio Anykščiai-Panevėžys ir ribojasi su Piktagalio, Zablackų, Ližų, Vikonių ir Pienionių kaimais.

Anykščių rajono žemėlapis

Gyventojų skaičius

Gyventojų skaičius: 2001 m. - 67 sodybos, 263 gyventojai; 2011 m. - 188 gyventojai. XXI a. pradžioje, naujajai Kuniškių gyvenvietei grąžinus jos teritorijoje buvusio Piktagalio kaimo vardą, senuosiuose Kuniškiuose gyvena apie 20 žmonių.

Istoriniai faktai

Kuniškiai (Kuniszki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. 1921 m. kaime surašyti 57 gyventojai, o 1923 m. kaime buvo 9 sodybos - 68 gyventojai. Po Antrojo pasaulinio karo iš Kuniškių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys. 1949 m. balandžio 4 d. kaimas buvo įjungtas į "Jaunosios gvardijos" kolūkį, kuriam vadovavo P. Kučys. Vėliau, stambinant ūkius, kaimas 1950-1957 m. priklausė V. Molotovo vardo, 1957-1991 m. - "Švyturio" kolūkiams, kol šis ūkis iširo. Nuo 1957 m. liepos 6 d. iki 1991 m. lapkričio 1 d. Kuniškiai buvo "Švyturio" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Kaimas priklauso Anykščių parapijai.

Žymūs žmonės

Kuniškiuose 1918 m. gimė miškininkas Bronius Maldeikis, 1939 m. - pedagogas ir sporto organizatorius Jonas Pajarskas.

Istorinis kontekstas ir vietovardžio išsaugojimas

Dažnai lankantis Anykščiuose, neišvengiamai tampi vietinių procesų liudininku. Straipsnis apie Piktagalio kaimo problemas, perskaitytas „Anykštos“ laikraštyje, atskleidė nemalonų norą keisti ar iškraipyti senuosius Anykščių krašto vietovardžius. Žinant krašto istoriją, tai vertinama kaip iniciatorių edukacinis-istorinis neišprusimas.

Dar prieš gerą dešimtmetį kupiškėnas kraštotyrininkas Alvydas Totoris ištyrinėjo 1672 m. istorinės karališkosios Pienionių seniūnijos inventorių. Tai dokumentas, kuriame surašomos seniūnijos ribose esančios gyvenvietės, kiemų (dūmų) savininkai, turimos ir dirbamos žemės kiekiai, ir, galiausiai, mokesčiai.

Kaip žinia, Anykščių krašte ne vieną šimtmetį egzistavo šie administraciniai dariniai: Anykščių ir Pienionių seniūnijos, Anykščių klebono beneficija (kuri išaugino ne vieną Anykščių kraštą garsinantį asmenį - architektą L.Masiulį, kitaip - Stuoką-Gucevičių, vyskupą A. Baranauską ir kitus) ir, žinoma, kitos privačios didikų valdos.

Taigi, 1672 m. LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus M. K. Višnioveckio privilegija karališkoji Pienionių seniūnija buvo iki gyvos galvos atiduota Teodorai Sapiegaitei Tiškevičienei ir jos vyrui LDK maršalkai V. Tiškevičiui. Ta proga ir buvo sudarytas inventorius, kuriame paminėti ir šios seniūnijos Dvaro vaitijos kaimai, tarp kurių - Piktagalys ir Kuniškiai. Inventoriuje labai detaliai aprašytos kaimų, užusienių ir miškų ribos, plotai ir sudėtis, kas leidžia labai nesunkiai lokalizuoti minimus objektus.

Iš 20 gyvenviečių trečdalis buvo traktuojamos kaip didelės, daugiau nei 10 valakų (1 valakas - apie 21 ha) turinčios. Tarp jų ir Piktagalys su 12 valakų. Tuo tarpu Lobinava arba Kuniškiai - turėjo tik 4 valakus. Nors didžiausias kaimas buvo dabartiniai Vikonys, tačiau vaitas Griciūnas gyveno Piktagalyje, kuriame be vaito dar buvo Piliponio, Liso, Petrausko, Laužados ir Stelmoko dūmai. Tuo tarpu Kuniškiuose buvo Stasiūno, Kuniškos, dvi Develių, Čeidos ir Bacioniškio kiemai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kaimai nors kaimyniniai, bet neturėjo bendrų ribų.

Praėjus beveik šimtui metų, 1765 m. buvo sudarytas Ukmergės pavieto karališkųjų seniūnijų inventorius. Piktagalio kaimas šiek tiek padidėjęs, iki 8 kiemų, gyventojai, matyt, dėl praslinkusio didžiojo maro (1709-1711 m.), pasikeitę. Kaime buvo Karaliūno, Dapšio, Pretkūno, Zlatkaus, Kovaliūno, bajoro Pavilonio, Žukausko ir Griciūno (užusienyje) kiemai. Kuniškiai iš viso nepaminėti, matyt, maro metu gyventojai išmirė ir vietovė nebuvo apgyvendinta.

1784 m. Anykščių parapijos administraciniame-geografiniame surašyme Piktagalys paminėtas kaip Pienionių seniūnijos kaimas, esantis „tarp vidurdienio ir vidurnakčio“, nutolęs per „mažą mylią“. Kuniškiai nepaminėti. 1789 m. Pienionių seniūnijos mokesčių rejestre Piktagalio kaimas minimas, o Kuniškių - vėl ne. Tai rodo, kad ir tuo metu vietovė nebuvo apgyvendinta. Kuniškiai nepažymėti ir Anykščių ir Vyžuonų parapijų žemėlapyje, kuris datuojamas kaip 1812 m. nors, sprendžiant iš Debeikių parapijos nebuvimo, žemėlapis turėjo būti pieštas iki 1795 m.

1795 m. Pienionių seniūnijos surašyme kaip atskiri kaimai paminėti Piktagalys ir Kuniškiai. Tuo metu Piktagalyje buvo Vaicechovskio, Bražiūno, Dapšio, Paršelio, Paškausko, du Žukauskų, du Zlatkų, du Kovaliūnų, Giervos ir Gasperonio dūmai. Jau net 13 kiemų. Didelis kaimas. Tuo metu Kuniškiuose užfiksuoti tik 5 kiemai: Oleško Košelioneko, Abramo Gafeno (abu činšininkai be prievolių), Zlatkaus, Žegenio ir Galeišos dūmai. Akivaizdu, kad vietovė naujai apgyvendinta.

1811 m. revizinio aprašymo metu Piktagalyje išlikę 13 kiemų. Kuniškiuose dūmų skaičius sumažėjęs iki trijų: Gailiūno, Žeimio ir Zlatkaus.

Po P. Kisiliovo reformos (sutapo su III Lietuvos statuto galiojimo sustabdymu 1840 m.), vykdytos XIX a. ketvirto ir penkto dešimtmečio sandūroje, Pienionių seniūnijos pagrindu buvo sudarytas Andrioniškio valstybinis dvaras, kurio dalimi tapo Piktagalio ir Kuniškių kaimai. 1849 m. surašymo duomenimis per 8 varstus nuo Andrioniškio nutolusiuose Kuniškiuose buvo Žukovskio, Žeimio, Ražano ir Pavilonio kiemai. Taip pat išskirtos trys kampininkų šeimos: Šurnos (priskirtas į Andrioniškio miestelį), Griciūno (į Palatavio užusienį) ir Agafonovo (į Neivėnų arba Naujonių kaimą). Per 5 varstus nutolusiame Piktagalyje buvo likę tie patys 13 kiemų, kuriuose buvo Pakšio, dvi Žukovskių, šešios Kovaliūnų, Zlatkaus, Braževičiaus, Voiciechovskio ir Paškevičiaus šeimos. Čia išskirtos net 7 kampininkų šeimos: Paršelio (į 12 kiemą), Žeimio (į Pagojų), Zlatkaus (į 9-tąjį kiemą), elgeta našlys Žumeinis (prie dukters), Sokolovskio (į 8-tąjį kiemą), Žiūros (į Grauželių užusienį). Budrevičiaus (į Bareišių kaimo 1-mąjį kiemą). Šis didelis kampininkų skaičius Piktagalyje reiškė, kad kaimas buvo tiek didelis, kad visoms šeimoms nebeužteko dirbamos žemės ir perteklinė žmogiškoji darbo jėga buvo paskirstyta pagal poreikį, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį žemės apdirbimą.

Praūžus 1863-1864 m. sukilimui vėl buvo atlikta administracinė pertvarka, valstiečius priskiriant prie valsčių. Piktagalys ir Kuniškiai tapo Anykščių valsčiaus dalimi kaip „Stepano“ valstiečių bendruomenė, kartu su Paneivėnais, Posiniais ir Čiunkiais. Tuomet minima, kad Kuniškiuose buvo 62 gyventojai, o Piktagalyje - 61. Skaičiai atrodo keistai, nes dar prieš 10-15 metų Piktagalys buvo 3-4 kartus didesnė gyvenvietė.

Apibendrinant gyventojų skaičių 1827-1905 metais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad per šį laikotarpį 25 Kuniškių jaunuoliai ir 24 merginos Anykščių bažnyčioje priėmė santuokos sakramentą, kai tuo tarpu Piktagalio jaunimas tuokėsi 170 kartų (t. y. 76 ir 94 kartus atitinkamai). Šie skaičiai akivaizdžiai parodo, kad Piktagalio kaimas istorijos tėkmėje buvo 3-4 kartus didesnis, nei Kuniškių. Tiek gyventojų, tiek ir teritorijos prasme.

Kitas svarbus istorinis aspektas - krašto administracinis organizavimas tarpukariu. Pagal 1923 m. surašymą Piktagalyje buvo 52 sodybos su 264 gyventojais, tuo tarpu Kuniškiuose - 9 ir 68 atitinkamai. Vėlgi, kiemų ir gyventojų parametrai skiriasi vidutiniškai 4-5 kartus. Galiausiai, kaimų teritoriją geriausiai sutikslina 1933 m. Piktagalyje ir 1937 m. Kuniškiuose vykęs valstiečių skirstymasis į vienkiemius.

Įvairus sovietiniais metais vykdytas „komunizmo kūrimas“ neturėtų įtakoti kaimo natūralios evoliucijos, nes atkūrus nepriklausomybę, buvo priimti restituciniai įstatymai, kurie žemės nuosavybės atstatymo pagrindu sutikslino ir kaimų (gyvenviečių) ribas.

Sunku suprasti, kaip XXI a. vienas kaimas gali „aneksuoti“ gretimo kaimo teritoriją. Jei galima Piktagalio dalį pavadinti Kuniškiais, tai kodėl Kuniškių dalies negalima būtų pavadinti Jurzdiku? Pagal iniciatorių logiką (atseit buvo pristatyta naujų namų), tai mano senelio namas, perkeltas sovietmečiu į Anykščius irgi galėtų pretenduoti į tai, kad ta Anykščių dalis būtų pavadinta jo kaimo pavadinimu.

Jei pats negerbi vietovės, kurioje gyveni, tai sunku tikėtis, kad kiti irgi tave gerbs.

Nekilnojamojo turto skelbimai Anykščių rajone

Anykščių rajone galima rasti įvairių parduodamų namų ir sodybų. Štai keletas pavyzdžių:

• Namas Anykščių r., 70.3 m², 44.6 a, pastatytas 1991 m.
• Sodyba Anykščių r., 594.12 m², 252.00 a, pastatyta 2011 m.
• Namas Anykščių r. sav., Troškūnai, Sodų g., 80 m², 20 a, pastatytas 1960 m.
• Sodyba šalia Rubikių ežero - Rubikių k., Anykščių r. sav., Rubikiai, L. Biriuko g., 65.03 m², 18.89 a, pastatyta 1958 m.
• Namas Anykščių r. sav., Surdegis (Troškūnų sen.), Geležinkelio g., 51.0 m², 11.0 a, pastatytas 1940 m.

Taip pat galima rasti sklypų su pirtimis prie Nevėžio upės, autentiškų sodybų, medinių ir mūrinių namų įvairiose Anykščių rajono vietovėse.

Sodybos Anykščių rajone

Jūsų pasirinkimui - sodybos Anykščių rajone. Išsirinkite geriausią sodybą iš pasiūlymų ir užsisakykite be tarpininkų.

• Sodyba „Pas Žuvelį“ Anykščių r.: namelis su kubilu ant tvenkinio kranto
• Kovo 11-ajai Katlėriai, Anykščių rajonas
• Sodyba "Pušų takas" - šventėms, įmonių renginiams ar ramiam poilsiui gamtoje Andrioniškio sen, Anykščių rajonas
• Radvilių sodyba prie Nevėžos ežero Anykščų rajone Skiemonių sen., Anykščių rajonas
• Sodyba "Pas Drambliuką", namelis dviems, pirtis, baidarės,kubilas Miliūniškio k., Svėdasų sen., Utenos rajonas
• Viešbutis Anykščiuose "Palaima": poilsis, restoranas, konferencijų salė Mačionių kaimas, Anykščių rajonas
• Sodyba “Tarp liepų“ Anykščių rajone Debeikių seniūnija, Anykščių rajonas
• “Senoji sodyba“ šalia Šventosios upės Anykščių rajonas
• Sodyba su šildomu baseinu ramiam poilsiui prie Rubikių ežero - "Terpežeris" Terpežeriai, Skiemonių sen., Anykščių raj., Anykščių rajonas
• Sodyba Šaltiniai - poilsio namai, erdvė šventėms, pirtis, kubilas, baidarės Anykščių rajonas
• LAKE HOUSE Anykščiuose: išnuomojami nameliai gamtoje prie ežero, Namelis medyje, vaizdas į ežerą! Palionys, Anykščių rajonas
• Sodyba Anykščių rajone prie ežero „Svajonių Dvaras“ - poilsiui ir šventėms
• Šį mėnesį yra vietų Pakeršių k. Kurklių sen. , Anykščių rajonas

Anykščių rajonas yra patraukli vieta tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek poilsiui gamtoje. Todėl sodybų planavimas ir projektavimas šiame regione yra svarbi sritis.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai yra būtini norint tinkamai suplanuoti ūkininko sodybą ir užtikrinti, kad statiniai atitiktų visus reikalavimus. Šie projektai apima žemės sklypo analizę, statinių vietos parinkimą ir kitus svarbius aspektus.

Anykščių rajone yra įgyvendinami įvairūs kaimo plėtros projektai. Štai keletas pavyzdžių:

• Rengiamas sklypo, esančio Pavarių I k., Anykščių sen., Elmininkų k. v., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Statybas planuojama pradėti 2015 m.
• Rengiamas sklypo Šerių k., Kavarsko sen., Šerių k. v., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Statybų pradžia priklausys nuo dokumentacijos parengimo (tikimasi 2014 m.).
• Rengiamas sklypo Sarickų k., Skiemonių sen., Pūstalaukių k. v., žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos statybai. Statybos prasidės gavus leidimus.
• Rengiamas sklypo Leliūnų k., Debeikių sen., žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Statybos darbus tikimasi pradėti 2013 m. vasarą.

Ūkininko sodybos vietos parinkimas

Kaimo plėtros projektai apima ūkininko sodybos vietos parinkimą, kuris yra vienas iš svarbiausių etapų planuojant sodybą. Tinkamai parinkta vieta užtikrina ne tik patogų gyvenimą, bet ir efektyvų ūkinės veiklos vykdymą.

Detalūs planai ir statybos leidimai

Be kaimo plėtros projektų, svarbu atkreipti dėmesį į detaliuosius planus ir statybos leidimus. Detalusis planas yra dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs reikalavimai statiniams ir jų išdėstymui sklype. Statybos leidimas yra būtinas norint pradėti bet kokius statybos darbus.

Anykščių rajone taip pat rengiami detalieji planai įvairiems sklypams:

• Rengiamas teritorijos, esančios Svirnų II k., Kavarsko sen. detalusis planas. Planuojama gyvenamojo namo ir priklausinių statyba.
• Rengiamas sklypo Peniankų k., Anykščių sen., detalusis planas gyvenamojo namo ir priklausinių statybai.
• Rengiamas 0.3000 ha sklypo Kuniškių k., Anykščių sen. detalusis planas gyvenamojo namo ir priklausinių statybai.

Statybos leidimai

Norint pradėti statybos darbus, būtina gauti statybos leidimą. Statybos leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei projektas atitinka visus reikalavimus ir yra suderintas su visomis reikiamomis institucijomis.

Kiti projektai Anykščių rajone

Be sodybų planavimo, Anykščių rajone įgyvendinami ir kiti projektai, skirti viešųjų erdvių tvarkymui ir rekreacijos galimybių plėtrai. Šie projektai taip pat svarbūs kuriant patrauklią aplinką gyventojams ir turistams.

Štai keletas pavyzdžių:

• VĮ Anykščių miškų urėdijos Troškūnų girininkijos vietinės reikšmės miško kelio tarp 370, 371, 379, 389, 405 valstybinių miškų kvartalų Nevėžininkų k., Troškūnų sen., Anykščių raj. sav.
• Šeimos poilsio zonos įrengimo Skiemonių k.

Taip pat, parengti ~105 m² ploto poilsio paskirties pastato (negyvenamojo pastato) Aniūnų k.4, Skiemonių sen., skirto šeimos poreikiams tenkinti vasaros metu projektiniai pasiūlymai.

Savivaldybės strateginis plėtros planas

Anykščių rajono savivaldybė taip pat turi strateginį plėtros planą, kuriame numatyti įvairūs projektai, skirti rajono gerovei. Šiame plane atsižvelgiama į gyventojų poreikius ir siekiama sukurti patrauklią aplinką gyvenimui ir veiklai.

2010 m. sausio 29 dieną, ketvirtadienį, į 43-ąjį posėdį susirinkusi Anykščių rajono taryba vienbalsiai patvirtino Anykščių rajono savivaldybės 2026-2030 metų strateginį plėtros planą. Savivaldybės strateginiame plane buvo numatyta į vieną pastatą perkelti visus savivaldybės administracijos darbuotojus. Tai būtų kainavę 10 milijonų eurų, tačiau idėjos atsisakyta. Plane numatyta turgaus administraciniame pastate įrengti koncertų salę bei į jį perkelti menų centrą, pastatyti aplinkkelį su tiltu per Šventąją.

Rajono Tarybos narys dr. Audrius Vasiliauskas kėlė klausimą, kokią naudą Anykščių rajonas, be padidintų mokesčių, gautų tapęs kurortu. Savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolanta Jucevičienė atsakė, kad tai yra teisybės atstatymas, nes Anykščiai turėjo kurorto statusą. Taip pat, pabrėžė, kad visi čia gyvenantys ir atvykstantys žmonės jau dabar puikiai jaučia, kad tai yra kurortinė teritorija.

Biudžeto ir ekonomikos komiteto posėdyje socialdemokratas Virgaudas Puodžiukas kalbėjo apie Anykščių siekius tapti kurortu. Jis minėjo, kad yra du trūkumai tapti kurortu: per mažai viešbučių ir triukšmo lygis bei kietųjų dalelių koncentracija J. Biliūno gatvėje ir A. Baranausko aikštėje.

Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitete konservatorius V. Bernatavičius kalbėjo, kad naujai parengtame savivaldybės strateginiame plėtros plane sudėti netinkami akcentai dėl tarpmiestinio viešojo transporto plėtros.

Apgyvendinimo vietos Anykščių rajone

Anykščių rajone galima rasti įvairių apgyvendinimo vietų, pritaikytų skirtingiems poreikiams:

• Sodybos (66)
• Namelių nuoma (39)
• Namų, vilų ir kotedžų nuoma (22)
• Apartamentų ir butų nuoma (8)
• Kambarių nuoma (19)
• Kempingai, stovyklavietės (16)
• Glampingai (1)
• Pirtys (33)
• Svečių namai (5)
• Viešbučiai (2)
• Poilsio namai (1)
• Stovyklos (3)

Ar domina nuolaidos Anykščių r.? Ieškote rekomenduojamų vietų Anykščių r.?

Kai Anykščiai dažnai vadinami pačiu tobuliausiu gamtos kampeliu Lietuvoje - nieko keisto, kad dažnas čia atvyksta paminėti gražiausių gyvenimo svečių. Tokiu atveju, kaip ir paprasčiausių atostogų metu, reikalingos sodybos Anykščiuose. Jos gali būti prabangios ir skirtos įvairioms šventėms ir paprastesnės, kurias dažniausiai pasirenka gamtos ir baidarių mylėtojai. Sodybos Anykščiuose skiriasi savo kaina bei kitomis charakteristikomis, o kadangi pasirinkimas ne vienas - palyginę pasirinkite Jums labiausiai tinkamą variantą.

tags: #anyksciu #r #sav #kuniskiai #rastine #sodyba