Slovakija - tai šalis, turtinga istorija, kultūra ir gamtos grožiu. Nuo didingų pilių griuvėsių iki kerinčių kalnų ežerų, Slovakija siūlo daugybę įspūdžių kiekvienam keliautojui. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomiausias šalies vietas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat pasigrožėsime gamtos stebuklais.
Bardejov - viduramžių dvasia
Bardejov - mažai girdėtas miestas šiaurės rytų Slovakijoje, kuriame gyvena kiek daugiau nei 30 000 gyventojų. Nutolęs nuo Aukštųjų ar Žemųjų Tatrų, tad turistų sulaukia kiek mažiau. Jaučiasi, kad miestas gyvena savo ritmu. Visų pirma dėl to, kad jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Miestas viduramžiais buvo prie svarbaus kelio per Karpatus, jungiančio Lenkiją su Vengrija, todėl išgyveno gerus laikus ir klestėjo. XV amžiaus turgaus aikštė su rotuše ir aplinkiniais pastatais dar ir dabar gerai perteikia to laikmečio atmosferą. Gynybine siena apjuosta senoji miesto dalis yra autentiška ir ypač gerai išsilaikiusi. Miestas mažai nukentėjo per karus. Autentiškas XV amžiaus miestas, po kurį tikrai smagu pasivaikščioti. Turistų antplūdžio nėra, kavinės ir restoranai ilgai nedirba, tačiau turgaus aikštėje gyvenimas vyksta ir sutemus. Prie gynybinės sienos įrengtame skvere veikia grojantis ir dainuojantis fontanas.
Visos dienos miestui skirti nereikia, tačiau verta užsukti 2-3 valandoms. Mieste yra trumputė gatvė ir skverelis, skirtas grupei „The Beatles“.
Košicė - neįvertintas perlas
Košicė yra antras pagal dydį miestas Slovakijoje po Bratislavos. Nors šis miestas yra buvęs Europos kultūros sostine, turistams patrauklios vietovės įvaizdžio neturi. Tuo pat metu skaitau, kad tai labiausiai neįvertintas Slovakijos miestas turistine prasme.
Košicėje gyvena apie 250 000 gyventojų, miestas nėra didelis, tačiau vos pradėjus vaikščioti tampa aišku, kad 2 valandų bus mažai. Pažintis su miestu prasideda prie Šv. Elžbietos katedros. Tai didžiausia katedra Slovakijoje ir labiausiai į Rytus nutolusi gotikinė katedra Europoje. Už kelis eurus galima apžiūrėti vidų ir užlipti į bokštą. Tiek viduje, tiek lipant į bokštą įrengti sraigtiniai laiptai. Ne Gdansko panoramos, bet vis tiek smagu kiekvieną miestą pamatyti iš aukščiau. Iš bokšto galima pasigėrėti spalvotu katedros stogu. Kažkur tai matyta. Budapešte. Juk Vengrija visai čia pat. Stebėtis tokiais panašumais nereikia, šios teritorijos kadaise priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.
Dar vienas jos kultūros ir šlovės palikimas matosi ir iš bokšto. Tai vengrų architekto suprojektuotas neobarokinio stiliaus Košicės valstybinio teatro pastatas. Karštą vasaros dieną vienoje katedros pusėje nuo kaitros žmonės slepiasi pavėsingame skverelyje, prie kurio stovi viduramžius menanti koplyčia. Kitoje pusėje, artėjant link valstybinio teatro, tarp medžių ir gėlynų trykšta grojantys ir dainuojantys fontanai. Visą šį katedros ir teatro kompleksą supa pėsčiųjų gatvės su bėgiais, kuriais niekas nevažinėja.
Kiek toliau gatvės jungiasi ir stovi Immaculata - kolona, skirta atminti maro aukoms. Netoli jos matosi puošnus fasadas su užrašu Slavia. Čia įsikūręs viešbutis ir kavinė. Netrūksta norinčių išgerti kavos aristokratiškoje aplinkoje, kur Austrijos-Vengrijos imperijos laikais rinkdavosi aukštuomenė. Viską tenka apžvelgti prabėgomis, nes dar norisi pamatyti miesto herbą. Košicė buvo pirmasis miestas Europoje, gavęs savo herbą. Jį galima pamatyti kitoje katedros pusėje, priešais požemyje įsikūrusį archeologijos muziejų. Visai šalia ir skėčių kiemelis - paskutinė trumpos pažinties su Košice vieta.
Spišo pilis - didžiausi griuvėsiai
Šios pilies pravažiuoti neįmanoma - matosi iš tolo. Išties didelė pilis, patenkanti į didžiausių pilių pasaulyje dešimtukus. Ir vilioja, ir erzina toks turinys, todėl labiau pasitikiu tokia statistika, kur pateikiamos didžiausios pilys pagal plotą. Touropia.com pateiktame didžiausių pasaulyje pilių sąraše Spišo pilis užima 6 vietą. Jos plotas - beveik 50 000 kvadratinių metrų. Ją dar tiksliau būtų vadinti Spišo pilies griuvėsiais, kadangi po 1780 metais kilusio gaisro pilies kompleksas nebuvo atstatytas. Iki pat pilies privažiuoti negalima. Palikus automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje, taku ar keliu dar reikia sukilti keliasdešimt metrų. Įėjimas į pilį mokamas, ten veikia muziejus. Šiuo metu dviejose aukščiausiose pilies dalyse vyksta remontas, todėl galima patekti tik į nedidelę pilies dalį ir pasivaikščioti gynybine siena, juosiančia žemiausią dalį. Dėl šios priežasties bilietai šiek tiek pigesni.
Įėjus pro vartus darbuotojai iš karto supažindina su esama situacija (remonto metu) ir parodo kainas.
Levoča - glamūrinis miestelis
Iš į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos Spišo pilies keliaujame į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Levoča miestą. Juos skiria maždaug 15 minučių kelio. Panašiau į miestelį nei į miestą, kadangi gyventojų Levočoje tik nepilni 15 000. Dvigubai mažesnis už Bardejov, bet atrodo šiuolaikiškiau. Čia taip pat pagrindinis traukos centras yra centrinė aikštė su bažnyčia ir rotuše bei gynybine siena apjuostas senamiestis.
Levoča pakankamai arti Aukštųjų Tatrų ir Slovenskij raj, todėl ir turistų srautai didesni. Levoča neprilygsta Bardejov savo sukuriama viduramžių atmosfera. Jis tiesiog kitoks: kitaip įdomus ir gražus. Savotiškai glamūrinis. Galima eiti aplink aikštę ir fotografuoti namus. Jei ne kiekvieną, tai kas antrą. Aišku, pagrindinis objektas yra aikštės vidury stovinti Jokūbo bažnyčia, sujungta su rotušės pastatu. Puošnus fasadas, tačiau vertingiausias - vidus. Ten stovi aukščiausias gotikinis medinis altorius. Norint patekti į bažnyčią reikia įsigyti vieną bilietą, norint užlipti į bažnyčios bokštą - kitą. Be pasisėdėjimų kavinėse 2-3 valandų pakanka apžiūrėti Levočą.
Jei atkreipsit dėmesį į ant kalvos stovinčią bažnyčią ir sugalvosit ten pakilti - prireiks dar pusvalandžio. Tas kalnas vadinasi Marianska hora ir yra populiari piligrimystės vieta. Ten stovėjusi koplyčia buvo perstatyta į bažnyčią ir ši liepos pradžioje sulaukia didelio piligrimų srauto. Vingiuotu keliu užkilus viršun Levočos miestas atrodo tarsi delne. Dėl atsiveriančio vaizdo gausu aukštyn kylančių turistų.
Apžvalgos bokštas Štrebske Pleso miestelyje
Pasirodo, apžvalgos bokštų yra ir kalnuose. Aukščiausiai Aukštuosiuose Tatruose esančiame Štrebske pleso miestelyje pastatytas 53 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Jis yra aukščiausiai virš jūros lygio pastatytas tokio tipo statinys. Europoje ar pasaulyje? Tą informacijos šaltinis nutyli. Apžvalgos bokštas suręstas iš masyvių konstrukcijų, o iki viršaus su nedideliu nuolydžiu veda platus takas. Dėl šios priežasties jame gali lankytis žmonės su negalia ir kenčiantys nuo aukščio baimės. Pačių drąsiausių viršuje laukia keli išbandymai - ore kabantis tinklas, stiklinės grindys ir nusileidimo tunelis. Iš bokšto kalnų pusėje galima matyti kelias Aukštųjų Tatrų viršūnes, o slėnio pusėje iš už medžių pasirodo idiliškas Štrebske pleso vaizdas. Su ežere plaukiojančiomis valtelėmis ir prie vandens stovinčiais pastatais.
Demanovska ledo urvas - paradoksas
Kas nėra buvęs Slovakijoje ir nesupranta šio pavadinimo reikšmės, išveriu. Tai Demanovska ledo urvas. Įdomu, jog pavadinimas nuo šių metų tapo klaidinantis, bet apie tai vėliau. Demanovska urvas, pavadintas pagal slėnio pavadinimą ir esantis Žemuosiuose Tatruose, žinomas labai seniai. Kai kur minimas net XII amžius. Vien dėl to reikšmingas. Urvo ilgis siekia virš 2 kilometrų, tačiau lankytojams prieinama 650 metrų atkarpa. Viduje temperatūra svyruoja nuo +0.4 laipsnio iki 3 laipsnių, todėl reikia pasirūpinti šiltesne apranga. Be to urvas yra apie 90 metrų aukščiau automobilių stovėjimo aikštelės, kol užlipsit, padarysit gerą apšilimą.
Po urvą galima vaikščioti tik su gidu, o ekskursijos vyksta kas valandą. Galima rinktis iš dviejų kalbų - slovakų ir lenkų. Prasidėjus ekskursijai leidžiamės laiptais žemyn ir urvu keliaujame gilyn. Dalį pasakojimo suprantame, dalį - nutuokiame. Nesuprastą gido kalbą kompensuojame vaizdais. Kur matosi krokodilo galva, o kur betmeno siluetas - žmonėms su lakia fantazija čia tikrai įdomiau. Jei tektų rinktis kokį vieną urvą aplankyti Slovakijoje, rinkčiausi Belianska urvą Aukštuosiuose Tatruose. Demanovska urvas nėra toks įspūdingas ir trumpesnis, tačiau išskirtinis tuo, jog dalyje urvo yra ledas.
Štai čia ir įvyko didysis apsilankymo šiame urve siurprizas, kai ekskursijos pabaigoje gidas pasakė, jog ant priekyje esančios uolos visada būdavo ledas, o šiais metais jo nebeliko. Pirmieji metai, kai ledo urve nebėra ledo. Dėl tokios situacijos svarstyta keisti ledo urvo pavadinimą, tačiau nuspręsta palikti tokį, koks yra. Yra vilties, kad po žiemos ledas atsikurs, bet tai tik viltis. Dabar urvo pavadinimas skamba klaidinančiai. Dėl to kasoje perkant bilietus niekas neperspėja (šiuo atveju tiesos nesakyti pelninga), tačiau oficialiame urvo tinklapyje tokia informacija pateikta. Bilieto kaina 10 eurų. Jei norite viduje fotografuoti, reikia pirkti papildomą bilietą.
Kaip kompensaciją už ištirpusį ledą gauname puikią panoramą urvo prieigose. Tolumoje matosi viena iš Žemųjų Tatrų viršūnių ir nuo jos nusidriekusios slidinėjimo trasos.
Oravos pilis - vertikalus stebuklas
Kuo jau kuo, o pilimis Slovakija turtinga. Šalyje yra apie 220 pilių ir jų griuvėsių. Kaip ir mažoka to vieno trumpo apsilankymo Spišo pilyje. Tuo labiau, kad tai tik pilies griuvėsiai. Dar viena gausiai turistų lankoma pilis yra šiaurės Slovakijoje netoli Aukštųjų Tatrų. Pro ją bent kelis kartus esu pravažiavęs, bet nei karto nebuvau sustojęs. Ant uolos virš Oravos upės stovinti pilis tikrai traukia akį. Nuo 13 amžiaus ji plėtėsi ir augo, todėl čia galima pamatyti įvairių architektūrinių stilių. Visgi vaikštant po pilį labiau stebina ne estetiniai architektūriniai sprendimai, bet gebėjimas ant tokio dydžio ir tokios formos uolos pastatyti pilį. Kartais atrodo, kad pilis daugiau išsidėsčiusi vertikaliai nei horizontaliai.
Perkant bilietą reikia apsispręsti kurias dalis norėsite aplankyti. Nuo to ir kaina priklauso. Perkant šeimos bilietą visas dalis apimantis variantas atkrenta. Svarbiausia, kad su šeimos bilietu galima patekti į Viršutinę dalį, kuri labiausiai vilioja. Kasoje kartu su bilietu duoda lankstinuką, kuriame nuskenavus QR kodą galima parsisiųsti audiogidą - vaikams ir suaugusiems, slovakų ir anglų kalbomis. Kas labiausiai įsiminė? Karališkieji apartamentai, Slovakijos pilių fotografijų paroda su Drakulos kambariu, nesuskaičiuojami laipteliai tarp skirtingų pilies dalių ir, aišku, pro langus ir iš balkonų matomi vaizdai. Ko trūko, tai audiogido su ausinėmis - būtų buvę dar įdomiau. Viename iš pilies kambarių gidas slovakiškai pasakojo apie viduramžių kankinimo būdą žmogų išempiant. Nedaug supratau, tik tiek, kad kankinį ištempdavo iki 10 centimetrų.
TYRIMAS ORAVOS PILIES VIDUJE IR APLINKYJE – tyrinėjimas Slovakijoje (4 ep.): „oravsky hrad“
Kremnica - monetų kalyklos miestas
Kremnicą turėjome tik pravažiuoti, tačiau leidžiantis keliu žemyn per miestelį jis padarė įspūdį. Bent pusvalandžiui reikia sustoti ir pasivaikščioti. Tame ir yra savarankiškų kelionių gėris, kad stoji ten, kur nori, žiūri tai, kas patinka. Į Kremnicą verta užsukti ne tik dėl dailiai kalne išsidėsčiusio miestelio, bet ir dėl monetų kalyklos. Istorija prasidėjo 1328 metais, kai Kremnica priklausė Vengrijai. Tais metais Vengrijos karalius pasikvietė meistrus iš Kutna Horos ir suteikė privilegiją kaldinti monetas. Praėjus metams čia buvo nukaldinti Vengrijos grašiai. Kremnicoje yra monetų ir medalių muziejus.
Kremnica yra nedidelis miestelis su mažiau nei 6000 gyventojų. Be monetų muziejaus ir pilies, kuri taip pat uždaryta, pakanka valandos. Senamiestis labai kompaktiškas, tai Štefanikovo aikštė, pilis su Šv. Kotrynos bažnyčia ir visa juosianti gynybinė siena su vartais. Trumpas, bet smagus sustojimas.
Dar galima paminėti, kad netoli Kremnicos (už 3 kilometrų) yra Europos geografinis centras. Keista ta Europa, jei ji turi du geografinius centrus - Lietuvoje ir Slovakijoje.
Kamarno - miestas ant Dunojaus
Pasirinkimai kelionėje ne visada būna logiški. Keliaujant po rytinę, šiaurinę ir centrinę Slovakijos dalį kilo mintis nusileisti iki Dunojaus. Nesvarbu, kad termometro stulpelis rodo +34 laipsnius karščio, sėdam ir važiuojam. Keliaujant į pietus kalnai virsta kalvomis, kol galiausiai Slovakija tampa kukurūzais apsėto ir saulėgrąžomis žydinčio nuobodaus kraštovaizdžio šalimi. Privažiuojam Dunojų ir prie jo esantį miestą Kamarno. Pavadinimas įdomiai skamba, bet pažintine prasme miestas rikiuojasi sąrašo apačioje.
Miesto istorija ilga ir įdomi. Viduramžiais čia stovėjo gynybiniai įtvirtinimai, saugoję nuo turkų. Šie jų niekada neįveikė. Vėliau Komarno tapo klestinčiu Austro-Vengrijos imperijos miestu abiejose Dunojaus pusėse. Rašoma, jog vien dėl galios demonstravimo čia buvo pastatyti įspūdingo dydžio įtvirtinimai, kuriuose tilpo 200 000 karių kariuomenė. Po Pirmojo pasaulinio karo subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai viena miesto dalis atiteko Čekoslovakijai, kita, esanti žemiau Dunojaus ir vadinama Komárom, atiteko Vengrijai. Dunojumi nusidriekusi siena tarp Slovakijos ir Vengrijos ir dabar dalina pusiau seniau vienu buvusį miestą.
Susipažinus su istorija norėtųsi pamatyti įtvirtinimus, bet laikas ir oro temperatūra keičia planus. Visgi su Kamarno neskubame atsisveikinti ir kad ir kaip karšta, valandą laiko kažkaip ištversime šio miesto centre. Tuo labiau, kad norisi pamatyti įdomų projektą - Europos aikštę. Joje stovi 17 skulptūrų, skirtų valdovams, šventiesiems ir kitoms iškilioms asmenybėms, o aplink stovintys pastatai reprezentuoja skirtingas Europos šalis. Aikštė tikrai atrodo puošniai ir dailiai, bet labiausiai įdomu, kas reprezentuoja Lietuvą. Kad ir kaip žiūrėtumėm į pateiktą schemą, Lietuvai skirto pastato nerandame. Tiksliau, nepavyksta ...
Zakopanė - Tatrų kalnų perlas
Zakopanė - pasakiškas Tatrų kalnų ir gamtos šedevras. Šis Lenkijos kurortas, įsikūręs kalnų papėdėje, žavi paslėptais slėniais, šniokšiančiais kriokliais ir skaidriais ežerais, kurie alsuoja ramybe ir laukinės gamtos grožiu. Zakopanė kviečia pasinerti į gamtos stebuklus, mėgautis švariu kalnų oru ir atrasti unikalią vietinę kultūrą, ragaujant tradicinius patiekalus gyvybingose turgavietėse.
Visos dienos nuotykis Tatrų nacionaliniame parke - vietoje, įtrauktoje į pasaulinį UNESCO biosferos rezervatų sąrašą. Šis parkas tęsiasi per Lenkijos ir Slovakijos teritorijas, supdamas Tatrų masyvą su įspūdingu aukščiausiu tašku - 2499 metrų aukščio Rysų kalnu. Parko šlaituose žaliuoja miškai, kalnų ežerai mėlynuoja tarp uolų, o sraunios upės ritasi žemyn, kuriose atgyja tikros gamtos panoramos. Atvykstame autobusu į Lysá Poľaną, esančią Bialka upės slėnyje, kur prasidės mūsų žygis link Morskie Oko ežero. Tai vienas populiariausių pėsčiųjų takų šioje vietovėje. Įveikdami apie 9 kilometrų asfaltuotą taką (maždaug 2-3 valandas), leisimės į kalnų širdį, kur pasieksime Morskie Oko (lietuviškai „Jūros akis”)- didžiausią Tatrų kalnų ežerą (įvertinkite savo fizinius pajėgumus, nes maršurtas nėra pritaikytas judėjimo sunkumų turinties asmenims).
Jei norite lengvesnio maršruto, siūlome alternatyvą (esant galimybei!): galite pasiekti (savarankiškai) Morskie Oko arklių tempiamomis bričkomis, o toliau žygį tęsite pėsčiomis, pakrantės taku ir kalnų šlaitais. Šis maršrutas leis pasiekti Cerny Staw pod Rysami ežerą, kuris stūkso 1583 metrų aukštyje ir atveria nepamirštamą panoramą tiek į Morskie Oko ežerą, tiek į pačius kalnus. Trumpas poilsis, apsupti kalnų didybės, kur susitinkame su likusia grupės dalimi. Galiausiai, slėniu keliaujame atgal į autobusų ir grįžtame į Zakopanės kurortą.
Keltuvu kylame į aukščiausią Kasprowy Wierch viršūnę, įsikūrusią 1987 metrų aukštyje, ir užtrunka tik keliolika minučių, kol pasiekiame šį stulbinantį aukštį. Nuo viršūnės atsiveria viena įspūdingiausių panoramų Tatrų kalnuose. Iš čia galėsite pasigrožėti ne tik Lenkijos, bet ir Slovakijos Tatrų viršūnėmis, kurios rikiuojasi prieš akis tarsi didingas kalnų mūrinis siena. Pasiekus Kasprowy Wierch viršūnę, pasijunti lyg būtum virš pasaulio, kur kiekvienas žvilgsnis atveria vis naujas, neapsakomas gamtos kompozicijas - nuo kalnų uolų iki plačių žaliuojančių pievų, kur įsikūrę mažieji kaimeliai. Šioje vietoje gamta įgauna visai kitą dimensiją, kur kiekvienas krustelėjimas, kiekviena akimirka užfiksuoja tiek tvirtus kalnų pavidalus, tiek švelnias, tolimas apylinkes, kurios atrodo tarsi iš pasakos.
Toliau ekskursija po Zakopanę - žavų kalnų miestelį, įsikūrusį tarp Tatrų kalnų slėnių, vos keliolika kilometrų nuo Gubaluvkos. Pasivaikščiojimas legendine, vaizdingiausia Lenkijos kurorto gatve - Krupówki, leis pajusti miesto širdį. Ši gatvė, kuri driekiasi tiesiai per miestą, taps puikia proga pamatyti kasdienį kalnų gyventojų gyvenimą ir susipažinti su jų tradicijomis. Laisvo laiko metu galite keltuvu pakilto į Gubaluvką - aukščiausią gyvenvietę Lenkijoje, įsikūrusią 1,2 kilometro virš jūros lygio. Taip pat apsilankyti Guralių (kalniečių) nacionaliniame turguje, kur vietiniai amatininkai siūlo tradicinius kalnų dirbinius, rankų darbo sūrius ir kitus regioninius skanėstus. Čia galėsite paragauti tikrų kalnų patiekalų, tokių kaip rūkytos mėsos, šviežiai keptos duonos ir kitų autentiškų skanėstų, kurie leis dar giliau įsijausti į šio regiono unikalią kultūrą ir tradicijas.
Paminklai ir istorinės vietos
Važiuojant į Slovakiją pro Ržešovą (Lenkija) ir kirtus sieną, netoli Svidniko miesto galima pamatyti du tankus - rusų ir vokiečių. Šis paminklas skirtas didelio mūšio atminimui, kuris įvyko Duklos perėjoje. 1944 metais Raudonoji armija parengė Prešovo puolimo planą ir ketino šį miestą pasiekti per 5 dienas, tačiau susidūrė su stipriu pasipriešinimu ir mūšiai tęsėsi beveik du mėnesius. Patys kariai šią vietą praminė „Mirties slėniu”. Rašoma, jog šios kautynės buvo vienos kruviniausių Rytų fronte ir didžiausios Slovakijos teritorijoje.
Udolie smrti - taip slovakiškai vadinasi ta vieta, kur ir dabar kalvotuose laukuose galima pamatyti stovinčius rusiškus T34 tankus. Jie ten palikti specialiai, būtent tose vietose, kur ir buvo pamušti. Pamiškėje pastatytas dar vienas paminklas. Nuo Svidniko iki Mirties slėnio - apie 3 km. Tankus ir kitą karinę techniką galima pamatyti ir pačiame Svidniko mieste. Čia veikia karo istorijos muziejus su lauko ir vidaus ekspozicijomis. Lauke stovi rusiški tankai ir kita karinė technika, o vidaus ekspozicijoje daugiau istorijos. Lauko ekspoziciją galima aplankyti bet kada nemokamai. Slovakija Antrąjį pasaulinį karą pradėjo hitlerinės Vokietijos pusėje, o baigė sąjungininkų pusėje. Muziejuje apie tai plačiau.
Apibendrinimas
Slovakija - tai šalis, kurią verta aplankyti dėl jos istorijos, kultūros ir gamtos grožio. Nuo UNESCO saugomų miestų iki didingų pilių ir kvapą gniaužiančių kalnų ežerų, Slovakija siūlo nepamirštamus įspūdžius kiekvienam keliautojui.
tags: #apartamentai #slovakijoje #prie #vandens