Svėdasai - labai sena vietovė, minima dar XVI amžiuje. Pasak prof. K. Būgos, tai sėliškos kilmės vandenvardis. Archeologiniai radiniai prie Jaros - Vaitkūnų ežero liudija, kad žmonės čia gyveno jau VIII - IV tūkst. pr. m. e. Apylinkėse yra nemaža pilkapių, kurių dalis dar netyrinėti. Dauguma archeologinių radinių iš Svėdasų krašto saugomi Kauno valstybiniame istorijos ir Rokiškio bei Utenos kraštotyros muziejuose.
Svėdasai išaugo prie dvaro. 1574 m. dokumentuose Svėdasai minimi jau kaip miestelis. Nuo XVI a. Svėdasai priklausė žinomiems Lietuvos didikams Radviloms. Tai, matyt, buvo karališkasis dvaras, nes, pasak 1567 m. Radvilų dvarų sąrašų, arklius valstybės kariuomenei iš šio dvaro turėjo pristatyti Kristupas Mikalojus Radvila.
1640 m. rugsėjo 19 d. Svėdasų dvare mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Jaunasis. Netoli dabartinių kapinių Svėdasuose stovėjo prašmatnūs didikų Radvilų rūmai. Dvarui, be kitų žemių, priklausė ir Urbaniškio palivarkas (dabar Kamajai), kurį iki 1678 m. valdė Liudvika Karolina Radvilaitė. Karolis Povilas Radvila, dar vadinamas Panie Kochanku, perleido Leonidui Borovskiui Svėdasų dvarą, kurį jis trumpai tevaldė. Iš jo dvarą perėmė ir išlaikė iki 1890 m. italų kilmės grafų Marikonių (Mariconi) giminė.
XVIII a. pab. - XIX a. pab. Svėdasai priklausė Marikoniams. Paskutinysis Marikonių grafas Liucijonas pastatė prie Svėdaso (Beragio) ežero ištaigingus dvaro rūmus. Apie 1890 m. dvarą valdė carinis generolas Božerianovas, o vėliau dvaro centras su parku ir rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Svėdasų dvaras, rūmų bokštas priminė riterių pilį.
Radvilų kartografo Juozapo Narunavičiaus 1645 m. sudarytame Svėdasų plane matyti 7 gatvės, išeinančios iš didelės keturkampės aikštės. Nuo XVIII a. miestelis pradėjo garsėti sėmenų turgumis. 1811 m. pab. ir XX a. pr. Svėdasai buvo valsčiaus centras. 1847 m. gyveno 1423 žmonės, buvo keliolika parduotuvių bei smuklių. 1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. Ne kartą Svėdasai degė - ypač nukentėjo miestelis per 1835 ir 1904 m.
Spaudos draudimo laikotarpiu Svėdasuose, Kunigiškiuose ir kitur veikė slaptos liaudies mokyklos, buvo platinama spauda. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles, jų malšinimui buvo atsiųsta kariuomenė. 1863 m. gegužės pradžioje per Svėdasus Kamajų link keliavo ir čia buvo sustojusi sukilimo vyriausiojo vado Zigmanto Sierakausko (1826-1863) vedama sukilėlių kariuomenė, o vienas iš sukilėlių vadų kunigas Antanas Mackevičius (1828-1863) iš statomos varpinės pasakė kalbą.
Švėdasų mokyklos istorijos pradžia
Svėdasų mokyklos istorija siekia tolimą praeitį. 1676 m. Svėdasuose buvo įrengta naujai pastatyta mūrinė katalikų bažnyčia. Ji buvo su 2 koplyčiomis - mūrine ir medine. 1676 m. Svėdasuose buvo pastatyta ir atidaryta parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė vietos kunigai.
Vėliau ji buvo uždaryta ir 1777 m. čia vėl buvo atkurta mokykla, kurioje tuomet mokėsi 2 bajorų ir 4 miestelėnų vaikai. 1777 m. veikė parapijos mokykla, kurioje mokėsi 6 mokiniai: 2 bajorų ir 4 miestiečių vaikai. 1811 m. jau buvo 40 mokinių. 1828 m. mokykloje buvo jau 37 mokiniai.
Po 1863 m. sukilimo parapijos mokykla buvo uždaryta, vietoj jos 1965-1915 m. veikė rusiška trijų klasių pradinė mokykla. Šioje mokykloje atskirai buvo mokomi mergaitės ir berniukai: mergaičių triklasė mokykla vadinta "Saulės" vardu, o berniukų - pravoslavų tikybą. Abiejose mokyklose mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. Paprastai mergaites mokydavo moteris, o berniukus - vyras.
Spaudos draudimo laikotarpiu Svėdasuose veikė ir slapta liaudies mokykla, kuri buvo susekta 1892 m.
Remiantis senyvo amžiaus žmonių pasakojimais, iki 1915 m. Svėdasuose veikė triklasė mokykla. Šioje mokykloje buvo mokoma tik vėlyvo rudens ir žiemos metu, kai gyvulių ganymas pasibaigdavęs (paprastai nuo lapkričio 1- osios ).
1892 m. Lietuvos respublikos metais Svėdasuose veikė 6 skyrių pradžios mokykla, kuri vadinosi Pragiedrulių vardu.
Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. mokykla buvo uždaryta. Po Pirmojo pasaulinio karo Svėdasuose buvo mokoma tik lietuviškai, 1915-1918 mokė ir vokiečių kalbos.
1925 m. buvo priimtas pradinių mokyklų įstatymas, pagal kurį nustatyta 4 skyrių pradinė mokykla, o 1936 m. reforma nustatė 6 metų kursą. Mokykla naudojosi privačių asmenų patalpomis. Pvz., 1936 m. šešių skyrių pradinė mokykla buvo išdėstyta taip: 1 - 3 klasės mokėsi Kapų gatvėje, buvusios klebonijos patalpose; 4kl. - Šimonių g., Niauraitės name (karo metais sudegė); 5-6 kl. - buvusioje špitolėje.
Ilgą laiką (maždaug nuo 1935 m. iki 1940m.) mokyklos vedėju dirbo Gimbutis, nuo 1940 m. iki 1941 m. - Stasytis. Mokėsi apie 200 mokinių. 1937 m. pastatytas mokyklos priestatas. 1937 m. Tipinėje šešių skyrių mokykloje dirbo šeši mokytojai.
Mokykla Antrojo pasaulinio karo metais
Vokiečių okupacijos metais Svėdasuose buvo 6 skyrių mokykla. 1942 m. rugsėjo 1 d. buvo pridėtas 7-as skyrius. 1943- 1944 m. buvo įsteigtos 1-2 progimnazijos klasės, o 1944- 45 m. - pilna progimnazija.
Mokyklos direktorius (1943- 1944 m.) - Matulevičius Boguslovas, gerai išsilavinęs, baigęs karo mokyklą, mokėjo kalbėti vokiškai. Ten 1944 m. liepos mėnesį esesininkų buvo nušautas. Palaidotas Svėdasų kapinėse. 1943-1944m. mokyklos patalpose buvo įsikūrusi vokiečių žandarmerija (dabartiniame mokytojų kambaryje).
Šiais metais vėl įvestos tikybos pamokos, maldos prieš pamokas ir po pamokų, privalomas bažnyčios lankymas, mišios ir rekolekcijos mokiniams. Progimnazijos kapelionu dirbo Fabijonas Kireilis.
Pokario metai
1948 -1949 m.m. Svėdasuose jau pilna gimnazija. Taigi, 1949 m. išleido pirmąją gimnazistų laidą. Ją baigė 27 mokiniai. 1950 m. gimnazija pervadinta vidurine mokykla.
Kadangi padaugėjo mokinių, nebegalėjo tilpti viename pastate, septynios klasės buvo įrengtos 1958 - 1959 m.m. mediniame pastate, šalia malūno. Tik 1966 m., atidavus eksploatacijai mokyklos priestatą su 14 klasių, patalpomis buvo apsirūpinta patenkinamai, nors nebuvo nei aktų , nei sporto salių. 1980 -1981 m.m. baigtas naujas priestatas su valgykla ir sporto sale.
1989 m. , minint Vaižganto 120-ąsias gimimo metines, Svėdasu vidurinė mokykla buvo pavadinta žymiausio šio krašto žmogaus vardu. Nuo 1989 m. rugsėjo 20d. mokykla vadinama Juozo Tumo -Vaižganto mokykla. Kitas labai džiugus mokyklos įvykis - renovacija. Lėšas renovacijai skyrė Pasaulio bankas, dešimt procentų - savivaldybė. 2002 m.
Dar vienas mokyklos pasiekimas - gimnazijos atgimimas. Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. ISAK -280 akredituota Svėdasų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa. Tuo remdamasi Anykščių r. Savivaldybės taryba 2006 m. kovo 30 d. Nr. Šįmet (2014 m.) gimnaziją baigė 66 -oji laida ( 23 mokiniai).
Mokyklos vadovai
Mokyklos direktoriais dirbo:
- 1943-1944 m. - Boguslavas Matulevičius (nušautas besitraukiančių vokiečių)
- iki 1950 m. - Jonas Ziberkas
- 1950-1951 m. - Stasys Kažukauskas
- 1951-1958 m. - Vaclovas Dulevičius
- 1958-1965 m. - Ona Mažeikienė
- 1965-1969 m. - Bronius Žala
- 1969-1971 m. - Petras Širbinskas
- 1971-1985 m. - Antanas Bimba
2006 m. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla pertvarkyta į Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją. Nuo 2019 m. gimnazijai vadovauja Alvyra Lasinskienė.
Šiuo metu gimnazijoje yra 12 klasių komplektų, mokosi 154 gimnazistai (2018 m. rugsėjo duomenys), 116 gimnazistų (2021 m. kovo duomenys).
Švietimo įstaigų raida Svėdasuose:
- 1676 m. - Parapinė mokykla
- 1777 m. - Atkurta parapinė mokykla
- 1865-1915 m. - Rusiška trijų klasių pradinė mokykla
- 1925 m. - 4 skyrių pradinė mokykla
- 1936 m. - 6 klasių mokykla
- 1943-1944 m. - 1-2 progimnazijos klasės
- 1944-1945 m. - Pilna progimnazija
- 1949 m. - Gimnazija
- 1950 m. - Vidurinė mokykla
- 2006 m. - Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija
| Metai | Mokinių skaičius |
|---|---|
| 1777 | 6 |
| 1811 | 40 |
| 1828 | 37 |
| 2018 | 154 |
| 2021 | 116 |
Svėdasuose 1998-2014 m. veikė Anykščių rajono Svėdasų senelių globos namai, jiems vadovavo Danguolė Rimavičienė. Nuo 2015 m. Svėdasuose nuo XX a. Svėdasuose įsikūrė ir veikia bendruomeninės organizacijos: nuo 1998 m. - Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyrius, nuo 2001 m. - Svėdasų medžio drožėjų bei pynėjų klubas ir Svėdasų literatų klubas "Sietuva", nuo 2008 m. - Svėdasų bendruomenė.
Svėdasų žmonėms gimtoji lietuvių kalba yra brangi ir gerbtina, kaip ir jų tėvų, senelių ar prosenelių šventas atminimas, kaip pati Vaižganto krašto žemė. Puoselėdama šias gražias tradicijas, Svėdasiškių draugija „Alaušas“, Svėdasų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos bei Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriai surengė įspūdingą lietuvių kalbos bei savosios tarmės šventę.
Svėdasai gali drąsiai didžiuotis aktyviais, sumaniais ir veikliais šio krašto patriotais. Tai tarsi padėka kraštui, kuriame mes gimėme.
