Stoicizmas yra senovės graikų ir romėnų filosofijos kryptis, kuri skatina gyventi pagal prigimtį ir racionalumą, atsiribojant nuo emocijų ir išorinių aplinkybių. Ši filosofija, gimusi triukšmingame ir žiauriame senovės pasaulyje, siūlo praktinius pratimus ir patarimus, kaip gyventi laimingiau ir protingiau nepaisant išorinių sunkumų ar vilionių.
Zenonas Kitijietis
Stoicizmo Istorija ir Kilmė
Stoikų mokykla įkurta III a. pr. m. e., Atėnuose. Jos pavadinimas kyla iš stoa poikilė, spalvoto portiko, kurioje pirmasis stoikų filosofas Zenonas iš Kitijos (344-262 pr. m. e.) vedė savo pamokas. Stoikų doktriną pradėjo Zenonas iš Kitijo (apie 336-264 m.), susistemino Chrisipas (gimęs apie 280 m.). Stoicizmo filosofijai reikšmės turėjo kinikai.
Pagrindiniai Stoicizmo Principai
Stoicizmo principai galėtų būti suskirstyti į tris sritis: logiką, fiziką ir etiką. Logika buvo mokslas apie teisingą mąstymą ir argumentavimą, fizika buvo mokslas apie gamtą ir jos dėsnius, o etika buvo mokslas apie gerą gyvenimą ir laimingumą.
Pagrindiniai stoicizmo principai, kurie liečia etikos sritį, yra šie:
- Asmeninė kontrolė: Stoikai teigė, kad žmogus turi valdyti savo proto ir valios gebėjimus, kad galėtų atskirti tai, kas priklauso nuo jo, ir tai, kas nepriklauso nuo jo. Tai, kas priklauso nuo žmogaus, yra jo vidiniai procesai: mintys, sprendimai, norai, emocijos. Tai, kas nepriklauso nuo žmogaus, yra išoriniai dalykai: kūnas, turtas, reputacija, sveikata, mirtis.
- Fatalizmas: Stoikai teigė, kad viskas gamtoje vyksta pagal racionalią priežastinę tvarką, kuri yra dieviška ir gera. Žmogus negali keisti ar priešintis šiai tvarkai, bet gali ją suprasti ir prisitaikyti prie jos. Stoikai vadino šią tvarką logosu arba Dievu ir laikė ją savo protinio pobūdžio dalimi.
- Dorybė: Stoikai teigė, kad dorybė yra vienintelis gėris ir laimingumo šaltinis. Dorybė reiškia gyventi pagal protą ir moralinius principus. Stoikai išskyrė keturias pagrindines dorybes: išmintį, teisingumą, drąsą ir saikingumą. Išmintis yra gebėjimas suprasti gamtos dėsnius ir elgtis pagal juos. Teisingumas yra gebėjimas elgtis sąžiningai ir geranoriškai su kitais žmonėmis. Drąsa yra gebėjimas įveikti baimę ir kentėti už savo idealus.
- Apatija: Stoikai teigė, kad žmogus turi būti apatiškas arba nerūpestingas dėl visko, kas nesuteikia dorybės ar jos netrukdo. Tai reiškia atsisakyti aistrų arba neprotingų emocijų, kurios kyla iš klaidingo vertinimo arba prisirišimo prie išorinių dalykų. Stoikai skyrė keturias pagrindines aistras: geismą, baimę, liūdesį ir malonumą. Geismas yra neteisingas noras turėti kažką išorinio arba laikino. Baimė yra neteisingas noras išvengti kažko išorinio arba laikino. Liūdesys yra neteisingas noras atgauti kažką išorinio arba laikino. Malonumas yra neteisingas noras mėgautis kažkuo išoriniu arba laikinu.
Stoicizmo principai rodo žmogui kelią į ramybę ir laimingumą nepriklausomai nuo aplinkybių.
Seneca
Materialinės Vertybės Stoikų Filosofijoje
Materialinės vertybės, tokios kaip pinigai, turtas, garbė ar malonumas, stoikams nepriklausė nei prie gėrybių, nei prie blogybių kategorijos. Jie vadino jas „pasirinktinomis“ arba „atstumiamomis“ priklausomai nuo to, ar jos padeda ar trukdo žmogui gyventi pagal prigimtį. Stoikai teigė, kad žmogus turi suteikti materialinėms vertybėms tik tiek reikšmės, kiek jos yra naudingos jo dorybei ir bendram žmonijos gerovei. Jie ragino būti saikingais, kukliais ir nuoširdžiais savo poreikiuose ir troškimuose, nesitaikyti į tai, kas nepriklauso nuo mūsų valios, ir nepulti į neviltį ar pyktį dėl praradimų ar nesėkmių.
Stoicizmas moko, kad pasaulis valdomas logos - racionalaus dėsningumo, dieviškosios tvarkos, kuri nepriklauso nuo žmogaus norų. Išmintis yra mokėjimas sutikti su šia tvarka, neprieštarauti būties eigai. Tai ne pasidavimas, bet giliausias žmogaus išdidumas - pasitikti gyvenimą su tuo, kas jis atneša, ir neišsigąsti.
Stoicizmas Praktikoje
Stoicizmas siūlo praktinius pratimus ir patarimus, kaip gyventi laimingiau ir protingiau nepaisant išorinių sunkumų ar vilionių.
- Kasdien sau užduoti klausimus: ar aš elgiuosi teisingai? Ar aš darau tai, kas naudinga man ir kitiems? Ar aš mąstau racionaliai ir objektyviai?
- Prisimink, tavo laikas ribotas.
- Pasiruošk blogiausiam.
Stoikas niekada nesako „kodėl man tai nutiko?“, bet klausia „ką dabar su tuo daryti?“. Tiek Markas Aurelijus, Romos imperatorius, tiek vergas Epiktetas sutaria: dorybė - vienintelė tikra vertybė. Viskas kita - likimo žaislas. Sveikata, turtas, net vaikai - tai tik „indiferentai“, kaip jie vadino: nei geri, nei blogi savaime, bet tampantys gerais ar blogais tik per tai, kaip mes su jais elgiamės.
Jei žmogus gyvena pagal prigimtį, laikosi teisingumo, saikingumo, išminties ir tvirtumo, jis jau pasiekė gyvenimo tikslą. Jis tampa savimi net tada, kai jam niekas nepaklūsta - net jo kūnas, net valstybė, net draugai.
Seneka: Gyvenimas ir Filosofija
Lucijus Anėjus Seneka (Lucius Annaeus Seneca) gimė apie ketvirtuosius metus prieš Kr. Kordovoje, Ispanijoje, kuri tais laikais priklausė Romos imperijai. Seneka buvo garsus Romos filosofas ir politikas, kuris gyveno I a. pr. m. e. ir I a. m. e. sandūroje. Jis buvo stoikų mokyklos narys ir Nerono mokytojas, taip pat talentingas dramaturgas ir rašytojas.
Senekos filosofija buvo pagrįsta stoicizmo doktrina, kuri teigia, kad tikrasis laimės šaltinis yra racionalumas, dorybė ir harmonija su gamtos tvarka. Jis tvirtino, kad žmogus turi siekti būti išmintingu (sapientia), teisingu (iustitia), drąsiu (fortitudo) ir saikingu (temperantia), nes tai yra pagrindinės dorybės (virtutes). Jis taip pat ragino žmogų atsiriboti nuo aistrų (passiones), kurios yra netinkami arba neproporcingi jausmai, tokie kaip pyktis (ira), baimė (timor), geismas (cupiditas) ar liūdesys (tristitia).
Senekos mirtis
Senekos filosofija nebuvo tik teorinio pobūdžio, bet taip pat praktinio. Jis rašė daugybę laiškų savo draugui Luciliui, kuriuose aiškino stoicizmo principus ir davė patarimų, kaip juos taikyti kasdieniame gyvenime. Jis taip pat parašė keletą traktatų apie moralines problemas, tokias kaip “Apie trumpumą gyvenimo”, “Apie draugystę”, “Apie ramybę” arba “Apie gyvenimo dovanojimą”.
Pagrindinės Senekos Idėjos
- Laikas: Seneka pabrėžė, kad laikas - pats brangiausias žmogaus turtas.
- Dorybė: Kaip ir kiti stoikai, Seneka teigė, kad vienintelė tikra vertybė - dorybė.
- Pasiruošimas: Seneka ragino pasiruošti gyvenimo smūgiams iš anksto.
- Refleksija: Seneka skatino nuolat reflektuoti savo elgesį, pripažinti klaidas ir siekti vidinio tobulumo.
- Mirtis: Seneka mirtį laikė ne tragedija, o natūraliu gyvenimo pabaigos tašku. „Mirtis - ne blogis.
Senekos mintys apie turtą: Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu. Nėra laisvas tas, kas yra kūno vergas. Didžiausias turtas - godumo stygius. Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi. Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori.
Stoicizmo Sąsajos su Religija
Stoicizmo filosofija, nors ir netiesiogiai, turi sąsajų su religija. Stoikai, pripažindami visatos valdymą pagal *logos*, matė jame dieviškąją tvarką, panašią į krikščionių supratimą apie Dievo visagalybę ir išmintį. Šis *logos* nėra asmeninis dievas, bet universali jėga, kurią galima suvokti protu ir su kuria galima harmoningai gyventi. Ši idėja turi sąsajų su neoplatonizmu ir jo samprata apie vienybę su Dievu.
Kai kurie teologai mato stoicizmo įtaką ankstyvosios krikščionybės askezių praktikai, nes atsisakymas nuo išorinių malonumų ir susikaupimas vidinėje ramybėje yra bendra abiejų filosofijų bruožas. Pavyzdžiui, Pauliaus laiškai Naujajame Testamente kalba apie savęs atsisakymą ir pasitikėjimą Dievo valia, kas turi panašumų su stoicizmo principais. Tačiau stoicizmo *apatheia* (bejausmiškumas) skiriasi nuo krikščioniškojo meilės ir gailesčio supratimo.
Stoicizmas Šiandien
Šiais laikais stoicizmas pritaikomas psichologijoje, versle, net sporte - bet jo šerdis išlieka dvasinė. Tai gyvenimas, kuris neturi pretenzijų keisti pasaulį, bet nori nepasiduoti jo chaosui. Tai gyvenimas, kuris renkasi aiškumą vietoj aistrų, veiksmą vietoj aimanavimo, dorybę vietoj aplodismentų. Stoikas nesislepia nuo gyvenimo, bet kiekvieną dieną sako: „Jeigu tai man skirta - aš pasiruošęs.“ Ir eina toliau.
Stoicizmas yra gyvenimo būdas, kuris padeda mums būti stipresniais, išmintingesniais ir laimingesniais. Jis moko mus vertinti materialines vertybes teisingai ir santūriai, nes jos yra tik laikinos ir nepastovios.