Poilsis - tai žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesas. Daugelis pritartų, kad tinkamas poilsis - vienintelis dalykas, kuris leidžia atgauti visas jėgas ir nuteikia toliau motyvuoti ir produktyviai dirbti. Žinoma, kiekvienam žmogui reikalingas skirtingas poilsis: vienam užtenka tiesiog ilgiau pabūti ramybėje ar pamiegoti, kad atgautų jėgas, kitam poilsis yra galimybė ramiai pasivaikščioti miške, gamtoje, dar kitiems geriausias poilsis yra tiesiog veiklos pobūdžio pakeitimas.
Taip pat yra žmonių, kuriems geriausias poilsis yra galimybė kur nors išvažiuoti į kokią nors šalį, trumpą laiką pagyventi joje, pakeliauti, susipažinti su naujais žmonėmis, pažinti tos šalies kultūrą, aplankyti gražiausias vietas, o gal net pramokti vietinę kalbą. Tiems, kam sunku pasispręsti, kaip ir kur poilsiauti, užtenka paieškoti informacijos apie poilsio būdus ir vietas internete.
Juk dabar yra daugybė įrengtų poilsio vietų, kurios atitiks kiekvieno skonį: nuo prabangiausių SPA centrų iki paprastų poilsio namelių prie ežero ar prie jūros. Juk pailsėti turime ne vien tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Dvasiškam poilsiui taip pat yra suteikiamos puikios sąlygos. Poilsio namai visoje Lietuvoje teikia apgyvendinimo paslaugas. Lietuvoje gausu poilsio namelių trumpalaikei nuomai. Nameliai poilsiui - puikus pasirinkimas planuojantiems atostogas gamtoje.
Dažniausiai nameliai pasirenkami prie vandens telkinių - ežerų, upių arba prie jūros. Juk norisi pabėgti nuo miesto šurmulio į gryną gamtos kampelį, kur tyras oras, graži gamta ir ramybė. Tačiau tam, kad nepasidarytų liūdna nuo ore tvyrančios ramybės, namelių nuomotojai sugalvoja lankytojams pramogų, tokių, kurios patenkins net įnoringiausių svečių lūkesčius. Poilsio namai - geras pasirinkimas puikioms atostogoms ar savaitgaliui su šeima, draugais.
Poilsio namai juk puikiai tinka ir trumpam poilsiui, ir atostogoms, nes juose yra viskas ko reikia svečių geram poilsiui: jaukiai įrengti kambariai, atskiri WC, dušai/vonios, bendrosios zonos, pramogų zonos, pirtis ir dažniausiai kavinė ar restoranas, pasiūlantis maitinimą svečių apsilankymo metu. Šiuolaikiško interjero atostogų namas - puikus sprendimas norintiems praleisti ilgesnį laisvalaikį (atostogas) su artimais žmonėmis. Toks namas šeimai tarsi savi namai, juose jauku ir erdvu.
Namas nuomai įrengiamas taip, tarsi jų savininkai jame gyventų. Tačiau namas įrengiamas jaukiai ir komfortiškai dėl nuomininkų savijautos, tam, kad apsistojusiems jame būtų gera leisti laiką, ilsėtis ir mėgautis atostogomis ir dar kartą ten sugrįžti. Poilsiautojų patogumui, dažnai būna įrengtos laužavietės, lauko virtuvėlės, pavėsinės, kitas inventorius.
Taipogi, įrengtos įvairios žaidimų aikštelės: krepšinio, tinklinio, teniso, golfo ir t. t. Greta jaukių poilsio namelių prie ežerų taip pat netrūksta ir kitokių pramogų. Pavyzdžiui, labai populiari yra žvejyba, juk poilsiaujantiems prie ežerų ir upių, tokia galimybė tikrai atsiras.
Pastaruoju metu ypač aktualu įvairios siūlomos papildomos paslaugos, pramogos poilsiautojams ir tai tapo neatsiejama poilsio gamtoje dalimi. Nameliai nuomai turi platų spektrą papildomų paslaugų, tokių kaip: baidarių nuoma, mobilios pirtys, kubilai, turistiniai žygiai, įvairios edukacinės programos ir žaidimai bei kitos įprastos lauko pramogos - tinklinis, krepšinis, futbolas, pasivažinėjimas dviračiais, maudynės ir t.t.
Poilsio namai svečius priima dažniausiai ištisus metus. Tad nebūtina planuoti poilsį ar atostogas tik vasarą, juk šaunus laikas gali būti praleistas ir kitais metų laikais. Poilsio namai dažniausiai įsikūrę miestuose ir priemiesčiuose, daugiausia jų yra šalia Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, taip pat šalia Molėtų, Ignalinos, kitų miestų. Tad juose apsistoję nebūsite labai atsiriboję nuo įprastos miesto atmosferos, tiesiog praleisite ramų laiką niekur neskubėdami.
Poilsio namai dažnai bendradarbiauja su Lietuvos miestų ir regionų turizmo centrais, tad tiems kam norisi ne tik ramiai pailsėti bet ir ką nors naujo pamatyti, verta aplankyti Lietuvos lankytinas vietas. Tad belieka pasirinkti labiausiai patinkantį atostogų variantą, išsirinkti patikusį namelį, susiplanuoti nepamirštamų įspūdžių kupinas atostogas jau dabar ir gerai pailsėti, nes poilsis reikalingas kiekvienam! Tad mėgaukitės poilsiu, privatumu ir namų jaukumu pagal savo poreikius. Lietuvoje kasmet vis populiarėja sodybų nuoma ir kaimo turizmas.
Sodyba Lago įsikūrusi vaizdingoje didelėje teritorijoje ant Lukšto ežero kranto Antakščių kaime, Alantos seniūnijoje, Molėtų rajone. Sodybą supa nuostabus gamtovaizdis, tvarkinga 1,5 ha teritorija. Antrasis aukštas skirtas poilsiui iki 9-10 svečių: dvivietis, keturvietis kambarys ir atvira erdvė trims/keturiems. Ežeras kasmet įžuvinamas, žuvingas. Kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus, savaitės dienos, sezono.
Laukiame nuo pavasario! • Namelis ant kalniuko su nuostabiu vaizdu į ežerą Molėtų r. šalia Alantos. • Pirtis su terasa ant kranto, 12 kv.m privatus lieptas su tramplinu, pavėsinės, šašlykinė. • 10 miegamų vietų: dviems ir keturiems uždaruose kambariuose; keturiems - atviroje erdvėje. • Be kitų poilsiautojų.
Pirtys Legų Sodyboje
Lietuvoje kasmet vis populiarėja sodybų nuoma ir kaimo turizmas, patinka tiek lietuviams tiek užsieniečiams. Ypač populiarios pirtys gimtadieniams, taip pat turkiškos - garinės pirtys, Infraraudonųjų spindulių (IR) pirtis.
Sauna yra patalpa šildoma krosnimi su akmenimis. Suomiai pramogaudavo iškastuose urvuose, pakūrę laužą. Pirtis tapo kultūros dalimi. Sausumas 5-10%. Rusiškas pirtis labai pamėgo ir Lietuvoje, ten didelis kiekis garo.
Infraraudonųjų spindulių (IR) pirtyje naudojami specialūs šildytuvai, kurių skleidžiamų spindulių yra infraraudonieji), kurią taip pat išskiria ir žmogaus kūnas.
Kultūros ir žirgo šventė Anykščiuose
Kultūros ir žirgo šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ Anykščiuose renginys skirtas legendinei prof. Petro Vasinausko kelionei arkliu po Lietuvą, kuri 1975-aisiais žadino tautinę dvasią, o dabar lyg simbolinis mostas iš praeities tampa gyvu atminimu. Įspūdžių kupina diena prasidės kelione dviračiais iš Kauno į Arklio muziejų - simbolišku maršrutu prof. P. Vasinausko atminimui.
Meninė dalis nepaliks abejingų: gyvų paveikslų ir muzikos sintezė „Marijos Primačenko: Drakono metai“ su DakhaBrakha garsais panardins į spalvingą vizijų pasaulį, o tapybos paroda „Sparnuotasis žirgas“ kvies permąstyti laisvės ir grožio sąvokas. Jauniausiųjų lauks žaidimų kiemeliai, edukacijos apie bites, rymorystės ir jojimo pramogos.
Šventės programa:
- 9.00 val.
- 9.30 val.
- 10.00 val.
- 11.00 val.
- 11.30 val. Liaudies muzikos, šokių ir pramogų šurmulynas „Iš balno - į dangų!“.
- 12.00 val. Vaizdo ir garso patirtis „Marijos Primačenko gyvi paveikslai. Drakono metai.
- 12.00 val. 11.00 val. Rimorystės amato demonstravimas.
- 12.00 val. 10.00 val. Skiedrų gamybos amatas.
- 10.00 val. 12.00 val. Vaikų kiemelis.
- 12.00 val. Jodinėjimo arkliukais ant pagaliuko pristatymas.
- 10.00 val., 11.30 val., 13.00 val. Edukacinė programa „Bitė ir aš“, skirta 7-12 m.
- 12.00 val. 13.00 val. 14.00 val. 10.00 val. 12.00 val. 10.00 val.
Anykščiuose įsikūręs LABI parkas šiemet pristatė visiškai naują pramogą - roller zipline trasą tarp medžių.
Kelionės akimirka tarp Vilniaus ir Kauno: Lankytinos vietos pakeliui
Kokia vasara be atostogų? O ir kokios atostogos be kelionių? :) Ir visai nebūtina, kad jos būtų tolimos, nuspėjamai saulėtos ir tingios. Gyvename "kompaktiškoje" šalyje su pakankamai gerais keliais, kuriais smagiai riedėdami galime lengvai pasiekti net ir tolimiausius savo krašto kampelius.
Lietuviškos vasaros orų (ne)nuspėjamumas irgi žavi. Vos 100 kilometrų kelionėje gali mėgautis giedra, pasigėrėti artėjančių lietaus debesų didybe, būti tiesiog "išskalbtas" liūties ir vėl pro vaivorykštės vartus grįžti į saulėtą vakarą. O kur dar daugybė aplankytų, pamatytų ir išbandytų vietų.
P(r)asiblaškymo tarp Vilniaus ir Kauno, abiem Neries upės pakrantėmis toli gražu nebuvo nauja idėja. Pirmą kartą šį ratuką apvažiavome 2018 metų gegužę. Gausiai tarp Vilniaus ir Kauno išsibarsčiusias lankytinas vietas pastaruosius dvejus metus, tai ilgesnėmis, tai trumpesnėmis kelionėmis lankėme gana dažnai. Tad susikaupė nemažai įspūdžių, rekomendacijų, kuriomis taip pat labai norisi pasidalinti.
Tad visą kelionę ir pasakojimą apie ją pateiksime atkarpomis, kurias tarsi "Lego" kaladėles kūrybiškai jungdami, derindami prie savo norų ir galimybių galėsite susikurti savąją šio maršruto versiją. Pirmąją šios kelionės dalies idėją pasufleravo šios vasaros situacija greitkelyje Vilnius-Kaunas. Jei pastaruoju metu bent kartą teko važiuoti šiuo keliu, turbūt patyrėte, kad "greitkelis" virto "lėtkeliu". Gal net tiksliau būtų galima pavadinti slalomo trasa. Didžiulė statybų aikštelė tęsiasi beveik visus 100 kilometrų. Tai ir paskatino paieškoti alternatyvių kelių aplenkti kelio remonto darbus, o tuo pačiu ir aplankyti tikrai įdomias vietas pakeliui.
Ties Rykantais nusukę nuo greitkelio ir pavažiavę vos porą kilometrų pasieksite vienintelį tokį Lietuvoje, Vilsos upelį su natūraliais kriokliais. Kriokliai kasmet kinta - vieni išnyksta, kitose vietose atsiranda nauji. Didysis Vilsos upelio krioklys yra maždaug 1,5 aukščio, po kuriuo pasistengus galima ir palysti. Upelį maitina šaltiniai, tad vanduo labai, labai šaltas bet kartu ir labai švarus.
Atvykę automobilį palikite miškelio pradžioje, o iki pat krioklio per mišką (~1 km. jus palydės taką žymintys ženklai). Nepatingėkite paėjėti ir šiek tiek toliau bei pasiekti vietą, kur Vilsos upelis įteka į Nerį. Šią vietą pasieksite tekeliu vingiuojančiu upelio pakrante. Jūsų pasirinkimu Vilsos upelio pramogos gali būti tiek šio maršruto pradžia, tiek pabaiga.
Keliaujant toliau neskubėkite grįžti į greitkelį. Nuo Rykantų senuoju akmenimis grįstu keliu pasiekite Paneriškių skardžio regyklą. Keliaudami šiuo keliu būkite atidūs, neleiskite būti užliuliuoti akmeninio grindinio ir padangų bildesio. Nuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama - viena įspūdingiausių Lietuvoje. Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas.
Iki regyklos teks truputį paėjėti, tačiau tikrai verta. Apžvalgos aikštelėje įrengtas modernus staliukas dviems. Šis staliukas, Jūs ir už nugaros plytinti Neries panorama - puikus derinys vienam gražiausių kelionės foto kadrui.
Grįžus į greitkalį, kitas išsukimas iš jo - Abromiškiai ir Elektrėnai. XIX amžiuje dvaras buvo laikomas vienu gražiausiu ir geriausiai sutvarkytu Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos. 1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo net pats Napoleonas. Deja, besikeičiantys savininkai, sovietmetis ir galiausiai - gaisras, stipriai nuniokojo dvarą. Šiuo metu dvaras ir aplink esantis parkas vis dar tvarkomas, restauruojami dvaro rūmai.
Pakeliui į Elektrėnų miesto centrą atkreipkite dėmesį į Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčią. Modernios formos bažnyčia - tikras Elektrėnų simbolis. Tiesa, ji žinoma dar ir tuo, kad netrukus po statybų, 1997 m. rudenį, vėtra nuvertė 2 dekoratyvinius bažnyčios pilonus. Tik 2004 m. pilonai buvo atstatyti.
Elektrėnams 60! Ar žinojote, kad Elektrėnų savivaldybė, o ir patys Elektrėnai kaip miestas yra vieni jaunausių Lietuvoje? Elektrėnai įkurti 1960 m. tuščiuose laukuose pradėjus statyti šiluminę jėgainę. Blokinių namų miestą tuo metu kūrė architektai Kazimieras Bučas ir Birutė Kasperavičienė. Pirmajam namui Elektrėnuose pamatai pakloti 1960 m. birželio 29 d. Vandens saugykla, dabar vadinama Elektrėnų mariomis, sukurta patvenkiant Strėvos upę.
Elektrėnų marios - pamėgta buriuotojų ir kitų vandens pramogų mėgėjų vieta. Vasaros metu Elektrėnų marių paplūdimyje gausu čia besiilsinčių žmonių. Tam čia pritaikyta marių pakrantė, įrengta įvairi poilsio ir aktyvių pramogų insfrastruktūra. Sakoma, kad dėl elektrinės veiklos marių vanduo visada laipsniu kitu šiltesnis nei kituose ežeruose. Tad mėgstantiems šiltesnį vandenį maudynėms, čia gera vieta išsimaudyti ar šiek tiek pailsėti.
Miesto aikštėje priešais savivaldybės administraciją įrengtas fontanas "Dinaminis labirintas". Nors ir dieną jis žypčioja skirtingomis spalvomis, jų efektas dienos metu menkas. Visu gražumu fontanas sužiba jau sutemus.
Tačiau mūsų kelionės tikslas nėra Kaunas. Planuose noras vėl pamatyti ir aplankyti Čiobiškio-Padalių keltą bei nemažai kitų tikrai įdomių vietų šia kryptimi. Tad mūsų maršrutas iš Elektrėnų krypsta Žaslių kryptimi. Tiesa, norintys pamatyti dar daugiau gali rinktis alternatyvų kelią ir Žaslius pasiekti per Žiežmarius bei Kaišiadoris.
Mažieji Trakai - taip neretai pavadinami Kaišiadorių rajone tarp trijų ežerų išsidėstę Žasliai. Istoriniuose šaltiniuose Žasliai pirmą kartą paminėti 1457 m. Miestelis garsėja tuo, kad čia gyveno žydų, lenkų ir lietuvių bendruomenės. Apsilankyti ir prisiminti šio miestelio istoriją galima iki šiol. Senųjų Žaslių žydų kapinių kelionės metu taip ir nepavyko aplankyti. Pirmiausia, vienintelį kelią, kuriuo galima pasiekti šią vietą perkasė miestelyje komunikacijas tiesiantys statybininkai.
Nenuspėjami Lietuviškos vasaros orai. Žaslių apylinkėse nepilnai pavyko įgyvendinti ir dar vieną kelionės planą - rasti ir nusifotografuoti prie įdomių miestelių pavadinimų. Nors naršant žemėlapyje Žaslių kaiminystėje matosi išskirtinius pavadinimus turintys kaimai pavyzdžiui Geri vakarai ar Žuvys, surasti ženklą ir nusifotografuoti pavyko tik prie vieno - Konceptas.
Nors Paparčiuose galima rasti tik "buvusį" dominikonų vienuolyno ansamblį, čia užsukti vis tiek verta. Vienuolyno liko nedaug: vartai ir koplyčia. Prie pat vienuolyno teritorijos gamtos mylėtojai gali aplankyti Paparčių botaninį draustinį. Jame gausu raudonojoje knygoje esančių augalų, ne veltui, tai yra vienas pirmųjų draustinių įkurtų nepriklausomoje Lietuvoje. Šalia Paparčių - du piliakalniai - Žydkapis ir Pilies kalnas. Kaime yra medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Paparčiai, Buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblis.
Kitas nurodymas navigacijai - Budelių piliakalnis. Čia gavome pamoką, kad negalima aklai pasikliauti navigacija, o jos pasiūlytą maršrutą reiktų patikrinti. Pasiūlytas trumpiausias kelias tikrai nebuvo geriausias, bet labai gražus. Paklaidinti navigacijos. Jei ne klaidžioti po rugienas, Budelių piliakalnis pasiekiamas tikrai lengvai.
Nuo kelio vedančio prie Čiobiškio-Padalių kelto per Nerį. Neprivažiavus kelto pamatysite nuorodą, kuri ir nukreips jus link piliakalnio. Nors keltu per Nerį kėlėmės jau gal trečią kartą, patys šį piliakalnį skubėdami kelto link vis pravažiuodavome. Bet piliakalnis tikrai vertas, sustoti ir aplankyti. Piliakalnis įrengtas Neries pakrantėje, į aukštį kyla keliomis pakopomis. Nuo viršūnės atsiveria plati Neries vingių panorama.
Tai srovės varomas lyninis keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Vienu metu keltu gali būti keliami net du automobiliai. Bet net ir esant tokiam sunkiam kroviniui keltas stebėtinai tyliai, neskubomis ir atrodo nesunkiai juda skersai upės vagos. Šis keltas savo istoriją skaičiuoja nuo 1935 metų. Kėlimasis keltu mokamas. Kaina 5 Eur. automobiliui.
Persikėlę į kitą Neries krantą kelionę tęsiame Čiobiškio link. Šį kartą mūsų tikslas ne pats miestelis, o ankstesnėje kelionėje mūsų praleista vieta - Čiobiškio urvas. Nors informacijos apie urvą internete yra nemažai, nei informacinio stendo, nei nuorodų į šią vietą rasti nepavyko. Gal specialiai (urvas nėra saugus ir baiminantis į jį landžiojančių smalsuolių jis slepiamas), o gal tiesiog taip susiklostė, bet urvą surasti nėra taip paprasta. Kad pagal koordinates surastame miškelyje esama kažko įdomaus ir lankomo išduoda gerai ištryptas takelis. Jis ir nuveda iki urvo. Urvo gylis beveik 10 metrų. Viduje iš pažiūros du kambariai - tarpusavyje susisiekiančios landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Geologai įspėja, kad urvas bet kada gali užgriūti. Tad nereikėtų šioje vietoje elgtis neatsakingai.
Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos ir atsivėrė landa. Urvo prieigose ir dabar gausu biraus smėlio, kuris plaunamas į šalia esantį upelį. Urvas, smėlis ir ant uolų augančios nusvirusios vijoklinės žolės sukuria tikrai įdomų vaizdą.
Nuo Čiobiškio atvykstant į Musninkus, ties miestelio riba, visai šalia kelio stovi mūrinė trijų aukštų koplyčia Karalienei Barborai Radvilaitei. Miestelio centrinė ašis - neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m. Bažnyčioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai. Šalia bažnyčios neįmanoma nepastebėti ir išskirtinio, patamsėjusios medienos pastato - varpinės. Kaip skelbia informacinė lentelė prie varpinės, ji pastatyta 1868 metais iš senosios, šioje vietoje buvusios bažnyčios medienos.
Iš Musninkų tęsiant kelionę Vilniaus link privažiuojame Kernavę. Jai pamatyti, išvaikščioti ir patirti reiktų skirti visą dieną. Užsukus čia po ilgos ir įdomios dienos vargu ar pavyks rasti jėgų bei laiko į Pasaulio UNESCO paveldo sąrašą įtrauktai Kernavei pažinti.
Balto kalno apžvalgos aikštelės panorama. Dar viena regykla maršrute. Nuo aukšto Neries upės skardžio, iš kavinės "Pušinėlis" teritorijoje esančių apžvalgos aikštelių atsiveria puikus vaizdas į Neries vingį ir kitoje Neries pusėje žaliuojančius pušynus. Prisėdę prie čia įrengtų kavinės staliukų, besigrožėdami vaizdais galėsite užkąsti ar tiesiog ramiai žvelgdami į tolį pasimėgauti kavos puodeliu. Reikia paminėti, kad medinė apžvalgos aikštelė ir laiptai vedantys prie Neries jau gerokai pakežę. Būkite atidūs!
Verkšionių regykla. Na ir pabaigai dar viena rekomendacija, maršruto "Lego" detalė - Kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Šią trasą rekomenduojama įveikti dviračiu, bet ji gali būti ir maršrutu automobiliu. O mūsų atveju maršruto automobiliu dalimi. Tai nuostabūs papildomi ~15 kilometrų vingiuojančių Neries pakrante ir dovanojančių akį džiuginančius vaizdus. Na, o "P(r)asiblaškymą tarp Vilniaus ir Kauno" maršrutą užbaigti siūlome dar viena, jau penkta (Paneriškių regykla, Budelių piliakalnis, Baltojo kalno apžvalgos aiktelė, Verkšionių ir Ausiutiškių regyklos) maršrute, Neries upės apžvalgos aikštele - Ausiutiškių regykla.