Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos policijos pareigūnai vis dažniau fiksuoja naujos formos sukčiavimo atvejus.
Populiariausi sukčiavimo būdai
Policijos departamento duomenimis, labiausiai paplitę sukčiavimo būdai - tai:
- Telefoninis sukčiavimas
- Avansinis sukčiavimas
- Pirkinių įsigijimas, kai už prekę neatsiskaitoma
- Pinigų išviliojimas prisidengiant investavimo platformomis
- Pinigų pasisavinimas apsimetus pareigūnu, specialistu
Policijos departamento atstovas patvirtino, kad nors sukčiai prigalvoja naujų pinigų išviliojimo būdų, tačiau iki šiol suveikia ir tos, kurios buvo pradėtos naudoti prieš 20 metų: „Žmonėms ir toliau skambina sukčiai, siunčia SMS žinutes apie laimėjimus ir taip išvilioja nemažas pinigų sumas.“
Nauja sukčiavimo forma
Modelis - itin paprastas. Sukčiai suranda vertingą daiktą parduodančio asmens skelbimą. Iš pradžių susisiekiama su auka ir sutinkama iškart apmokėti visą sumą už daiktą. Tokie „pirkėjai“ išsiskiria tuo, kad neparodo daug abejonių dėl vykdomo sandorio, o tai „paperka“ nieko neįtariantį žmogų. Tada sukčiai atsiunčia pardavėjui suklastotą pinigų pervedimo kopiją. Nors žmogus realiai dar nemato pinigų savo sąskaitoje, bet sukčius jau atvyksta pats arba atsiunčia „pagalbininką“ paimti parduodamo daikto. Pardavėjas jį atiduoda, o praėjus kelioms valandoms ar net paroms supranta, kad jokie pinigai jam nebuvo ir nebus pervesti.
Sena, bet vis dar veiksminga taktika
Dar nuo seniau sukčiai taiko ir atvirkštinę taktiką. Tada jie apsimeta pardavėjais bei potencialiems pirkėjams liepia skubiai pervesti avansą. Įteigiama, kad parduodamu daiktu esą domisi daugiau pirkėjų, tad rezervuoti prekę galima tik gavus avansą. Sužaidžiama „pervesk avansą kuo skubiau“ korta. Tačiau pagal šį modelį jau yra tiek nukentėjusių lietuvių, kad šis, tikėtina, nebėra toks efektyvus.
Kaip atpažinti sukčius?
„Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų tarnybos komandos vadovas Vytautas Krakauskas pabrėžė, kad suklastoti mokėjimo išrašus ir net SMS žinutes apie gautas lėšas šiais laikais nėra taip sudėtinga: „Daug ką įmanoma suklastoti, todėl tokia informacija aklai pasitikėti negalima, ją reiktų papildomai tikrinti. Pasitaiko atvejų, kai prisidengiant fiktyviais tarpininkais, reikalaujama siuntinio važtaraščio kopija, kad tarpininkas tariamai pervestų pinigus į jūsų sąskaitą. Kartais netgi būna sukuriamos fiktyvios svetainės vaizduojančios netikrą balansą.“
Esminiai bruožai
- Reikalaujama skubotų veiksmų
- Nesutampa pašto ir sąskaitos savininkų duomenys
- Reikalaujami tiesioginiai pinigų pavedimai į trečiąsias šalis
Buvęs NSA įsilaužėlis atskleidžia 5 būdus, kaip apsisaugoti internete
Ką daryti, kad neapsigautumėte?
Geriausia apsaugos priemonė, anot V. Krakausko, prieš perduodant prekę, įsitikinti, kad pinigai matomi jūsų sąskaitos išraše: „Tokius tikrinimus darykite tik iš savo įrenginio, kuris yra tinkamai apsaugotas, tai yra, turi antivirusinę programą, yra reguliariai atnaujinamas. Venkite tikrinimo pagal pirkėjų nuorodas, jos gali vesti į suklastotas ar fiktyvias svetaines, perimti jūsų prisijungimo duomenis ar bandyti užkrėsti jūsų kompiuterį kenkėjiškomis programomis. Galimas ir priešingas scenarijus, kai už prekę sumokama, bet pirkėjas jos negaunama. Bendra rekomendacija - pirkimams ir pardavimams naudokite gerą reputaciją turinčias svetaines, kurios numato tinkamas apsaugos nuo sukčių priemones ir saugius atsiskaitymo metodus.“
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad tokia sukčiavimų forma yra viena iš naujesnių ir apgautųjų skaičius nuolat didėja: „Toks sukčiavimo modelis suveikia tiek su privačiais asmenimis, tiek su įmonėmis. Žmonėms patartume neprarasti budrumo, neskubėti vykdyti reikalavimų, pasigilinti į situaciją, pasitarti su giminaičiais ar draugais, paieškoti viešoje erdvėje informacijos. Svarbiausia, ką patartumėme įmonėms - pasidaryti dvigubą kontrolę, kad vienas žmogus negalėtų atlikti pavedimų be kito žmogaus patvirtinimo. Tai dažniausiai padeda išvengti nuostolių.“
Pagrindinės rekomendacijos
- Neskubėkite vykdyti reikalavimų
- Pasigilinkite į situaciją
- Pasitarkite su giminaičiais ar draugais
- Paieškokite informacijos viešoje erdvėje
- Įmonėms - dviguba pavedimų kontrolė
Statistika
Pareigūnai kasmet užfiksuoja ne po vieną tūkstantį nuo sukčių nukentėjusių žmonių, ir jų tik daugėja.
Praėjusiais metais iš viso dėl sukčiavimo pradėta 3250 ikiteisminių tyrimų, pridaryta žalos už daugiau nei 20,5 mln. Eur. 2021 metais buvo pradėta 2600 tyrimų, apgaulės būdu pasisavinta net 46,3 mln. Eur.
Štai vos prieš mėnesį Klaipėdoje gyvenanti senjorė sukčiams atidavė daugiau nei 4 tūkst. Eur. Pas moterį atėję asmenys neva norėjo patikrinti, ar jos turimi pinigai nėra padirbti.
Praėjusį mėnesį policija taip pat sulaukė pranešimo apie vieną didžiausių sukčiavimo atvejų Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus. Iš Vilniaus rajono gyventojos sukčiai išviliojo daugiau nei 164 tūkst. Eur. Policijos departamento duomenimis, tokios sumos nukentėjusioji neteko per maždaug 7 mėnesių laikotarpį, pinigus išviliojo nepažįstamas asmuo per internetinę investavimo platformą.
| Metai | Pradėta ikiteisminių tyrimų | Padaryta žala (Eur) |
|---|---|---|
| 2021 | 2600 | 46,3 mln. |
| Praėję metai | 3250 | 20,5 mln. |
„Svarbu atsiminti, jog sukčiai neskirsto žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, o verslų - pagal pajamas. Kiekvienas mūsų sukčiams tėra pasipelnymo šaltinis ir savo spąstus jie spendžia visiems vienodai, tad ir budrumą derėtų išlaikyti visiems“, - sako Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.