Buto ar namo nuoma gali tapti ne tik papildomomis pajamomis, bet ir sėkmingu verslu. Vis dėlto, ši veikla neatsiejama nuo rizikų: Jūsų butas neapsaugotas nuo įvairių nelaimingų atsitikimų - užliejimo, kilnojamojo turto sugadinimo ar net gaisro. Susidūrus su nemaloniu įvykiu nuomojamame būste, kyla keblus klausimas - kas turėtų apmokėti nuostolius? Būtent todėl svarbu iš anksto apsvarstyti visus galimus incidentus.
Jeigu būste gyvena nuomininkai, žalos rizika didesnė: svetimas turtas, lyginant su nuosavu, saugomas aplaidžiau. Deja, apliejus butą, sugadinus sienų apdailą, brangias parketlentes ar baldus, dalis nuomininkų bijo apie tai pranešti būsto savininkui. Įvykus nelaimei, atsakomybė už nuostolius dažnai kliūna būsto savininkams, todėl geriausia išeitis - draudimas. Priklausomai nuo draudimo sąlygų, sugadintas susidėvėjęs turtas gali būti pakeičiamas identišku nauju. Pilnai atlyginama visa žala, padaryta būsto apdailai, sienoms, grindims, technikai ir kitam turtui.
Nuomos Sutartis - Būtinybė
Kruopščiai sudaryta sutartis yra labai svarbi. Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas. Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.
Pirmiausia, anot jo, yra du sutarčių tipai - paprasta nuomos sutartis ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu.
D.Valiulis teigia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuo paprastos nuomos sutarties skiria dar ir jos nutraukimo ypatumai. Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus Civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. O kitų rūšių nuomos sutartys gali būti nutrauktos ir nesikreipiant į teismą.
Nuomos Sutartis Turi Būti Išsami
Pasak advokato, nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Taip pat nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
„Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį“, - atkreipia dėmesį D.Valiulis.
Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą, užtikrinti jo tinkamumą gyventi bei visus reikalavimus atitinkančią būsto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį. Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, tinkamai valdyti ir naudoti būstą, grąžinti jį tokios būklės, kokia buvo perdavimo momentu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. „Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises pagal nuomos sutartį, kaip ir nuomininkas“, - 15min teigė D.Valiulis.
Einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą. Jis atkreipia dėmesį, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, o terminas nustatomas šalių susitarimu. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą sutartį sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą nuomos sutartį. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas.
„Nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuomininkui yra lengviau nei nuomotojui. Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nuomotojas, norėdamas nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, nuomotoją raštu turi įspėti prieš šešis mėnesius, o terminuotą nuomos sutartį gali nutraukti tik esant esminiam sutarties pažeidimui ir tik teismo tvarka“, - teigė jis.
Kas Laikoma Esminiu Sutarties Pažeidimu?
- Nuomininkas turi daugiau kaip 3 mėnesius nemokėti nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas.
- Nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, arba ją naudoja ne pagal paskirtį
- Asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.
Esant bent vienam iš šių pažeidimų, nuomotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl terminuotos nuomos sutarties pažeidimo.
Kapitalinis Ir Einamasis Remontas: Kieno Pareiga Juos Atlikti?
Patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti. D.Valiulio teigimu, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą.
Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo. Atliekant kapitalinį remontą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko laikinai nesinaudoti išnuomotu būstu, tačiau tokiu atveju nuomininkas turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją ar nuomos sutarties nutraukimą.
Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai. Tai yra nuomininko atsakomybė.
Jei nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą būstą pagerina, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei nuomotojo sutikimas nebuvo gautas ir nuomotojas nesutinka atlyginti pagerinimų vertės, nuomininkas atliktus pagerinimus gali pasiimti tik tada, jei juos galima atskirti be žalos išnuomotam būstui.
Prieš Mokėdami Depozitą Įsitikinkite, Kad Jį Mokate Asmeniui, Turinčiam Teisę Nuomoti Būstą
Advokatas pataria, kad, prieš mokant nuomotojo reikalaujamas sumas, reikia įsitikinti, kam jas ketinate mokėti. Įprasta praktika, kad sudarant būsto nuomos sutartį nuomotojai reikalauja sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei tokių atsirastų per visą nuomą.
Tačiau prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. Tokiu atveju vertėtų paprašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matysite, kas yra būsto savininkas. Jei paaiškėtų, kad asmuo, ketinantis išnuomoti jums būstą, nėra įrašytas viešojo registro išraše kaip savininkas, galbūt jis turi nuomos sutartį su savininku ir būstą ketina subnuomoti. Tuomet reikėtų paprašyti pateikti nuomos sutartį bei savininko sutikimą subnuomoti būstą, jei tai nebūtų įrašyta nuomos sutartyje.
Nufilmuokite Ar Nufotografuokite Visą Būstą
Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinami baldai ar įskeliamos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčai su nuomotoju. Nuomotojas tuo gali piktnaudžiauti, norėdamas pasilikti sumokėtą depozitą.
Pirmiausia patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, taip pat vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti ir šias nuotraukas ar įrašą pridėti kaip nuomos sutarties priedą.
Apdrauskite Turtą
Norint išvengti nuostolių dėl būsto, baldų ar kaimynų turto sugadinimo įvykus, pavyzdžiui, vandentiekio avarijai, taip pat norint apsaugoti turtą nuo vagystės, Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris pataria aptarti būsto, kaip turtinio vieneto, jame esančio turto ir būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo klausimus.
Nuomininkui svarbu išsiaiškinti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas yra apdraustas. Jei ne, reikėtų susitarti, ar sudaromos draudimo sutartys, susitarti dėl draudimo įmokų mokėjimo tvarkos.
Tačiau būsto ir jame esančio turto draudimas nuomininkui padės išvengti nuostolių atlyginimo tik dėl būsto ir jame esančio turto sugadinimo. Jei dėl įvykusios avarijos ar gedimo būtų sugadintas kaimynų turtas, būsto ir jame esančio turto draudimas neapsaugos. Norint apsisaugoti nuo kaimynų turto sugadinimo, nuomininkui yra reikalinga sudaryti būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią kaimynų patirtus nuostolius padengtų draudimo bendrovė.
Teisė Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Nuomojamame Būste
Sudarydamas nuomos sutartį, nuomininkas įgyja teisę deklaruoti gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei savininkas nesuteikia atskiro sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis gali būti dokumentu, kurį užteks pateikti gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai.
Tačiau tokiu atveju nuomos sutartyje patartina nurodyti, kad nuomotojas neprieštarauja, jog nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei tokios nuostatos nuomos sutartyje nebus, tikėtina, kad deklaruojanti įstaiga paprašys pateikti papildomą atskirą nuomotojo sutikimą.
Tarp nuomininko ir nuomotojo sudaryta nuomos sutartis taip pat turi apibrėžti ir laiką, kuriam gyvenamoji vieta deklaruojama išsinuomotame būste. Jeigu sudaroma terminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta išsinuomotame būste deklaruojama tam terminui, jei sudaryta neterminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta deklaruojama neterminuotam laikotarpiui.
Natūralaus Ir Nenatūralaus Turto Nusidėvėjimo Pavyzdžiai
NT agentūros „Capital“ brokerė Justina Zabarauskienė atkreipė dėmesį, kad turto nusidėvėjimo neįmanoma išvengti, net jei butas ir nėra naudojamas: „Pvz., buvo atvejis, kai butą nusprendė nuomoti tik po to, kai jis apie 3 metus stovėjo tuščias. Net „stovint tuščiai“ sugedo unitazo bakelis, nors juo niekas nesinaudojo. Daiktai bute (sienos, grindys, baldai, įranga) su laiku tampa senesni, gali atsirasti įbrėžimų, dėmių, spalvos išblunka. Tai nėra kažkas, sukeliama specialiai, o tiesiog natūralaus naudojimosi pasekmė.“
Anot J. Zabarauskienės, normaliu nusidėvėjimu būtų laikomi:
- Pažeidimai, atsiradę dėl normalaus daiktų naudojimo pagal tikslinę paskirtį (pvz., rankenėlių ar turėklų nusitrynimai). Netaikoma, jei, pvz., siena nusitrynė dėl nuomininko pomėgio atremti pėdą į sieną;
- Santechnikos prietaisų lašėjimas, klibėjimas;
- Smulkūs, negilūs įbrėžimai ant sienų, kuriuos galima nuvalyti;
- Pageltęs šaldytuvas ar kita buitinė technika;
- Rūdys ant radiatoriaus;
- Pelėsis (individualiai žiūrima, nes gali būti nuomininko nepriežiūra, nevėdinimas);
O, pasak brokerės, nenormalus nusidėvėjimas (kurį nuomininkui tektų tvarkyti iš savo kišenės) būtų:
- Žymės, paviršių įbrėžimai, kurių negalima nuvalyti;
- Sulaužymai, mechaniniai pažeidimai (pvz., sofos kojelės iškrypo dėl šokinėjimo);
- Dėmės ant tekstilės (sofų, čiužinių, kėdžių);
- Užuolaidų suplėšymas prie darinėjamo lango;
- Sulaužytos lovos grotelės (dažnai pasitaikantis pažeidimas);
Anot kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ advokato dr. Edvino Meškio, natūralus buto nusidėvėjimas - tai daikto (lovos), įrangos (viryklės, televizoriaus) ar paties buto sienų, grindų ar lubų natūralus pasikeitimas dėl įprastinio jo naudojimo per tam tikrą laiką. Tačiau, jeigu ant tokios sofos matosi nuo cigaretės išdegintos skylės, katės nagų įbrėžimai, tokio daikto būklės pasikeitimo nebus galima laikyti natūraliu ir nuomininkas turės atlyginti žalą.
Kaip Nuomotojui Ir Nuomininkui Įrodyti Savo Tiesą?
Brokerė pabrėžė, kad savininkas negali vienašališkai nuspręsti negrąžinti užstato. J. Zabarauskienė išskyrė, kad tokiu atveju vertėtų susitarti dėl kompensacijos (pvz., ne tik naujo baldo, bet ir jo pristatymo išlaidų padengimo) arba pažeidimą sutvarkyti pačiam nuomininkui, jei jis tam turi įgūdžių.
O advokatas aiškino, kad savininkas (kaip nukentėjęs asmuo) privalo įrodyti, kad žala kilo dėl nuomininko veikimo (arba neveikimo). T. y. įrodyti neteisėtus nuomininko veiksmus ir jų priežastinį ryšį su žalos atsiradimu. Jeigu kažkurios iš šių sąlygų nuomotojas neįrodys, nuomininkas neturės atlyginti nuostolių ir nuomotojas negalės pasilikti depozito. Nuomininkas gali įrodyti savo tiesą daug lengviau, jei turės užfiksuotą butą dar prieš atsikraustymą. Jeigu būklės apsirašymo ar nuotraukų nuomininkas visgi nepasidarė, padėtų ekspertizė, kuri vertintų galimą nusidėvėjimo kilmę: natūrali, sukelta netinkamo naudojimo ar tyčinė.
Pataria Viską Aprašyti Ir Nufotografuoti
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad paprastai ginčai dėl NT nuomos kyla, kai nėra nuomos sutarties arba sutartis nėra išsami. Jis apgalvos, ką ir kaip reikia įtraukti į sutartį, kad nuomininkas ir nuomotojas jaustųsi saugesni: nuomininkas žinotų, kad savininkas nepasiliks depozito, o savininkas žinotų, kad nuomininkas atlygins už sugadinimus, jeigu juos padarys.
Anot jo, ginčai dėl nusidėvėjimo dažniausiai kyla, nes nuomos pradžioje nebuvo įvertinta turto būklė, kurią reikėtų aprašyti sutarties priede:
- Kokios ir kokios būklės (nauji ar naudoti) baldai yra perduodami;
- Buitinės technikos pavadinimai, gamintojai, modeliai;
- Kas yra akivaizdžiai sugadinta;
- Perduodamo buto, baldų, įrangos nuotraukos / vaizdo įrašai.
Šie veiksmai savaime nereiškia, kad nuomotojas neturės pretenzijų, tačiau tai padės nuomininkui įrodyti savo tiesą.
Remontuoti Nuomojamą Būstą Reiktų Kas 7-10 Metų
Advokatas pastebi, kad dažniausiai laimi ta ginčo šalis, kuri turi daugiau faktinių įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai, aprašymai) arba įrodo, kad sutartyje nebuvo numatyta pareiga, pvz., išvalyti sienas.
Anot jo, civilinė atsakomybė atsiranda:
- Neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos;
- Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti;
- Pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
O J. Zabarauskienė skaičiavo, kad, nuomojant butą, remontą reikia nusimatyti kas 7-10 metų ir dažniausiai užtenka sienų perdažymo, smulkių pataisymų. Tačiau daugeliu atvejų yra nustatoma nuomininkų kaltė netinkamai naudojant / prižiūrint turtą. Tad prašymas sutvarkyti arba kompensuoti žalą būna tikrai pagrįstas.
Kada Moka Nuomininkas
Vienas aktualiausių klausimų ir nuomotojams, ir nuomininkams, yra atsakomybė už nuomos metu sugedusius ar sulūžusius daiktus. Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą.
Kadangi nuomotojas perduoda ir faktiškai išnuomoja ne tik patį būstą bet ir jame esančius daiktus, A. Bertulio teigimu, ir šių daiktų einamasis remontas, šalims nesusitarus kitaip, tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui, pvz:. elektros lemputes tokiu atveju teks keisti nuomininkui, o nusidėvėjusią elektros instaliaciją - nuomotojui.
Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).
Pataria Į Teisminius Ginčus Nesivelti
Nors atrodytų, kad nuomos sutartis turėtų išgelbėti nuomininką ir nuomotoją nuo konfliktų, deja, tai ne visada yra raktas į sutarimą. Tačiau net kilus dideliems ginčams, A. Bertulio teigimu, teisminis jų sprendimo būdas nėra pats geriausias, nes atima daug laiko ir finansų.
Todėl tam, kad ateityje paprasčiau ir operatyviau būtų galima išspręsti tokio pobūdžio problemas, būtinas detalesnis jų šalinimo ir išlaidų atlyginimo susitarimas bei aprašymas pačioje nuomos sutartyje. Tačiau, jei nuomos sutartyje tai nėra detaliai aptarta ar ginčas greičiausiai vis dėl to kils, tuomet būtina nedelsiant surinkti kuo daugiau įrodymų apie patį gedimą (sugadinimą), kad jam persikėlus į teismą, šalis galėtų įrodyti savo tiesą.
Jis tęsia, kad pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, todėl būtent nuomininkas turės įrodinėti, kad išnuomotas daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas (t. y. nesugadintas). Tuo atveju jei nuomotojas vengs priimti daiktą, pavyzdžiui vengs pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, tai nuomininkas turės pareigą įrodyti ne tai kad buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, bet tik įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas. Todėl nuomotojas vengdamas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, rizikuoja netekti galimybės prisiteisti jam padarytus nuostolius.
Kaip Sėkmingai Nuomoti Būstą?
Neabejojame, kad užsiimant būsto nuoma norisi gyventi ramia galva, net ir žinant, kad visko gali nutikti. Nuomos sutartis ir nuomojamo būsto draudimas - efektyviausios priemonės, padedančios sklandžiai vykdyti nuomos veiklą, apsisaugoti nuo streso ir finansinių nuostolių.
Vis dėlto, dar ne visi nuomotojai yra pasirūpinę šiais dalykais. Nuomos sutartis yra paprastas dokumentas, kuris suteiks daug aiškumo tiek jums, tiek nuomininkams. O būsto draudimas gali padėti ne tik tada, kai patiriami dideli nuostoliai, tačiau ir gerokai kasdieniškesniais atvejais.
Daugelis nuomotojų patvirtins, kad nuomos sutarties neturėjimas gali būti tiesiausias kelias į nesusipratimus ir konfliktus. Net jei nuomininkai atrodo patikimi, negalite žinoti, koks jų gyvenimo būdas ir kaip jie supranta tvarką. O jei nuoma trumpalaikė, juo sunkiau numatyti, ar planuojamas triukšmingas pasibuvimas nepridarys žalos. Nuomos sutartis naudinga abiem pusėm - jums ir nuomininkui.
Apsauga Nuo Piktavalių Nuomininkų Yra Labai Svarbi Nuomojant Būstą
Kartais jie gali pridaryti didžiulių nuostolių. Atvejai, kai per trumpą nuomos laikotarpį suniokotas butas, sulaužyta sofa, yra dažnas pavyzdys. Pasitaiko, kad nuomininkai išplėšia elektros įvadus, tyčia sugadina būsto apdailą ir kt. Būsto draudimas galioja ir trumpalaikės nuomos atveju.
Kai būstas nuomojamas per tokias platformas kaip „AirBnb“, „Booking“ ar pan., šeimininkai dažnai net nesusitinka su nuomininkais. Negalite žinoti, ar klientas apsistos trumpam pagyventi, ar planuoja rengti vakarėlį. Žinoma, galima nurodyti sąlygą, kad didelėms kompanijoms ir triukšmingiems pasilinksminimams būstas nenuomojamas.
Kada Draudimas Pagelbės?
- Nutikus staigiems ir netikėtiems gedimams, „If“ draudimas užtikrina specialią Pagalbos namuose paslaugą.
- Ten, kur stiklas, visuomet yra rizika jį sudaužyti. Kartais stiklai gali dužti dėl neatsakingo elgesio, bet kartais tai gali būti tiesiog nelaimingas atsitikimas. Pavyzdžiui, per stipriai užtrenkus duris ar ant stiklinio stalviršio nukritus sunkiam daiktui.
- Sugedusi technika visada sukelia papildomų nepatogumų ir išlaidų. Kad vargo ir nuostolių būtų mažiau, galite įsigyti būsto draudimo apsaugą namų turtui. Ji apima būsto įrenginius (iki 7 metų senumo) ir namų turto įrangą (iki 4 metų senumo). Todėl gedimai bus kompensuojami net gamintojo garantija pasibaigusi.
Praktika rodo, kad vandentiekio gedimų atvejais vidutinė žala siekia nuo 300 iki 7 900 eurų. Vandentiekio avarijos vis dar išlieka dažniausiai pasitaikanti žala, jos sudaro apie 30 proc. būsto draudimo įvykių. Tikriausiai galite įsivaizduoti, kiek streso ir nuostolių tenka patirti tokiais atvejais. Juk remontas neretai būna sudėtingas, ilgai trunkantis ir kainuoja daug. Nuosekli vandentiekio priežiūra yra būtina, tačiau netikėtumų pasitaiko.
Jei nuomojate būstą su daliniu ar visišku apstatymu, natūralu, kad norite pasirūpinti ir jame paliktų daiktų saugumu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad į turto draudimo apsaugą įeina tik jūsų turtas.
Būsto draudimas padeda pačiais įvairiausiais atvejais. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kuo namų šeimininkai turėtų pasirūpinti iš savo pusės.
Turto Draudimas Kompensuoja Nuostolius Šiais Atvejais:
- Netyčia sugadinti daiktai: Gyventojų turto draudimas galioja ne tik išorės sienoms ar vidaus apdailai, bet ir baldams ar buitinei technikai.
- Namų spynos keitimas: Jei praradote savo namų raktus.
- Laikinojo būsto nuoma: Jeigu namuose įvyko avarija, pavyzdžiui, buvo užlietas visas būsto plotas ir dėl to jame tapo neįmanoma gyventi, draudimas padengs išlaidas tol, kol gyvenamosios patalpos bus suremontuotos.
- Asmeniniai daiktai, kuriuos naudojate ne tik namuose:
tags: #apgadinimo #isnuomota #buta #eteismai